Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai girdimos diskusijos apie ženkliai augantį lietuvių susidomėjimą nekilnojamu turtu užsienyje. Karo grėsmė, vidaus politika ar tiesiog permainų noras tautiečius skatina domėtis namais bei apartamentais Kipre, Maltoje, Graikijoje, Ispanijos žemyninėje dalyje ar turistų pamėgtose jos salose.
Tačiau dalis gyventojų ir toliau siekia įgyvendinti savo svajonę įsigyti NT ar bent jau žemės sklypą jam ir čia, Lietuvoje. Tokie pirkimo-pardavimo sandoriai ne visada sudaromi tik su lietuviškomis ar Lietuvoje registruotomis įmonėmis, pirkimai gali vykti ir su užsienio šalių subjektais.
Tuomet galima susidurti su problemomis, apie kurias vis garsiau kalba į informacijos stygiaus pinkles pakliuvę piliečiai bei pati Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dabar, kai šalyje vis dar tęsiasi pajamų deklaracijos bei mokesčių mokėjimo laikotarpis, VMI primena, jog perkant būstą ar žemę iš užsienio subjektų, pirkėjams yra taikomas 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas. Skirtingi mokesčiai gali galioti ir lietuviams, ieškantiems būsto svetur.
Lietuvos piliečiams atliekant sandorius su užsienio įmonėmis nereikėtų pamiršti pelno mokesčio. VMI reikalauja, kad užsienio įmonių dokumentuose būtų nurodytas pirkėjas, tačiau PMĮ to tiesiogiai nenurodo. Iš užsienio įmonių gautos PVM sąskaitos faktūros registruojamos Gautų PVM sąskaitų faktūrų registre.
Gyventojai irgi turėti mokėti pelno mokestį tokiais atvejais, jeigu įsigijo nekilnojamąjį turtą arba žemės sklypą, esantį Lietuvoje iš užsienyje registruotos įmonės. Tada gyventojas turi sumokėti 15 proc. pelno mokestį, bet turi teisę sumažinti mokėtiną sumą užsienio bendrovei. Analogiška situacija būtų ir tuomet, kai būtų skaičiuojamas vadinamasis mokestis prie šaltinio (angl. withholding tax). Jis būtų taikomas ir Lietuvos įmonei, kuri įsigytų nekilnojamą turtą Ispanijoje ir jį parduotų ispanui. Tam tikrą mokestį tektų mokėtų ir lietuviui, perkant būstą Ispanijoje iš lietuvių bendrovės, veikiančios mūsų šalyje.
Ši informacija daliai gyventojui, net jau ir anksčiau sudariusiems sandorius su užsienio subjektais, nėra plačiai žinoma, nors tai ilgainiui gali reikšti ir finansines klaidas bei nuobaudas - pavyzdžiui, už pelno mokesčio nesumokėjimą Lietuvoje yra taikomi delspinigiai, o jų greitai gali prisikaupti ne vienas tūkstantis.
Vis dėlto, Lietuvos įstatymai iš tiesų numato, jog gyventojai turi prievolę nurodyti, deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį, kai perka NT esantį Lietuvoje, tačiau tai daro iš užsienio įmonės, kuri nėra užregistravusi savo nuolatinės buveinės būtent mūsų šalyje. 15 proc. pelno mokesčio tarifas galioja tiek perkant būstus, tiek ir žemės sklypus. Šis pelno mokestis turi būti išskaičiuotas sumokėjimo įmonei momentu ir deklaruojamas pateikiant FR 0313 formą. Forma yra pateikiama mokesčių administratoriui, o pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 15 d. pasibaigus mėnesiui, kurį buvo padarytas mokėjimas užsienio įmonei.
