Žemės Mokesčio Apskaičiavimas Lietuvoje

Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie žemės mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą Lietuvoje. Sužinokite apie mokestinės vertės nustatymo principus, mokesčio skaičiavimo tvarką ir kitus svarbius aspektus, susijusius su žemės mokesčiu. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Pagrindiniai Žemės Mokesčio Aspektai

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

• Mokesčio mokėtojai: Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
• Mokesčio objektas: Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
• Mokesčio tarifai: Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.
• Mokestinis laikotarpis: Kalendoriniai metai.

Žemės Mokestinė Vertė ir Apskaičiavimo Principai

Žemės mokestinė vertė yra vienas iš pagrindinių elementų, nuo kurio priklauso žemės mokesčio dydis. Ji nustatoma remiantis šiais principais:

• Žemės vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal masinio žemės vertinimo metu parengtus žemės verčių žemėlapius (miško žemė nėra žemės mokesčio objektas, todėl vidutinė rinkos vertė skaičiuojama be miško žemės vertės).
• Žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:
  • VĮ „Registrų centras“ nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 proc., ir
  • VĮ „Registrų centras“ nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir
  • Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
• Žemės ūkio paskirties žemės (įskaitant ir mėgėjiškų sodų žemę), išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35 (įskaitant ir mėgėjiškų sodų žemę).

Žemės mokestines vertes nustatytas 2023-01-01 galima rasti VĮ "Registrų centras" interneto svetainėje įvedus žemės sklypo unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį". Nuo 2023 m. žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti, galios 5 metus (2023-2027 m.).

Žemės Mokesčio Apskaičiavimas

Žemės mokestį mokesčio mokėtojams apskaičiuoja ir suformuoja deklaracijas mokesčių administratorius. Apskaičiuojant žemės mokestį, turi būti užpildoma KIT703 formos deklaracija.

Žemės mokesčio mokėtojui formuojama kalendorinių metų deklaracija, kurioje nurodomi visi (Lietuvos teritorijoje) žemės mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimi žemės sklypai, jų plotai bei mokestinės vertės, taikomų lengvatų vertės, kiti žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingi duomenys ir apskaičiuota žemės mokesčio suma.

Žemės mokestis apskaičiuojamas taip:

1. Apskaičiuojamas apmokestinamas žemės sklypo plotas: iš bendro sklypo ploto (be miško žemės) atimamas bendro naudojimo kelių užimamas plotas ir kiti neapmokestinami plotai (nurodyti ŽMĮ 8 str. 2 d. 2 ir 4 - 8 punktuose).
2. Apskaičiuojama apmokestinamo žemės sklypo (dalies) mokestinė vertė: iš bendros sklypo (be miško žemės) mokestinės vertės atimamos neapmokestinamų žemės plotų vertės (t. y. bendro naudojimo kelių bei kitų neapmokestinamų plotų, nurodytų ŽMĮ 8 str. 2 d. 2 ir 4-8 punktuose, vertės), kurias, jei jos nurodytos Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenyse, pateikia VĮ „Registrų centras“. Kai NTR duomenyse nurodyti tik neapmokestinami plotai, o tų plotų mokestinės vertės nenurodytos, tai neapmokestinamo ploto vertė apskaičiuojama proporcingai apmokestinamo sklypo mokestinei vertei (neapmokestinamas plotas padalinamas iš apmokestinamo ploto ir dauginamas iš apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinės vertės). Todėl, apskaičiuojant galutinę apmokestinamo žemės sklypo (dalies) mokestinę vertę, iš NTR pateiktos bendros sklypo mokestinės vertės (be miško žemės) turi būti atimamos neapmokestinamų žemės plotų (kurių neapmokestinimas nustatytas ŽMĮ 8 str. 2 d. 1, 2 bei 4 - 8 punktuose) apskaičiuotos vertės.
3. Apskaičiuojama žemės mokesčio suma:
   • Apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos pagal kriterijus nustatyto tarifo, atitinkančio apmokestinamą sklypą (dalį), bei atimama apskaičiuota atitinkamam sklypui taikomos lengvatos vertė.
   • Žemės ūkio paskirties (įskaitant sodų) apmokestinamo sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš koeficiento 0,35, paskui dauginama iš sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos pagal ŽMĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatyto tarifo, atitinkančio apmokestinamą sklypą (dalį), ir atimama apskaičiuota atitinkamam sklypui taikomos lengvatos vertė. Koeficientas 0,35 netaikomas žemės ūkio paskirties žemėje esančioms apleistoms žemės ūkio naudmenoms.
   • Apskaičiuojant žemės mokestį nenaudojamam (apleistam) žemės sklypui (ar sklype esančiai nenaudojamos (apleistos) žemės daliai), apmokestinamo nenaudojamo (apleisto) sklypo (dalies) mokestinė vertė dauginama iš sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos nenaudojamai (apleistai) žemei nustatyto tarifo, atimama apskaičiuota apleistam sklypui (daliai) taikomos lengvatos vertė (jei ji nustatyta). Tačiau lengvata nenaudojamai (apleistai) žemei netaikoma, jei savivaldybės taryba, nustatydama lengvatas savo biudžeto sąskaita, nurodo, jog nenaudojamai (apleistai) žemei lengvata netaikoma. Jei savivaldybės taryba nenaudojamai (apleistai) žemei atskiro tarifo nenustato, tai taikomas pagal kitus kriterijus tam sklypui (kaip neapleistam) nustatytas tarifas.
   • Apskaičiuojama mokesčio mokėtojo žemės sklypui taikomos lengvatos vertė pagal žemės mokesčio lengvatų taikymo eiliškumą.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės,
• bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
• Lietuvos bankas,
• žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• bendro naudojimo kelių užimta žemė;
• mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
• fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
• valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
• paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
• gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
• į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
• į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
• ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
• žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
• žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.

