Nekilnojamojo Turto Mokesčiai Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Nekilnojamojo turto pardavimas yra svarbus ir dažnai sudėtingas procesas, kuris susijęs ne tik su pačiu turto įsigijimu ar pardavimu. Vienas iš aspektų, į kurį reikia atsižvelgti, yra nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai. Pirkėjai ir pardavėjai turi turėti pakankamai informacijos šia tema, kad būtų galima išvengti galimų problemų ir brangių klaidų. Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto mokesčius Lietuvoje, jų apskaičiavimą ir atvejus, kada galima išvengti mokesčių.

Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM) Parduodant NT

Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Po nekilnojamojo turto pardavimo gautas pelnas yra apmokestinamas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 15 proc. tarifu. Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl šiandien norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA. Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu.

Kaip Apskaičiuojamas GPM?

Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT. GPM apskaičiuojamas: iš turto pardavimo pajamų reikia atimti įsigijimo kainą bei turto pardavimo išlaidas (pvz.: notaro atlygis, registravimas VĮ Registrų centre, valstybės rinkliava, mokestis už geodezinius matavimus, pastato energetinio naudingumo sertifikavimą ir pan.).

Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas taip: (pardavimo pajamos - įsigijimo kaina - leidžiami atskaitymai) x 15 proc. arba daugiau.

Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno.

Pavyzdžiui: 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius. Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 12 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. ir didesnį pajamų mokesčio tarifą.

Kada Nereikia Mokėti GPM?

VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų. Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas.

Gyventojų pajamų mokesčio nereikia mokėti:

• Gautas pelnas, pardavus nekilnojamąjį turtą, neapmokestinamas GPM, jeigu parduotas turas buvo išlaikytas 10 metų nuo įsigijimo momento iki pardavimo.
• Gautas pelnas, pardavus nekilnojamąjį turtą, neapmokestinamas GPM, jeigu parduotas turas buvo išlaikytas trumpiau nei 5 metua nuo įsigijimo momento iki pardavimo, tačiau šį turtą paveldėjote arba gavote dovanų iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį turto vertinimą paveldėjimo datai, o turto pardavimo kaina buvo tokia pat arba mažesnė už retrospektyvinio vertinimo metu nustatytą kainą.
• Pardavus gyvenamąjį būstą GPM nereikia mokėti ir tuo atveju, jeigu ne trumpiau nei 2 metus iki būsto pardavimo jame buvo deklaruota gyvenamoji vieta.
• Pardavus gyvenamosios paskirties būstą, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta mažiau negu 2 metus, o gautos pardavimo pajamos per vienerius metus buvo panaudotos kito busto įsigijimui, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje, ir ten taip pat buvo deklaruota gyvenamoji vieta.

Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje. Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite. Tokia situacija yra labai dažna, nes būtent taip pagausėjus šeimai elgiasi tūkstančiai NT savininkų. Maža smulkmena: tai privaloma abiem sutuoktiniams, ypač, kai jie abu nurodyti kaip būsto savininkai.

Deja, ne visada NT sandoriai yra pelningi. Gali būti tokia situacija, kad pirkdami arba gaudami NT (dažniausiai paveldėjimo būdu, nes laimėjimai loterijose - labai reti) mokėjote brangiau, nei parduodate. Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia.

Parduodate Naujos Statybos Butą / Namą, Kurį Pirkote Su Daline Apdaila. Kaip Bus Apmokestintas Gautas Pelnas?

Prie neįrengto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma, taip pat išlaidos turto rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui. Paprastojo remonto išlaidos įsigijimo kainai nepriskiriamos.

Pavyzdžiui: naujos statybos, neįrengtą, 80 proc. baigtumo būstą pirkote už 130 000 Eur. Jį pilnai įrengėte, įregistravote 100 proc. baigtumą ir pardavėte už 160 000 Eur. Būsto įrengimui bei 100 proc. pridavimui išleidote 25 000 Eur. Tai grynasis pelnas bus tik 5000 Eur, nuo kurių ir turėsite mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Kokie Mokesčiai Taikomi Parduodant Savos Statybos Gyvenamąjį Namą?

Jeigu norite parduoti Jūsų pačių pastatytą gyvenamąjį namą, tokio turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos statant namą. Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais. Reikia sudėti visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai, o tik sumokėtos paskolos dalis.

