Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama miškų ūkio sektoriui, ypač valstybinių miškų valdymui ir galimiems piktnaudžiavimams. Šiame straipsnyje apžvelgiamos aktualios problemos, susijusios su turto areštu, miškų kirtimu ir bandymais reformuoti šį sektorių.
Lietuvos miškų plotai (Šaltinis: Vikipedija)
Miškų ūkio reforma: siekiai ir realybė
Aplinkos ministerija inicijuoja valstybinių miškų ūkio valdymą, siekdama užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leidžiant padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia:
„Esu įsitikinęs, kad valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę. Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus.“
Vis dėlto, reformos iniciatoriai ir ministras nekalba apie valstybinių miškų ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais.
Darbuotojų skaičius ir efektyvumas
Šiuo metu VĮ miškų urėdijose dirba apie 3800 žmonių. Pagal aplinkos ministro teikiamą viziją centralizuotoje įmonėje 1 darbuotojas, įskaitant administraciją, aptarnautų 1000 ha. Valstybinės reikšmės miškai užima 1018 tūkst. ha. Vadinasi naujajame darinyje dirbtų ne daugiau 1018 darbuotojų. Šiuo metu 1000 hektarų miško tenka 3,6 darbuotojo.
Miškininkų atstovai atsakingai pareiškia, kad pagal visus rodiklius 42 šalies urėdijos dirba efektyviau nei pavyzdžiu rodoma viena įmonė Latvijoje, akcinė bendrovė „Latvijas valsts meži“, panašios įmonės Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje.
Bene geriausiai prastą Latvijos valstybinių miškų įmonės ūkininkavimą atskleidžia 2010 metais jai panaikintas tarptautinis FSC sertifikatas.
Karas dėl Lietuvos miškų: istorinis kontekstas
Valstybiniai miškai, tiksliau, juos valdančios urėdijos - tarsi apgamas, du dešimtmečius kamuojantis šalies politinę sistemą. Karas dėl valstybinių miškų vyksta nuo 1997 m. Už visų šių valdymo modelių slypėjo aiškus tikslas: panaikinti 42 urėdijas, valstybinių miškų valdymą perimti į „vienas rankas“, ko visada siekė šalies stambieji medienos perdirbėjai.
Tačiau politikams, suvokiantiems valstybinių miškų svarbą mūsų šalies ekonomikai, ekosistemai ir pagaliau visuomenei, pavyko atsilaikyti didžiuliam spaudimui. Paskutinis reikšmingiausias „kryžiaus žygis“ už valstybinius miškus buvo 2015 m.
Miškų kirtimų intensyvumas ir ištekliai
Pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14, o Europoje - 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai produkuoja 250 m3/ha medienos. Palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai.
Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas“ didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų - artėja iki 2 proc.
Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. Jeigu pokariu šalies miškuose turėjome 125 mln. m3 medienos, tai šiandien perkopėme 500 mln. m3. Lietuva pagal miško išteklių plėtrą šiuo metu užima trečiąją vietą Europoje. Dėl ateities nerimauti nėra pagrindo.
Pajamas, gaunamas iš vieno hektaro miško ploto, padaliję iš miškų kirtimo intensyvumo, gauname objektyvų palyginamąjį miškų ekonomikos rodiklį, kuris pagal 2015 m. duomenis Lietuvoje siekia 112,6 Eur/ha.
Kaimyninės šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25-30 proc. mažesnis: Latvijoje - 84,6 Eur/ha, Estijoje - 80,6 Eur/ha, Švedijoje - 87,1 Eur/ha. Reikia pažymėti, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos ir iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo.
Šiuo metu Slovakijoje, Danijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1000 ha miškų plotui tenka 7-10 miškininkystės darbuotojų, Latvijoje, Čekijoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje - 5-6, Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje - 4 darbuotojai.
Yra šalių, kuriose miškininkų dirba daug mažiau, pavyzdžiui, Brazilijoje, Suomijoje, Argentinoje, Norvegijoje, Rusijoje, kur 1000 ha miškų tenka 1 ir mažiau darbuotojų, tačiau dideliuose šių šalių miškų plotuose iš viso nevykdoma miškininkystės veikla.
| Šalis | Pajamos iš 1 ha miško (Eur) | Miškų kirtimo intensyvumas (%) | Darbuotojų skaičius / 1000 ha |
|---|---|---|---|
| Lietuva | 112,6 | 1,5 | 4 |
| Latvija | 84,6 | ~2 | 5-6 |
| Estija | 80,6 | ~2 | - |
| Švedija | 87,1 | 2-2,5 | - |
Palyginamieji miškų ekonomikos rodikliai
Turto areštas ir neteisėtas miško kirtimas
Deja, bet kuris turto areštas gali būti susijęs su neteisėtu miško kirtimu. Pavyzdžiui, Trakų rajono savivaldybėje, Slabados kaime, parduodamas 1,18 hektaro miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris yra 7938/0003:236. Šios varžytynės yra nemokumo administratoriaus iniciatyva, o objektas yra areštuotas.
Užregistruojami ir neteisėto miško kirtimo ar pelkių naikinimo atvejai, kurie tiriami pagal LR BK 273 straipsnį.
Gaisrai miškuose: priežastys ir pasekmės
Nuo šių metų gegužės 21-osios Kretingos miškų urėdijoje kilo 21 gaisras, kurio padaryta žala aplinkai įvertinta 66 tūkst. eurų. Deja, jiems išsipildyti nelemta: daugiau nei pusė hektaro jaunų pušelių virto groteskiškais nuodėguliais.
Miško želdinimo ir apsaugos inžinierė pateikė iškalbingus skaičius: šiemet Kretingos miškų urėdijoje kilo net 21 gaisras. Pirmieji gegužės 21 d. kilo Nidos girininkijoje. Gegužės 29-ąją per vieną parą Klaipėdos girininkijoje buvo sukelti net trys gaisrai.
E. Japertas prisiminė, jog jo kolega girininkas Viktoras Kalvaitis prieš kelias dienas minėjęs, kad Lenkimų girininkijoje pastebėjo įtartinai besielgiantį dviratininką, kurio „viešnagės“ metu miško pakraštyje degė šiukšlės, už kelių šimtų metrų kirtimo atliekų krūva, dar toliau padegtas senas kelmas.
Kadangi vyriškis nutvertas praėjus valandai po paskutinį kartą užfiksuoto gaisro, įtarta, kad Šventojoje padegtas miškas ir pavėsinės - jo darbas. Padegėjų laukia rimti nemalonumai. Pagal galiojančius teisės aktus, jie privalės sumokėti nemenkas baudas, be to, atlyginti gamtai padarytą žalą: 1 kv. m sunaikintos miško paklotės įvertintas 6 eurais.
Gaisras miške (Šaltinis: VLE)