Savivaldybės turi teisę nustatyti papildomas žemės mokesčio lengvatas.

Svarbios datos ir terminai

Svarbu žinoti terminus, kada VMI pateikia žemės mokesčio deklaracijas ir kada reikia sumokėti mokestį:

• Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 d.
• Žemės mokestis turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 d.

Deklaracijų pateikimas ir įteikimas

Deklaracijos mokesčio mokėtojams įteikiamos įvairiais būdais:

• Savo elektroninio pašto nenurodžiusiems EDS bei Mano VMI naudotojams ir ne EDS ir/ ar Mano VMI naudotojams deklaracijos siunčiamos paštu.
• Tiesiogiai, kai mokesčio mokėtojas pageidauja savo deklaraciją atsiimti pats ir yra pateikęs Prašymą nesiųsti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos. Tokie Prašymai nesiųsti deklaracijos galioja tol, kol mokesčio mokėtojas raštiškai neprašo jų panaikinti.
• Telekomunikacijų galiniais įrenginiais (deklaracijų ir tikslinimo formų duomenys EDS teikiami visiems mokesčių mokėtojams. Mokesčio mokėtojams, kurie EDS ir (ar) Mano VMI yra nurodę el. pašto adresą, išsiunčiamas informacinis pranešimas apie suformuotą deklaraciją bei apie suformuotoje ataskaitinio laikotarpio deklaracijoje nurodytą apskaičiuotą bendrą žemės mokesčio sumą. Suformuotos deklaracijos elektroniniu paštu nesiunčiamos.
• Viešai paskelbiant, kur siūloma mokesčio mokėtojui susisiekti su mokesčių administratoriumi dėl žemės mokesčio mokestinės prievolės įvykdymo (šis būdas taikomas, jei mokesčių mokėtojas nėra nei Mano VMI, nei EDS naudotojas ir neįmanoma nustatyti mokesčio mokėtojo tikslaus gyvenamosios (buveinės) vietos adreso ar dėl adresato neradimo grįžta anksčiau išsiųstos deklaracijos).

Deklaracijos mokesčio mokėtojams nesiunčiamos, kai:

• apskaičiuota žemės mokesčio suma yra mažesnė arba lygi 2 eurams. Tokios deklaracijos duomenys, kaip ir visų kitų suformuotų deklaracijų, skelbiami EDS;
• mokesčio mokėtojas mokesčių administratoriui yra pateikęs Prašymą nesiųsti deklaracijos;
• mokesčių mokėtojas EDS ar Mano VMI yra nurodęs savo el. pašto adresą.