Išlaidos pripažįstamos tik tuo atveju, kai ant sąskaitų faktūrų yra aiškiai identifikuotas pirkėjas (vardas, pavardė ir kiti duomenys) bei prekes / paslaugas parduodantis pardavėjas (vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, įmonės kodas).

Deklaravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas einamaisiais metais gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki sekančių metų gegužės 2 d.

Jei esate deklaravę išvykimą iš Lietuvos pajamas gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo turi deklaruoti per 30 kalendorinių dienų.

NT Pardavimo Pelno Apmokestinimo Santrauka

Šioje lentelėje apibendrinta informacija apie NT pardavimo pelno apmokestinimą:

Nekilnojamojo Turto Mokestis Nuo 2026 Metų

Apie nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus nuo 2026 metų:

1. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Toks nekilnojamasis turtas būtų laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl, jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis neviršijanti 450 000 eurų neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.
2. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Toks nekilnojamasis turtas nebus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, todėl tokio turto mokestinės vertės daliai:
   1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
   2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
   3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
   4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
   5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
   6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
3. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso du gyvenamosios paskirties būstai: X, kurio mokestinė vertė yra 250 000 eurų ir Y, kurio mokestinė vertė yra 100 000 eurų. Fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte. Kadangi fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte ir jo mokestinė vertė neviršija minimalaus neapmokestinamojo dydžio - 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokesčio už šį nekilnojamąjį turtą mokėti nereikės. Už Y nekilnojamąjį turtą reikės mokėti 100 eurų, nes Y nekilnojamojo turto mokestinės vertės (100 000 eurų) daliai:
   1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
   2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas.
4. Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos X, o sutuoktinei asmenine nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos Y. Sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte X, o sutuoktinė - nekilnojamajame turte Y. Sutuoktinio atžvilgiu pagrindiniu gyvenamuoju būstų bus laikomas nekilnojamasis turtas X, sutuoktinės - Y.
5. Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose tik sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kadangi sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tai sutuoktiniui nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas, t. y. jam priklausančio nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu. Sutuoktinei priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama taip:
   1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
   2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
   3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
   4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
   5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
   6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
6. Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose abu sutuoktiniai yra deklaravę gyvenamąją vietą. Toks nekilnojamasis turtas abiejų sutuoktiniu atžvilgiu bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl tiek sutuoktiniui, tiek sutuoktinei nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
7. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso tik mėgėjų sodų paskirties pastatas, t. y. jokio kito nuosavybės teise priklausančio ar įsigyjamo nekilnojamojo turto fizinis asmuo neturi. Šiame mėgėjų sodų paskirties pastate fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 8 dalį, kai fiziniam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų paskirties pastatas, kuriame fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
8. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas nėra taikomas pagrindiniam gyvenamajam būstui.
9. Kaip bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims nuosavybės teise turintiems ar įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą (vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius)), kurių bendra mokestinė vertė yra 500 000 eurų? Nekilnojamojo turto mokestis būtų apskaičiuojamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus t. y. 50 000 būtų apmokestinama 0 proc. tarifu, nuo 50 000 iki 200 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,2 procentų mokesčio tarifas, nuo 200 000 iki 400 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,4 procentų mokesčio tarifas, o daliai nuo 400 000 iki 500 000 būtų taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas. Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio suma būtų 1 700 eurų = (50 000*0)+(150 000*0,2/100)+(200 000*0,4/100)+(100 000*0,6/100)
10. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso nebaigtos statybos ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2012 m. Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kadastro duomenys buvo pakeisti ar patikslinti prieš 5 metus. Toks turtas bus laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu ir bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.

Pagal NTMĮ 4 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto mokesčio objektu nėra laikomas nekilnojamasis turtas, kurio statyba nėra baigta ir jis yra faktiškai nenaudojamas, kai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje.

