Mokesčiai už miško žemę Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti

Žemės mokestis yra vienas iš vietinių mokesčių, užtikrinančių savivaldybių biudžetų pajamas. Primename, kad žemės mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o už miško žemę jis neskaičiuojamas. Atkreipiame dėmesį, kad mokesčio dydžiui nustatyti naudojami Nekilnojamojo turto, bet ne Miškų kadastre, įrašyti miško žemės plotų duomenys, o šie miško žemės plotų duomenys gali skirtis, jei miško savininkas įveisto miško duomenų neįrašė Nekilnojamojo turto kadastre. Siekdama, kad žemės mokestis miško savininkams būtų suskaičiuotas teisingai, Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad savininkai, kurių miško žemės plotai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turi juos įregistruoti.

Pagal Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą, savininkas turi tai padaryti ne vėliau kaip per 2 metus nuo šių plotų įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą dienos. Tačiau net jei šį terminą ir praleidote, suskubkite tai padaryti kuo greičiau. Tik užregistravus savo turimo miško plotus Nekilnojamojo turto registre, žemės mokestis Jums bus skaičiuojamas pagal faktinius turimo miško duomenis.

Miško žemės plotus, įregistruotus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre galite peržiūrėti Valstybinės miškų tarnybos internetinėje svetainėje. Prisijungęs „Miškų kadastro pažymos“ savo paskyroje, savininkas gali matyti jam nuosavybės teise priklausančius ar įgaliojimo teise prisikirtus Miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis. Taip pat, nemokamai miško žemės plotus galima peržiūrėti Valstybinės miškų tarnybos puslapyje, prieigoje M-GIS arba Lietuvos erdvinės informacijos portale „geoportal.lt“ bei regia.lt.

Žemės mokestis: pagrindiniai aspektai

Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Teisinis pagrindas

Žemės mokestį Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Tai vietinis mokestis, kurį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys privačios žemės nuosavybės teisę Lietuvos teritorijoje.

Mokesčio mokėtojai

• Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
• Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.

Mokesčio objektas

Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokesčio tarifai

Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.

Mokestinis laikotarpis

Kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų. Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Mokestinė vertė

• Žemės vidutinė rinkos vertė.
• Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.
• Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
• Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• Bendra naudojimo kelių užimta žemė;
• Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
• Fiziniams asmenims, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
• Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė.
• Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
• Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių ir memorialinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė.
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
• Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
• Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
• Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų. Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Žemės mokesčio sumokėjimas:

1. Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
2. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

VMI mokėjimų duomenys:

• Įmokų kodai
• Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:

• Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
• Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

Mokesčiai parduodant mišką

Dažnas miško savininkas, planuodamas parduoti savo mišką, susiduria su klausimu apie mokesčius. Suprasti, kada ir kokius mokesčius reikia mokėti parduodant mišką, yra itin svarbu norint išvengti nemalonių staigmenų ir tinkamai įvertinti realią sandorio naudą.

Mišką galima parduoti tiek su visu žemės sklypu, tiek išsikirtimui. Pardavus tik medieną, būtina iš anksto su pirkėju sutarti dėl to, kam atiteks prievolė mišką atsodinti.

Privačiam miško savininkui nusprendus parduoti nenukirstą mišką (be žemės sklypo) ir/arba žaliavinę medieną (nukirstus medžius) atsiranda prievolė mokėti 5 proc. privalomuosius atskaitymus. Apskaičiuoti, deklaruoti iš susimokėti šią sumą reikia kitais kalendoriniais metais po pajamų gavimo fakto, iki gegužės 1 dienos.

Taip pat svarbu žinoti, kad parduodant nenukirstą mišką arba žaliavinę medieną gali tekti susimokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šis mokestis taikomas, jeigu pardavimo suma per metus viršija 2500 Eur. Jeigu žaliavinė medieną arba nenukirstas miškas parduodamas įmonei, tuomet jau įmonė nuo visos išmokamos sumos privalo apskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Nusprendus parduoti mišką su žeme (įsigytą ar paveldėtą), reikės susimokėti valstybei 15 proc. GPM mokestį nuo turto įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumo. Šis mokestis netaikomas tokiu atveju, jeigu įsigytas ar paveldėtas miškas išlaikomas nuosavybėje 10 metų.

Kada reikia mokėti mokesčius pardavus mišką?

Parduodant mišką kartu su žeme, pagrindinis kriterijus, lemiantis, ar teks mokėti mokesčius, yra jūsų nuosavybės teisės į šį turtą laikotarpis. Jei savo mišką nuosavybės teise išlaikėte mažiau nei 10 metų, pardavimo metu jums atsiranda pareiga mokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau jei jūsų nuosavybėje miškas buvo ilgiau nei 10 metų, šio mokesčio mokėti nereikės.