Deklaracijos tikslinimas

Deklaracijos tikslinimą atlieka mokesčių administratorius, kai:

• duomenys neteisingai įrašyti dėl mokesčių administratoriaus klaidos;
• savivaldybių taryba pateikia mokesčių administratoriui patikslintą ar priimtą naują sprendimą dėl lengvatos taikymo (atleidimo nuo žemės mokesčio ar jo sumažinimo) po kalendorinių metų rugsėjo 1 d.;
• VĮ „Registrų centras“ pateikia patikslintus Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenis apie mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimų sklypų plotus, neapmokestinamos žemės plotus (bendro naudojimo kelius ir kt.) ar kitus duomenis;
• mokesčių administratorius nustato neteisingai įrašytus duomenis NTR ir apie tai informuoja VĮ „Registrų centras“, kuris patikslina duomenis ir juos pateikia VMI prie FM;
• mokesčio mokėtojas pats kreipiasi į mokesčių administratorių ir praneša (per Mano VMI, el. paštu, paštu arba atvykęs į VMI aptarnavimo skyrių) ir / ar pateikia juridinę galią turinčius dokumentus apie deklaracijoje įrašytus netikslius duomenis. Mokesčių administratorius išsiaiškina netikslių duomenų įrašymo deklaracijoje priežastis ir, nustatęs pagrįstus netikslumus, patikslina deklaraciją;
• kai duomenys neteisingi dėl mokesčio mokėtojo duomenų neįregistravimo NTR, tai deklaracija patikslinama tada, kai mokesčio mokėtojas juos įregistruoja NTR ir kai NTR pateikia patikslintus duomenis.

Mokesčio mokėjimas įsigijus ar perleidus žemę

Nauji žemės savininkai moka žemės mokestį taip:

• Jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, žemės mokestis mokamas už visus metus.
• Jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Nuo kada žemės mokestis nebemokamas:

• Kai žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, žemės mokestis nebemokamas tais pačiais metais.
• Kai žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Veiksmai mirus žemės sklypo savininkui

Kai žemės sklypo savininkas miršta:

• iki kalendorinių metų birželio 30 d., deklaracijos formuojamos ir įteikiamos nustatytiems palikimą priėmusiems įpėdiniams (kai nėra žinomos įpėdiniams priklausančios žemės sklypų dalys, tai žemės mokestis apskaičiuojamas proporcingai nustatytų įpėdinių skaičiui). Iš nustatytų palikimą priėmusių įpėdinių turi būti išieškomi ir mirusio žemės sklypo savininko žemės mokesčio įsiskolinimai ir iki tokio savininko mirties priskaičiuoti delspinigiai. Nustatytiems palikimą priėmusiems įpėdiniams deklaracijos formuojamos ir įteikiamos už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus;
• kalendorinių metų liepos 1 dieną ar vėliau, tai deklaracija formuojama mirusio savininko vardu ir, jei iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nustatomi palikimą priėmę įpėdiniai, deklaracija įteikiama jiems. Prie įteikiamos deklaracijos turi būti pridedamas informacinis pranešimas, kuriame informuojama, kad palikimą priėmę įpėdiniai solidariai atsako už palikėjo vardu apskaičiuotą žemės mokestį ir (ar) įsiskolinamus, bei nurodoma, kad ši deklaracija išsiųsta ir kitiems nustatytiems palikimą priėmusiems įpėdiniams. Nustatytiems palikimą priėmusiems įpėdiniams mirusio savininko vardu suformuotos deklaracijos įteikiamos už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus;
• kai palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu arba notarui padavus pareiškimą priimti palikimą ir nustatomas tik vienas palikimą priėmęs įpėdinis (kitų nustatyti nepavyksta), deklaracija teikiama tam nustatytajam įpėdiniui (žemės mokestį apskaičiavus už visą (visus) palikėjo sklypą (sklypus); deklaracijos nustatytiems palikimą priėmusiems įpėdiniams siunčiamos centralizuotai;
• jei per 18 mėnesių po žemės savininko mirties neatsiranda įpėdiniai, pradedamos vykdyti turto perėmimo procedūros.

