Augantis investuotojų susidomėjimas didelę investicinę grąžą teikiančiu nekilnojamuoju turtu skatina vis daugiau gyventojų ir įmonių parduoti turimus žemės sklypus. Sparčiai kylant žemės vertei, pelnas, gautas ją pardavus, gali būti nemažas. Taip pat auga ir su pardavimu susiję mokesčiai. Todėl prieš priimant sprendimą parduoti žemę, vertėtų įvertinti ir mokestines prievoles.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) parduodant žemę
Gyventojų žemės pardavimo pajamų apmokestinimas skiriasi, kai žemę parduoda gyventojas, nesiverčiantis savarankiška žemės pardavimo veikla tęstinį laikotarpį ir kai žmogus vykdo individualią veiklą parduodamas žemę. Pirmuoju atveju svarbiausia žinoti, jog LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad pajamų mokestis nemokamas, jei žemė buvo įsigyta anksčiau nei prieš 10 metų iki jos pardavimo. Jei žemė buvo įsigyta 10 metų laikotarpiu iki jos pardavimo, taikomas 15% mokesčio tarifas nuo pajamų už parduotą žemę ar kitą turtą.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas taip pat suteikia galimybę apmokestinti ne visas pajamas, o tik pelną, gautą iš žemės pardavimo. Iš gautų pajamų atimama turto įsigijimo kaina, sumokėtas komisinis atlyginimas, mokesčiai bei rinkliavos, susijusios su to turto pardavimu. Šios išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus norminiuose aktuose numatytus rekvizitus. Kai kuriais atvejais, kai neišsaugoti dokumentų originalai, pripažįstamos ir atitinkamų institucijų patvirtintos kopijos, pavyzdžiui, notaro patvirtinta kopija. Žemės įsigijimo kainos išlaidų įrodymu gali būti išrašas iš gyventojo banko atsiskaitomosios sąskaitos, jei pagal šį išrašą galima nustatyti, kam, kada ir už ką buvo mokėta.
Kokia žemės kaina?
Ne visada žemės įsigijimo vertę galima pagrįsti dokumentais ir ne visada žemės įsigijimas būna susijęs su pirkimo sandoriu. Šiais atvejais turto įsigijimo kaina nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Pavyzdžiui, paveldėto turto įsigijimo verte yra laikoma to turto vidutinė rinkos kaina paveldėjimo momentu. Dovanoto turto įsigijimo kaina yra dovanos gavimo dieną nustatyta turto vertė pagal tikrąją rinkos kainą. Kai nuosavybės teisė į žemę atkurta turto savininkams ar jų artimiesiems, žemės įsigijimo kaina prilyginama žemės pardavimo kainai.
Parduodant žemę ar Lietuvos, ar užsienio juridiniams asmenims, apskaičiuoti ir pervesti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį nuo visos pajamų sumos privalo pats žemės pirkėjas. Gyventojas, siekdamas mokėti mokestį tik nuo gauto pelno, turi kreiptis dėl mokesčio perskaičiavimo ir pateikti mokesčių administratoriui prašymą atimti įsigijimo išlaidas iš gautų pajamų. Mokesčio permoka turi būti grąžinta per 30 dienų nuo parašyto prašymo grąžinti mokestį gavimo. Jei atliekamas mokestinis patikrinimas, permoka grąžinama ne vėliau kaip per 10 dienų baigus tikrinti, tačiau tik nenustačius pažeidimų.
Kada ir kiek mokėti GPM?
Kai žemė buvo parduota Lietuvos gyventojui, žemės pardavėjas turėtų deklaruoti pardavimo pajamas ir sumokėti mokestį, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją (iki kitų metų gegužės 1 d.). Gyventojas, kuris tęstinį laiką vykdo individualią veiklą parduodamas žemę, šią veiklą privalo įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Be to, jis gali pasirinkti, ar mokėti pajamų mokestį nuo visų gautų individualios veiklos pajamų, ar nuo pajamų, iš kurių atimti leidžiami atskaitymai. Pirmuoju atveju bus taikomas 15%, antruoju - 33% mokesčio tarifas.
Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliojusias pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ta pajamų už parduotą žemę ar kitą turtą dalis, kuri kartu su kitomis metinėmis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusiomis pajamomis (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytojo pelno, tantjemas, atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gautus autorinius atlyginimus, mažųjų bendrijų vadovų (nesančių nariais), pagal civilinę paslaugų sutartį gautas pajamas) neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) sumos (2019 m. - 136 344 eurų), yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o viršijančioji 120 VDU sumą - taikant 20 proc.