Kaip apskaičiuojamas mokestis?

Jeigu jūsų miškas priklausė jums mažiau nei 10 metų, apskaičiuojamas skirtumas tarp jūsų miško pardavimo kainos ir jo įsigijimo vertės (arba vidutinės rinkos vertės, jei turtas buvo paveldėtas ar gautas dovanų). Šią turto rinkos vertę oficialiai nustato Registrų centras.

Taigi, paprastai kalbant:

• Jeigu pardavimo kaina didesnė už nustatytą turto rinkos vertę, mokesčiai bus skaičiuojami nuo šių kainų skirtumo.
• Taikomas standartinis Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris Lietuvoje šiuo metu sudaro 15 % nuo minėto skirtumo.

Pavyzdys: Jeigu Registrų centras nustato, kad jūsų parduodamo miško rinkos vertė yra 20 000 €, o jūs jį parduodate už 25 000 €, skirtumas (pelno dalis) yra 5 000 €. Tokiu atveju jūs turėsite sumokėti 15 % mokestį nuo 5000 €, t.y. 750 €.

Kada reikia sumokėti šiuos mokesčius?

GPM mokestis, gautas pardavus mišką, yra mokamas pasibaigus kalendoriniams metams, kurių metu įvyko pardavimo sandoris. Deklaruoti pajamas ir sumokėti mokestį reikia iki kitų metų gegužės 1 d. Tai atliekama pateikiant metinę gyventojų pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Kada mokesčių nereikia mokėti?

Kaip jau minėjome, jeigu jūsų parduotas miškas su žeme priklausė jums ilgiau nei 10 metų - Gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikės.

Yra nemažai mitų, susijusių su miško vertinimu. Iš tikrųjų tokia aplinkybė dažniausiai yra trukdis miško eksploatavimui ir jo vertės kaip tik nedidina. Nebent tai išties unikali vieta ir vien dėl to brangi bus pati žemė, o ne ant jos augantis medynas.

Upėms ar ežerams taikoma apsauginė teritorinė juosta, kurioje negalima jokia veikla. Be to, šalia vandens šaltinių visuomet yra drėgniau, todėl ten užauga prastesni medžiai.

Miško vertė labiausiai priklauso nuo paprasčiausio dalyko - medžių, kurie jame auga, ir nuo galimybių juos panaudoti. Tad, apibendrinus, kainą apibrėžia miško žemės ir jame augančio medyno vertė. Jie gali būti įvertinami atskirai, o miškas gali būti parduodamas tiek su žeme, tiek išsikirtimui, žemę išsaugant. Kurį būdą rinktis, paprastai pataria patyrę miškininkai, galintys įvertinti turimo miško perspektyvą.

Tradiciškai brangiausia yra ąžuolo mediena, taip pat uosiai, klevai. Taip pat svarbu įvertinti, kada iš miško bus galima gauti naudos. Žemė gali būti skirtingo derlingumo, tad vienur medžiai augs lėčiau, kitur miškas bus našesnis.

Skaičiuojant tikrąją miško vertę, vertinama ir tai, kokias pajamas iš jo bus galima gauti ateityje - ar po kelerių, ar net po dešimties metų, ar ir dar vėliau. Tiesa, neretai klaidingai vertinama, kad miško vertė bėgant laikui tik augs. Iš tiesų tai priklausys nuo įvairių faktorių - pavyzdžiui, nuo miško priežiūros, kadangi auginant jį galima padaryti įvairių klaidų, kurios vertę mažins.

Tam tikros miško teritorijos gali būti saugomos dėl netoliese esančių saugomų objektų arba dalis sklypo tiesiog gali būti įtraukta į draustinių sąrašą. Tokie faktoriai taip pat turės įtakos miško vertei. Be to, bus įvertinta ir privažiavimo prie miško kokybė. Gera čia vedančių kelių būklė gali kainą pakelti, o prasti keliai - sumenkinti.

Galiausiai, verta atsiminti, kad kiekviena miško valda įvertinama individualiai, specialistų pasitelkiant aktualią miškotvarkos medžiagą. Vienas iš pagrindinių MISA prioritetų - nemokamas informacijos, susijusios su miško priežiūra, teikimas miškų savininkams.

Žemės mokestis 2025: mokėti iki lapkričio 15 d.

tags: #mokesciai #uz #misko #zeme