Mokesčiai dovanojant turtą: Seimo narių siūlymai ir galimos lengvatos

Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui. Norite padovanoti ar gauti kaip dovaną nekilnojamąjį turtą?

Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje - sutartis. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų. Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas, reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje.

Nekilnojamojo turto dovanojimo apmokestinimas

Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą.Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė.

Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas - tai mokesčių dalis. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.

Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą, mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Daugeliui iškyla klausimas - ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas ir ką reikia žinoti? Taigi šiame straipsnyje aptariau pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą. Turto dovanojimo sandoriai nėra sudėtingas procesas, jeigu žinote kaip teisingai viską atlikti. Pagrindinis akcentas yra gresiantys mokesčiai. Jeigu vis dar kyla klausimų susijusių su dovanojimu, ar dovanoto turto pardavimo ir galimais mokesčiais, drąsiai galite kreiptis į mane.

Pavyzdžiui, „Mano pinigai“ skaitytoja Rima nori perduoti dukrai 100.000 Eur, gautus už parduotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) butui įsigyti. „Pirma, jeigu tiesiog norima padovanoti 100.000 Eur sumą savo artimam giminaičiui, šiuo atveju dukrai, tai galima padaryti be apmokestinimo. Tiesa, tokiam sandoriui būtų taikoma notarinė dovanojimo sutarties forma, o tai reiškia, kad notaro paslaugos yra būtinos, kurios tam tikrais atvejais yra brangios. Pažymima, kad ir čia teisės aktai numato tam tikrą išimtį - už pinigų dovanojimo vaikams patvirtinimą notaras gali paprašyti ne daugiau kaip 20 Eur.

Jeigu sutuoktiniai santuokos metu įgijo bendras lėšas ir nori jas dovanoti vieno iš sutuoktinių giminaičiui - tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, tai pusė pinigų sumos bus apmokestinat 15 proc. GPM, kadangi vienam iš sutuoktinių kito sutuoktinio tėvai (įtėviai), broliai, seserys ar seneliai nėra artimi giminaičiai.

Seimo narių siūlymai dėl mokesčių lengvatų

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seimui ketina teikti Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įvesti vadinamąjį „milijonierių mokestį“. Paveldėjus didesnį nei 1 mln. eurų vertės turtą, siūloma nebetaikyti lengvatų ir išimčių šeimos nariams, išskyrus sutuoktinius, - toks turtas būtų apmokestinamas 20 proc. jo vertės tarifu.

Šiuo metu galiojančiame Paveldimo turto mokesčio įstatyme reglamentuojami du mokesčių tarifai: turtui, kurio apmokestinamoji vertė iki 150 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. tarifas, o turtui, kurio apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst. eurų, taikomas 10 proc. tarifas. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakelti dabar galiojančio 5 proc. tarifo taikymo ribą nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, o virš šios ribos taikyti tarifą, kuris būtų lygus baziniam gyventojų pajamų mokesčio tarifui (20 proc.).

G. Skaistės teigimu, 99 proc. visų dovanų praėjusiais ir ankstesniais metais neviršijo 300 tūkst. eurų: „Patenka po šia kartele“. Pasak jos, pernai 121 žmogus dovanojo didesnės vertės turtą - vidutiniškai 638 tūkst. eurų: „Būtų apmokestinama ta dalis, kuri viršija 300 tūkst. eurų“.

Seimo Teisės departamentas taip pat įspėjo, kad palankesnė dovanų apmokestinimo tvarka žemės ūkyje gali pažeisti konstitucinį mokesčių mokėtojų lygybės principą. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generaline direktorės Inetos Rizgelės teigimu, išimtis sudaro nelygias veiklos sąlygas. „Nesuprantama, kodėl nenumatomos analogiškos lengvatos ir kitose veiklose pagal individualią veiklą“, - komitete teigė ji. I. Rizgėlė siūlo arba atsisakyti išimties, arba taikyti ją visiems, kai verslas perduodamas artimoje aplinkoje.

„Lietuva jauna valstybė, šeimos verslai dar neturi gilių tradicijų ir verslo ar akcijų perdavimas ateities kartoms yra normalus dalykas ir nėra reikalo apmokestinti“, - komitete tvirtino lobistas Šarūnas Frolenka.

„Šiuo atveju manau, kad pati idėja yra teisinga ir sveikintina. Deja, reikia konstatuoti, kad turtingiausi žmonės dažnai naudojasi įvairiomis schemomis bandydami apeiti ir išvengti mokesčių mokėjimo. Todėl šiuo atveju pritaikant didesnius tarifus paveldint didelės apimties turtą, bus galima išvengti mokesčių įdedant tą turtą į įmones, fondus ir tokiu būdu dovanojant ar perleidžiant akcijas ar fondo vienetus. Taigi, nors ir pati idėja yra sveikintina, jos realizavimas, man atrodo, nepasieks tos minties, kuria remiantis yra teikiamas šis įstatymo projektas“, - žurnalistams ketvirtadienį teigė jis.

G. Skaistė neprognozavo, kiek biudžetas netektų pajamų, jeigu Seimas priims liberalesnę dovanų apmokestinimo tvarką: „Priklausys nuo sprendimo, kurį Seimas priims“.

Ministerija siūlo neapmokestinti sutuoktinių, vaikų, tėvų, brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanotų akcijų, jeigu dovanotojas vienas ar kartu su artimaisiais bent vienerius metus iki perleidimo valdė ne mažiau kaip 25 proc. akcijų, o dovaną gausiantis žmogus jas įsipareigoja išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus.

Seimo teisininkai teigia, kad neapmokestinti dovanoto tik žemės ūkio turto yra neteisinga. „Ne tik žemės ūkio veikloje naudojamo turto apmokestinimas padovanojus turtą artimiesiems gali sudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui. (...) Taigi, siekis nesudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui neturėtų būti siejamas tik su viena veiklos rūšimi (žemės ūkio veikla)“, - nurodoma teisininkų išvadoje.

Dabar Seimui pateiktoje mokesčių reformoje numatyta apmokestinti santuoka ar giminystės ryšiais susijusių žmonių (sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių) dovanų, kurių suma viršytų 300 tūkst. eurų per metus.

Šiuo metu iš paveldėjimo gautos pajamos bei iš artimųjų gautos dovanos nėra apmokestinamos. Neapmokestinamos ir kitų asmenų padovanotos pajamos, jeigu jų suma ar vertė neviršija 2,5 tūkst. eurų. Gavus dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei 15 proc.

Paveldimo turto mokestis

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Mokesčio objektas:

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai);
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesčio tarifai:

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Mokesčio lengvatos:

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

• Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia;
• Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.

Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Svarbu! Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka.

tags: #mokesciai #dovanojant #turta #seimo #nariams