Pajamų mokesčio lengvata taikoma pajamoms, kurias gyventojas gauna už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą tuo atveju, kai parduotasis daiktas buvo savininko nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų.
Vadinasi, jeigu žemę, įsigytą, pavyzdžiui, 2010 metais, parduosite anksčiau, negu po 10 metų, pavyzdžiui, 2019 metais, iš jos pardavimo gautos pajamos bus priskirtos apmokestinamosioms pajamoms, o jei 2020 metais ar vėliau, kai jau bus suėję 10 metų nuo įsigijimo dienos, - tai jau bus neapmokestinamosios pajamos.
Šis skirtumas apskaičiuojamas iš pardavimo kainos atėmus išlaidas, kurios buvo patirtos jį įsigyjant, taip pat su sklypo pardavimu susijusius privalomus mokėjimus - atlygį notarui už atliktus notarinius veiksmus, atlygį Registrų centrui už registravimo paslaugas bei patikrą duomenų bazėje, sumą, sumokėtą už geodezinius matavimus.
Kadangi žemės pardavimo apmokestinamosios pajamos yra mažinamos jos įsigijimo kaina ir kitais teisės aktuose nustatytais privalomais mokėjimais, pajamų mokestį tenka mokėti tik tais atvejais, kai pardavimo kaina yra didesnė už įsigijimo kainos ir privalomų mokėjimų sumą. Jei ji mažesnė arba jei kainos lygios, mokėti pajamų mokesčio nereikės.
Jei žemė įgyta paveldėjimo būdu, jos įsigijimo kaina laikoma vertė, kurią paveldint nustatė valstybės įmonė Registrų centras kaip vidutinę rinkos vertę arba individuali vertė, kurią nustatė turto vertintojas (vertės nustatymo būdą pasirenka pats paveldėtojas). O kai žemė įgyta kaip dovana, jos įsigijimo kaina laikoma dovanos gavimo metu buvusi tikroji rinkos kaina.
Jeigu sklypo dalys žmogui atitenka skirtingais būdais, pavyzdžiui, paveldėjus ir gavus dovanų, tai kiekvienos sklypo dalies įsigijimo kaina bus nustatoma atskirai. Paveldėtos žemės dalies įsigijimo kaina laikytina vidutinė rinkos vertė, kurią nustatė Registrų centras ir kuri nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, arba vertė, nustatyta atlikus individualų vertinimą (paveldėjimo metu buvusi vertė, nustatyta turto vertintojo). O dovanų gautos žemės dalies įsigijimo kaina laikytina jos tikroji rinkos kaina, buvusi dovanos gavimo momentu.
Kada GPM mokesčio mokėti nereikia?
- Žemės nuosavybės teise jums priklauso ilgiau nei 10 metų.
- Jei žemės sklypą paveldėjote iš pirmos eilės giminaičio ir paveldėjimo metu pasidarėte sklypo vertinimą arba pardavimo metu darysite retrospektyvinį vertinimą. Parduosite tokia pat kaina, kokia ir buvo įvertintas žemės sklypas, arba pigiau.
- GPM mokesčio nereikės mokėti tuo atveju, jei žemę parduosite pigiau, nei įsigijote.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) parduodant žemę
Ar žemės pardavimas bus apmokestinamas PVM, įvertinama atsižvelgus į dvi pagrindines sandorio ypatybes: ar žemės pardavimas yra gyventojo tęstinė veikla ir koks žemės sklypas yra parduodamas. Jei tai tęstinė veikla, gyventojas tampa PVM mokėtoju, o atsižvelgiant į žemės sklypą, taikomas skirtingas PVM tarifas.
Svarbu įsidėmėti, jog žemės pardavimas, jei tai nėra žemė statyboms ar žemė su naujais pastatais, PVM neapmokestinamas. Parduodama žemė, tinkama statyboms, ar žemė su naujais pastatais apmokestinama 21% PVM tarifu.