Taigi, jeigu Lietuvos pilietis iš Estijos įmonės perka žemės sklypą, o Estijos įmonė, pagal sutartį gyventojui parduoda Lietuvoje esantį žemės sklypą už 20 tūkstančių eurų, šios įmonės turto pardavimo pajamos laikomos pelno mokesčio baze ir yra apmokestinamos. Šiuo scenariju, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, pelno mokestis sudarys 3 tūkst. eurų. Šią pinigų sumą į biudžetą sumokėti turi ne kas kitas, bet būtent už žemės sklypą Estijos įmonei mokėjęs gyventojas. Tą jis padaro elektroniniu būdu pateikdamas jau minėtą FR 0313 formą[1]. Jeigu Lietuvos pilietis iš lietuvių bendrovės perka NT ar žemės sklypą svetur, taip pat būtina pasidomėti vietos įstatymais ir galimais papildomais tokio sandorio apmokestinimais.
Užsienio bendrovės atstovai ar notarai nėra įpareigoti informuoti pirkėjus apie pelno mokestį. Dalis NT pirkėjų apsigauna: nežinodami apie savo teises pardavėjui sumoka daugiau.
Tačiau Lietuvoje fiziniams asmenims taikomas pelno mokestis nėra tik papildoma našta NT iš užsienio įmonės perkantiems. Kartu tai gali būti ir derybinis arkliukas, diskutuojant perkamo būsto ar sklypo kainą - juk pirkėjas, išskaičiavęs ir sumokėjęs tarifinį pelno mokestį iš savo kišenės, gali reikalauti mokėti mažesnę pinigų sumą pardavėjui. Vis dėlto, tokiu atveju būtina žinoti šio įstatymo subtilybes ir kaip tuo pasinaudoti.
Priešingu scenarijumi, galima susidurti su tokiomis problemomis, kurios užklupo uostamiesčio priemiesčio naujakurius. Šalies žiniasklaidą neseniai pasiekė istorija iš Klaipėdos priemiesčio Ketvergių, esančių visiškai netoli pušų slėnio[2]. Šioje vietovėje naujieji gyventojai dar tik kuriasi, tačiau teritorija plečiasi, yra sparčiai apgyvendinama, nors kainos čia ir yra nemenkos.
Prieš keletą metų Ketvergiuose žemės sklypus pardavinėjo estų bendrovė, bet praėjus daugiau kaip dvejiems metams, žmonėms pradėjo eiti laiškai iš VMI. Juose teigiama, kad naujieji Ketvergių bendruomenės gyventojai nesumokėjo pelno mokesčio. Patys žmonės nieko apie tokią būtinybę net nežinojo, o dabar jau yra prislėgti tūkstančius siekiančių delspinigių.
Reikės sumokėti ir pelno mokestį, kurio suma, priklausomai nuo pirkto sklypo sumos, gali skirtis nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Sutrikę, netikėtos mokesčių naštos užspausti žmonės net kreipėsi į sklypus pardavinėjusią Estijos bendrovę, tačiau estai atsakė, kad mokesčius jie moka savo šalyje, o visa kita - jau nebe jų reikalas. Gyventojai piktinasi, kad apie pelno mokestį VMI informavo tik po kelių metų, kai jie jau tapo skolininkais, turės sumokėti pajamų mokestį, bet kartu, jau yra sumokėję pilną pirkto sklypo sumą pardavėjui.
Kartu, gyventojai pastebi, jog apie šį mokestį jiems nepranešė ir notarai, kur vyko pirkimo-pardavimo sandoriai. VMI teigimu, atvejai, kai užsienio bendrovė Lietuvoje pardavinėja turtą ir neregistruoja čia veiklos yra reti, bet žmonės tokiu atveju iš tiesų turi pervesti mažiau pinigų pardavėjui.
Kita vertus, sandoris vyksta tarp pardavėjo ir pirkėjo, o kitos, trečiosios institucijos nėra įgalintos pirkėjo informuoti apie jo laukiančius papildomus mokesčius ar kitas įstatymines išlygas. VMI teigia, kad apie skolas gyventojams pranešta po kelių metų todėl, kad būtent tiek laiko trunka gauti duomenis iš notarų ir kitų institucijų.
Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl šiandien norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA. Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu. Kai kas norėtų tai pavadinti mokesčių vengimu, tačiau tai nėra visiškai teisinga.
VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų. Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas. Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje.
Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite. Per metus laiko galima įsirengti namą ar butą nuo nulio. Tokia situacija yra labai dažna, nes būtent taip pagausėjus šeimai elgiasi tūkstančiai NT savininkų. Maža smulkmena: tai privaloma abiem sutuoktiniams, ypač, kai jie abu nurodyti kaip būsto savininkai.
Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT. Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius. Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia.
Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų. Deja, ne visada NT sandoriai yra pelningi. Gali būti tokia situacija, kad pirkdami arba gaudami NT (dažniausiai paveldėjimo būdu, nes laimėjimai loterijose - labai reti) mokėjote brangiau, nei parduodate.
O kaip elgtis, kai butą nusipirkote už 50 000 be jokios apdailos ir nebaigtą įrengti? Jį sutvarkėte ir įrengėte iki 100 proc. baigtumo ir pardavėte už 70 000? Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia. Reziumuokime. Ir tai nėra mokesčių vengimas.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) primena, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau - nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2017 metais apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2018 m.
PVM įstatyme nėra baigtinio paslaugų, kurioms taikomas „atvirkštinis“ PVM, sąrašo.Kai LT įmonė teikia paslaugas ES įmonei, PVM sąskaitą faktūrą galima išrašyti iki kito mėnesio 15 dienos.
Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir perleistas kito asmens nuosavybėn neišlaikius 10 metų. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2008 m. ir 2017 m. metais šį žemės sklypą pardavė.
Pajamų mokesčio mokėti nereikia, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir/arba daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2007- 03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2017-04-03 pardavė. Pajamų mokesčio mokėti nereikia, kadangi tokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu. Gautos apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2017 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina - 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina - 150 000 Eur. 800 Eur gyventojas patyrė išlaidų (mokestis notarui), susijusių su turto pardavimu.
Turto įsigijimo kaina - tai pinigų (turto) suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos.
Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto įsigijimo kainai. Apskaičiuojant nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus. Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:
- galiojančiais sandoriais;
- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:
- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;
- AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą;
- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą arba turto priėmimo-perdavimo aktą;
- nekilnojamojo turto pagaminimo (pastatymo) įsigijimo kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti turto įsigijimo datą ir kainą, pirkėją.
Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (turto savininko) vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.
Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos - sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta. Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama.
Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį tai tokio statinio įsigijimo kaina yra išlaidos patirtos statinio pagaminimui (pastatymui). Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:
- visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos.
Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai. Šiuo atveju patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Pavyzdžiui, gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Vadinasi visa namo įsigijimo kaina (pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais) sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000 ). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.
Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t.y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidas, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.
Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos.
Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 yra patvirtinusi Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles (toliau - Taisyklės). Taisyklėse nustatyta kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt.
Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.
Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t.y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis. Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną.
2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams:
- turto savininkui;
- asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą;
- turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
- turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.
Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas 2017 m. (ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti pats, pateikdamas iki sekančių metų (už 2017 m. iki 2018 m. gegužės 2 d., ar vėlesnių mokestinių laikotarpių gegužės 2 d.) pajamų deklaracijos GPM308 formą (3 versija), kuri patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos 5 priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - deklaracija GPM308). Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo apmokestinamų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, jis privalo pateikti deklaraciją GPM308 ir užpildyti deklaracijos GPM308 formos GPM308T priedo I skyrių. Jeigu gyventojas gavo neapmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, deklaracijos GPM308N priede privalo deklaruoti gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas už EEE valstybėje esantį (išskyrus esantį Lietuvoje) nekilnojamąjį turtą.
Apskaičiuotas ir deklaruotas metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki gegužės 2 d.
GPM308 forma
Perkant NT ar žemės sklypą iš užsienio įmonės, teks sumokėti pelno mokestį. Iš užsieniečio įsigytos rinkos tyrimo, pirkėjų paieškos ir pan. Kaip šias paslaugas apmokestinti PVM?
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
tags: #mokesciai #uz #parduota #nekilnojama #turta #uzsienio