Nekilnojamojo Turto Mokestis Už Užsienyje Valdomą Turtą

Su „Delfi“ susisiekusiam gyventojui kilo klausimų, ar už šalies ribų valdomą nekilnojamąjį turtą gali būti taikomi mokesčiai Lietuvoje. Atsakydama VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė pažymėjo, kad gyventojai už užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje nekilnojamojo turto mokesčio nemoka. „Kadangi turtas yra užsienio valstybėje, jis apmokestinamas pagal tos šalies įstatymus. Tačiau jei nuolatinis Lietuvos gyventojas turi NT užsienyje ir, pavyzdžiui, gauna pajamų už jo nuomą, šias pajamas jis turi deklaruoti įprasta tvarka iki gegužės 1 dienos“, - komentavo R. Giedrienė.

Tiesa, jei išnuomotas turtas yra valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, o gyventojas joje sumokėjo pajamų mokestį nuo nuomos pajamų ir turi tai patvirtinančius dokumentus, Lietuvoje šios pajamos nėra papildomai apmokestinamos.

Lietuvoje 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) neviršijančios iš turto nuomos gautos pajamos šiuo metu apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), viršijančios 120 VDU - 20 proc. GPM. 60 VDU šiuo metu siekia 126,5 tūkst. eurų, 120 VDU - 253,07 tūkst. eurų.

Atlikdama gyventojų galimos mokestinės rizikos vertinimą, VMI peržiūri ir įvertina iš užsienio mokesčių administratorių gaunamą informaciją tiek apie NT užsienyje turėjimą, jo įsigijimą, tiek apie iš jo gautas pajamas. Apie pastebėtus pajamų ir išlaidų neatitikimus VMI informuoja gyventojus, kviečia savarankiškai įsivertinti deklaracijų duomenis, užduoda klausimus.

Jei mokesčių administratoriui kyla papildomų klausimų, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

• Kaip tiksliai apskaičiuojamas GPM pardavus nekilnojamąjį turtą? Gyventojų pajamų mokestis (GPM) skaičiuojamas nuo gauto pelno: iš pardavimo kainos atimama turto įsigijimo kaina ir leidžiami atskaitymai (notaro mokesčiai, VĮ Registrų centro rinkliavos, vertinimo išlaidos). Gautas skirtumas apmokestinamas 15 proc. arba didesniu GPM tarifu.
• Kokios išlaidos padidina turto įsigijimo kainą (mažina mokesčius)? Prie įsigijimo kainos galite pridėti dokumentais pagrįstas išlaidas: kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos kaštus, statybines medžiagas (jei statėte patys), energetinio sertifikavimo bei geodezinių matavimų išlaidas. Svarbu turėti vardines sąskaitas faktūras.
• Ar reikia mokėti GPM, jei parduodu dovanotą ar paveldėtą turtą? Jei turtas išlaikytas trumpiau nei 5 metus, GPM gali tekti mokėti. Tačiau jei turtas gautas iš pirmos eilės giminaičių, galima atlikti retrospektyvinį turto vertinimą paveldėjimo/dovanojimo datai. Jei pardavimo kaina neviršija šios vertės, mokesčio mokėti nereikės.
• Kada taikoma „2 metų deklaravimo“ lengvata? Mokesčio mokėti nereikia, jei parduodamame būste deklaravote gyvenamąją vietą bent 2 paskutinius metus iki pardavimo. Jei deklaravote trumpiau, lengvata galioja tik tuo atveju, jei per 1 metus po pardavimo įsigyjate kitą būstą ES šalyse ir jame deklaruojate gyvenamąją vietą.
• Kada įsigalios naujasis 5 metų išlaikymo terminas? Pagal naujus įstatymo pakeitimus, 5 metų terminas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad parduodant turtą po šios datos, užteks jį būti išlaikius 5 metus, kad GPM nebūtų taikomas.
• Iki kada privaloma deklaruoti pajamas ir sumokėti mokestį? Lietuvos gyventojai deklaraciją turi pateikti ir GPM sumokėti iki kitų metų gegužės 2 dienos. Jei esate oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos, pajamas privalote deklaruoti ir mokestį sumokėti per 30 dienų nuo sandorio sudarymo.
• Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
• Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį? Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.
• Kur rasti tikslią savo NT vertę? Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.
• Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
• Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
• Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Ši informacija padės jums geriau suprasti nekilnojamojo turto mokesčius Lietuvoje ir priimti pagrįstus sprendimus parduodant ar įsigyjant turtą.

tags: #mokesciai #valstybei #uz #nekilnojama #turta