Statyboms tinkama žeme laikomas toks žemės sklypas, kuris arba skirtas statybai ir yra leidimas statyti, arba savivaldybės detaliuose planuose yra numatyta šį sklypą užstatyti, neatsižvelgiant į tai, ar jame jau atlikti kokie nors darbai. Žemė su naujais pastatais - tai žemė su nebaigtais statyti arba mažiau nei prieš 2 metus baigtais statyti pastatais.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad žemę pardavęs fizinis asmuo ne visada turi mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Pavyzdžiui, fizinis asmuo paveldi (atkuria nuosavybės teises) žemės ūkio paskirties žemę, po to pakeičia žemės paskirtį, ją padalina į keletą sklypų ir parduoda. Tačiau jei nebus požymių, kad šis fizinis asmuo ateityje ketina verstis žemės ar kito nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriais, jo vykdomi žemės sklypų pardavimo sandoriai nebus laikomi ekonomine veikla ir nebus apmokestinti PVM.
Konkretus žemės sklypas gali būti priskirtas žemei statyboms tokiu atveju, jei pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR), patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius, specialiuosius, o tais atvejais kai pagal Teritorijų planavimo įstatymą nereikia rengti detaliųjų ar specialiųjų planų bei nustatyti žemės sklypų teritorijos naudojimo parametrų - bendruosius planus), nustatytus sklypo naudojimo reglamento parametrus šiame sklype galima statyba.
Fizinio asmens sudaromi žemės tiekimo sandoriai laikomi ekonomine veikla tuomet, kai tokiems sandoriams būdingas tam tikras tęstinumas ir atsikartojimas bei ekonominės naudos siekimas, o bet kokie atsitiktiniai sandoriai, kuriuos sudarę fiziniai asmenys neturi ketinimo vykdyti veiklą ir siekti gauti iš jos pajamų ateityje, nelaikomi ekonomine veikla ir nėra PVM objektas.
Žemė statyboms: kada taikomas PVM?
Kad žemės sklype gali būti atliekami statybos darbai, patvirtina Nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenys ir teritorijų planavimo dokumentai.
Žemė statyboms - tai žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie tvarkymo darbai ar ne.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis NTR yra nurodyta „kita“, tai:
- Jeigu NTR nurodytas toks žemės naudojimo būdas, kuris žemės sklype leidžia vykdyti statybą, tokia žemė laikoma „žeme statyboms“, jeigu šiam sklypui NTR nėra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios neleistų vykdyti statybos tame sklype.
- Kai žemės sklypui kurio naudojimo paskirtis NTR yra nurodyta „kita“, nurodytas toks žemės naudojimo būdas, kuris žemės sklype leidžia vykdyti statybą, tačiau pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas visame sklype statyba negalima, toks žemės sklypas nelaikomas „žeme statyboms“.
- Kai NTR nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pagal kurias tam tikrais atvejais statyba galima, žemės sklypas laikomas žeme statyboms tuo atveju, jeigu yra išduotas savivaldybės leidimas, suteikiantis teisę vykdyti statybas tame sklype.
- Jei NTR nurodytas „kita“ žemės naudojimo būdas, pagal kurį negalima teigti, kad šiame žemės sklype statyba galima (rekreacijos, bendrojo naudojimo teritorijos). Vertinami teritorijų planavimo dokumentai ir tokia seka turi būti išsiaiškinta:
- ar patvirtintas teritorijos, kuriame yra žemės sklypas, detalusis planas, kuris toje teritorijoje leistų vykdyti statybą;
- ar patvirtintas teritorijos, kuriame yra žemės sklypas, specialusis planas, kuris iš esmės konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius;
- ar pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. nuostatas šiam sklypui savivaldybės administracijos direktorius turėtų nustatyti šio sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, leidžiančius vykdyti statybą;
- vertinami savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypas nebus laikoma „žeme statyboms“, jeigu žemės sklypui yra parengtas ne tik žemės valdos projektas, bet ir žemės kaimo plėtros žemėtvarkos projektas dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo tuo atveju, jeigu ūkininko sodybai skirtas žemės plotas sudaro mažesnę dalį viso žemės sklypo. Jeigu ūkininko sodybai skirtas žemės plotas sudaro pusę arba didesnę dalį viso žemės sklypo, tai toks žemės ūkio paskirties žemės sklypas bus laikomas „žeme statyboms“.
