Lietuvos bankinis sektorius sulaukia vis didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio pastaraisiais metais. Bankų klientai skundžiasi dėl bankų taikomų didelių įkainių, aukštų palūkanų normų ir griežtų paskolos sutarčių sąlygų.
Nagrinėjant mokėjimo įmokų už paskolą pripažinimą nuosavybės teise teismų praktikoje, svarbu atsižvelgti į Civilinio kodekso (CK) nuostatas. CK 6.930(1) straipsnio 1 dalis nustato skolininko atsiskaitymo eiliškumą:
- Pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo.
- Antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių.
- Trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.
- Ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti.
- Penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
CK 6.930(1) straipsnio 2 dalis nurodo, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pavyzdžiui, byloje buvo prašoma pripažinti BAB „Biofuture“ ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ paskolos sutarties punktą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo dienos); pripažinti sudarytą maksimalios hipotekos sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti nustatytu laikotarpiu atliktus mokėjimus atsakovei negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją. Pirmosios ir apeliacininės instancijos teismai ieškinio netenkino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana instituto taikymo tikslais sandoriais yra laikomi ir atskiri mokėjimai, atliekami atitinkamos sutarties pagrindu.
Jeigu įmonė vykdo atsiskaitymus su kreditoriais, laikydamasi sutartyse su jais nustatytų prievolių įvykdymo terminų ir atlieka atsiskaitymus su kreditoriais, laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, o nuo 2013 m. spalio 1 d. - nepažeisdama ir CK 6.930(1) straipsnyje nustatyto eiliškumo, paprastai nelaikytina, kad toks atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikia jam pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, vertinant mokėjimus, atliktus BAB „Biofuture“ atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m.
Štai, pavyzdžiui, praeitų metų pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą Nr. e3K-3-385-969/2023, kurioje buvo keliamas klausimas dėl nesąžiningų Lietuvoje veikiančio komercinio banko veiksmų reklamuojant naujus produktus ir sudarant su vartotojais paskolos sutartis. Sprendžiant ginčą nustatyta, kad vartotojai sudarė su banku paskolos sutartis Šveicarijos frankais, pasiskolino iš banko Šveicarijos frankų valiuta arba konvertavo turėtas paskolas eurais ir litais, arba refinansavo paskolas, turėtas kituose bankuose, ne Šveicarijos frankų valiuta.
Bankas paskolas Šveicarijos frankais reklamavo kaip tinkamą pasirinkimą nenorintiems rizikuoti ir kaip istoriškai gerą pasirinkimą besiskolinantiems. Vartotojams pasirašius sutartis ir vėliau pradėjus tikrinti informaciją, pasirodė, kad šie teiginiai neatitiko sutarčių sudarymo metu buvusių faktinių aplinkybių ir buvo akivaizdžiai klaidinantys.
Žemesnės instancijos teismui pripažinus, kad banko veiksmai buvo nesąžiningi, o atitinkamos paskolos sutartys turi būti modifikuotos tiek pakeičiant sutarties valiutą iš Šveicarijos frankų į eurus, kintamą palūkanų normą į EURIBOR, tiek perskaičiuojant vartotojams taikytas sutartines įmokas ir įskaityti visas ankstesnes įmokas eurų valiuta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iškėlė klausimą, ar tais atvejais, kai vartotojas išreiškia valią išsaugoti sutartį pakeičiant nesąžiningą jos sąlygą, teismas, pripažinęs, kad sutartis negali toliau galioti panaikinus nesąžininga pripažintą sąlygą, gali spręsti nesąžiningos sąlygos pakeitimo klausimą, prieš tai neįvertinęs visos sutarties panaikinimo galimybės.
Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai nustatoma, kad sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo pasekmės konkrečiam vartotojui sukeltų ypač žalingas pasekmes, teismas turi spręsti dėl galimybės pakeisti nesąžiningą sąlygą dispozityviąja vidaus teisės nuostata arba atitinkamu šalių bendru sutarimu taikoma nuostata.
Tuo atveju, kai nėra galimybės pakeisti nesąžiningomis pripažintas sutarties sąlygas dispozityviąja nuostata ar šalių bendru sutarimu taikoma nuostata, teismas turi imtis visų priemonių, būtinų tam, kad apsaugotų vartotoją nuo ypač žalingų pasekmių ir atkurtų realią šių šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vis dėlto turėdamas omenyje tai, kad jis negali papildyti šių sutarčių pakeisdamas minėtų sąlygų turinį.
Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojo išreikšta valia išsaugoti ginčo sutartis jas pakeičiant nėra lemiamas veiksnys sprendžiant dėl ypač žalingų pasekmių vartotojui atsiradimo.
Sprendžiant dėl vartotojui kylančių pasekmių, pripažinus ginčo sutarčių sąlygas dėl kredito užsienio valiuta nesąžiningomis, turi būti vertinama objektyvi kiekvieno vartotojo situacija, susijusi su restitucijos taikymo pasekmėmis konkrečiam vartotojui, ir turi būti keliamas klausimas, ar taikant restituciją ir nutraukiant paskolos sutartis kiekvienas vartotojas objektyviai turės galimybę grąžinti paskolos likutį nesuėjus sutarties galiojimo terminui.
Taigi, teismas, prieš spręsdamas dėl visos sutarties pripažinimo negaliojančia, turi įvertinti, ar toks pripažinimas negaliojančia nesukels ypač žalingų pasekmių vartotojui. Atitinkamai, bylą grąžinus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šis priėmė nutartį Nr.
Kol šiame ginče dar nėra padėtas galutinis taškas, svarbu atkreipti dėmesį ir vartotojams priminti, kad svarbu ne tik kritiškai vertinti bankų siūlomas sutartines sąlygas, tačiau ir dėti maksimalias pastangas bendradarbiaujant su bankais dėl klausimų, susijusių su sutarties vykdymu.
tags: #mokejo #imokas #uz #paskola #pripazinti #nuosavybes