Skundo pateikimas dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės

Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su turto vertinimo įmonės (Registrų centro) masiniu žemės vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo vidutine rinkos verte (naudojama mokestinei žemės vertei apskaičiuoti), gali pateikti skundą arba prašymą Registrų centrui (toliau - RC).

Mokesčio mokėtojo skundai dėl RC nustatytos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės teikiami, kai Nekilnojamojo turto registre nurodyto žemės sklypo kadastro duomenys yra netikslūs ar yra kitų klaidų, turinčių įtakos vidutinės rinkos vertės apskaičiavimui, siekiant šiuos netikslumus ištaisyti.

Skundai RC teikiami tokia tvarka:

• skundai RC pateikiami vieną kartą per tris mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo pradžios (t. y. nuo žemės sklypų vertinimo masiniu būdu dokumentų įsigaliojimo datos);
• po penkerių metų atlikus naują masinį žemės vertinimą, kurio metu naujai nustatomos žemės vidutinės rinkos vertės mokesčiams skaičiuoti, skundai RC dėl nustatytos vidutinės rinkos vertės galės būti teikiami vieną kartą per 3 mėnesius nuo naujo žemės sklypų vertinimo masiniu būdu dokumentų įsigaliojimo datos;
• Sprendimą dėl skundo RC turi priimti per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. įsigaliojus sprendimui, kuriuo patvirtinama patikslinta mokestinė vertė, ši vertė galioja iki kito masinio žemės vertinimo žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti dokumentų įsigaliojimo datos.

Mokesčio mokėtojo prašymai žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą, kartu su šios žemės individualaus vertinimo ataskaita RC teikiami tokia tvarka:

• prašymai RC gali būti teikiami kiekvieną mokestinį laikotarpį per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios (kasmet nuo sausio 1 dienos iki kovo 31 dienos). Prašymai gali būti teikiami, neatsižvelgiant į tai, ar mokestiniais metais buvo atliekamas naujas masinis žemės vertinimas, ar ne. Šiuos prašymus RC turi išnagrinėti ir sprendimus priimti per 3 mėnesius nuo jų gavimo dienos. Tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji masinio žemės vertinimo dokumentai, prašymai turi būti išnagrinėjami ir sprendimai priimami per 4 mėnesius nuo jų gavimo dienos.

Žemės mokesčio sumokėjimas

1. Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.

2. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

VMI mokėjimų duomenys:

• Įmokų kodai
• Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos

Kita svarbi informacija

• Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.
• Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:
  • Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
  • Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

Visą aktualią informaciją rasite www.vmi.lt > Žemės mokestis. Informacija mokesčių klausimais teikiama telefonu +370 5 260 5060. Paskambinę identifikuoti Mano VMI naudojai, pasirinkę žemės mokesčio temą, mokėtiną sumą sužinos automatiniu pranešimu, t. y. nelaukiant skambučio eilėje ir nedarbo metu.

Žemės mokestis priklauso nuo žemės mokestinės vertės, kurią kas penkerius metus, atlikdamas masinį žemės sklypų vertinimą, nustato Registrų centras. Vertes sužinoti galima Registrų centro svetainėje, suvedus žemės sklypo unikalų numerį. Taip pat žemės mokesčio dydis priklauso nuo tarifų, kuriuos iki liepos 1 d. nustato savivaldybių tarybos, bei lengvatų, kurias taikant yra apskaičiuojamas galutinis žemės savininkui priskirtas žemės mokestis.

Pažymėtina, kad sklandžiam procesui labai svarbu klientų nurodyta teisinga kontaktinė informacija: gyvenamasis adresas, tikslus el. paštas bei telefono numeris. Siunčiant deklaracijas klasikiniu paštu svarbu, kad gyventojai būtų teisingai deklaravę savo gyvenamosios vietos adresą (vietovė, gatvė, namo numeris, pašto kodas), nes priešingu atveju laiškai gali nepasiekti adresatų.

tags: #misko #zemes #mokestis #formule