Įmonių žemės pardavimo pajamų apmokestinimas
Pelno mokesčio įstatymas apmokestina turto vertės padidėjimo pajamas, t.y. žemės pardavimo pajamas, gautas atėmus įsigijimo kainą. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių administratoriui suteikta teisė 15% (išskirtiniais atvejais 13%) pelno mokesčiu apmokestinti turto nuomą kaip pardavimą, jei ja siekiama paslėpti pardavimą.
Tokio netikro pardavimo kriterijai yra šie:
- nuomos terminas - kai jis ilgesnis nei 30 metų;
- jei per trumpesnę nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė išnuomoto turto rinkos kainos dalis;
- kai nuomos sutartis apriboja nuomotojo teises skolintis, skirstyti pelną ar mokėti dividendus.
Sandoris, tenkinantis bent vieną minėtą požymį, gali būti laikomas žemės pardavimu. Nuo turto vertės padidėjimo pajamų iki 2005 m. liepos 1 d. įmonės turėtų sumokėti ir kelių mokestį, kuris, priklausomai nuo įmonės veiklos, dažniausiai siekia 0,48 %. Įmonių žemės pardavimas PVM apmokestinamas taip pat, kaip ir gyventojų žemės pardavimas.
Tačiau įmonės, būdamos PVM mokėtojos ir parduodančios “neapmokestinamą” žemę PVM mokėtojui, turi dvi pasirinkimo galimybes - neskaičiuoti PVM arba skaičiuoti PVM visiems sudaromiems sandoriams ne trumpiau kaip 24 mėnesius. Pastarasis pasirinkimas turi būti praneštas mokesčių administratoriui ir suteikia teisę įmonėms pasinaudoti PVM atskaita, jei žemė buvo įsigyta su PVM.
Pagal galiojantį LR Mokesčių administravimo įstatymą, mokesčių administratoriui suteikta teisė perskaičiuoti žemės pardavimo vertę, kai kyla pagrįstų įtarimų, kad ši vertė yra dirbtinai sumažinta ar padidinta. Taigi parduodant žemės sklypą ne rinkos kaina mokesčių administratorius, patikrinęs, gali įmonėms priskaičiuoti papildomą PVM sumą, skirti baudą bei delspinigių.
Svarbu atminti, kad ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą - servituto, uzufrukto, užstatymo teisės ar ilgalaikės nuomos - perdavimas ar nustatymas už atlygį gali būti apmokestinamas PVM.
Mokesčių optimizavimas parduodant žemę
Teisingas mokesčių planavimas gali padėti sumažinti mokestinę naštą parduodant žemę. Štai keletas patarimų, kaip optimizuoti mokesčius:
- Išlaikykite žemę ilgiau nei 10 metų. Jei žemė priklauso jums ilgiau nei 10 metų, pajamos iš jos pardavimo nebus apmokestinamos GPM.
- Pasinaudokite leidžiamais atskaitymais. Atimkite iš pardavimo pajamų visas leidžiamas išlaidas, susijusias su žemės įsigijimu ir pardavimu, tokias kaip notaro mokesčiai, Registrų centro mokesčiai, turto vertinimo išlaidos ir kt.
- Atlikite turto vertinimą paveldėjimo metu. Jei paveldėjote žemę, atlikite individualų vertinimą paveldėjimo metu, kad padidintumėte įsigijimo vertę ir sumažintumėte GPM bazę.
- Pasikonsultuokite su mokesčių specialistu. Mokesčių konsultantas gali padėti jums suprasti visus mokesčių niuansus ir rasti būdų, kaip sumažinti mokestinę naštą.
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas: dokumentai ir procesas
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas yra vienas iš sudėtingesnių sandorių, kuriame reikia puikiai išmanyti vis besikeičiančius įstatymus, procesų eiliškumą, derybų psichologiją bei atsiskaitymo tvarką.
Pagrindiniai žemės pardavimui reikalingi dokumentai:
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.).
- Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
- Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai.
- Jei bendraturčiai savo dalies nesutinka parduoti, tokiu atveju jie turi parašyti notarų biure atsisakymą pirkti parduodamą dalį. Su atsisakymu jau galite parduoti Jums priklausančią sklypo dalį.
- Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Retrospektyvinis turto vertinimas, jei žemės sklypas nuosavybės teise Jums nepriklauso 10 m., yra paveldėtas iš pirmos eilės giminaičio, o paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas.
Pranešimas Dėl Sprendimo Parduoti Žemės Ūkio Paskirties Žemės Sklypą
Norint parduoti žemę, turite gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Kai Nacionalinei žemės ūkio tarnybai pateiksite pranešimą dėl žemės sklypo pardavimo, tuomet NŽT informuos visus pirmenybės teisę į šį sklypą turinčius asmenis, kad vyksta žemės pardavimas už Jūsų norimą kainą.
Su gautu NŽT leidimu žemės sklypo kitiems asmenims negalėsite parduoti pigiau, nei buvo pasiūlyta pirkti pirmumo teisę turintiems asmenims.
Jei esate žemės sklypo vienas iš bendraturčių ar sklype yra statinių priklausančių kitiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai kartu su pranešimu turėsite pateikti papildomus dokumentus.
Jei nei vienas pirmenybės teisę į pirkimą turintis asmuo nepareikš noro pirkti parduodamą sklypą, tuomet jį drąsiai galėsite parduoti kitiems asmenims. Kiti asmenys turi teisę pirkti šį žemės sklypą už tą pačią kainą, kuri yra nurodyta NŽT leidime parduoti žemės ūkio paskirties sklypą arba už didesnę kainą.
Prašymas Išduoti Sutikimą Įsigyti Žemės Ūkio Paskirties Žemę
Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2018 metų: žemės pardavimui taip pat reikalingas ir pirkėjui suteiktas NŽT leidimas. Pirkėjas turi kreiptis su prašymu į NŽT skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra pageidaujamas pirkti žemės sklypas.
Kam galima parduoti žemės sklypą?
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas galimas teisę pagal LR įstatymus turintiems asmenims, jei šie Jūsų norimomis sąlygomis pirkti atsisako, parduoti galite tretiesiems asmenims.
Pirmumo teisę pirkti Jūsų žemės sklypą turintys asmenys:
- Parduodamo žemės sklypo bendraturčiai
- Parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
- Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
- Fiziniai asmenys, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
Tretieji asmenys: tai pirmumo teisės neturintys sklypo pirkėjai, kurie žemės ūkio paskirties sklypą gali pirkti pagal LR numatytų įstatymų normas.
Atsiskaitymas už perkamą žemės ūkio paskirties sklypą galimas tik bankiniu pavedimu. Mokėjimo nurodymo kopiją bus būtina pateikti sandorį tvirtinančiam notarui.
Paveldėtos žemės pardavimas
Paveldėtą žemės sklypą galite parduoti bet kada, kai jis tampa jūsų nuosavybe. Paveldėtos žemės pardavimas ir pardavimo procedūra yra tokia pati, kaip ir kitais būdais įgytų žemės ūkio paskirties sklypų. Labai svarbu atkreipti dėmesį į žemės vertę paveldėjimo metu.
Jei sklypą paveldite iš pirmos eilės giminaičio (tėvų arba brolių, seserų), paveldėjimo metu rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Turto vertinimą notarui reikia pateikti iki nuosavybės įregistravimo momento Jūsų vardu. Tokiu atveju į paveldėjimo teisės liudijimą bus įrašyta turto kaina nustatyta vertinimo metu. Ji dažniausiai būna artima pardavimo kainai. Tada pardavimo metu Jums nebus taikomas GPM mokestis arba jis bus minimalus.
Taigi, po to, kai susitvarkote nekilnojamo turto paveldėjimo dokumentus, galite:
- Palaukti 10 metų ir parduoti žemę bei nemokėti gyventojų pajamų mokesčio.
- Parduoti žemę ir nelaukti 10 metų termino. Jei gausite didesnę sumą, nei nurodyta paveldėtos žemės vertė paveldėjimo metu (su retrospektyviniu nekilnojamojo turto vertinimu), tuomet teks susimokėti pelno mokestį.
Mokesčiai taikomi tiek nuolatiniams Lietuvos gyventojams, tiek ir laikinai gyvenantiems. Tam tikrais atvejais mokesčių mokėti nereikės, net ir nesulaukus 10 ar daugiau metų. Gyventojų pajamų mokestis netaikomas:
- Mirus vienam sutuoktiniui, o kitam paveldėjus jo turto (įgyto santuokos metu) dalį.
- Turtą paveldėjus vaikams, tėvams, globėjams, globotiniams, seneliams, broliams, seserims, įvaikiams.
- Norint pasinaudoti šia įstatymų išimtimi - reikalingas retrospektyvinis turto vertinimas parduodant, jei paveldėjimo priėmimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas paveldėjimui.