Miškai užima apie trečdalį viso mūsų planetos sausumos ploto. Miško galimybės sugerti CO2 priklauso nuo jo augimo.
Žmonijos raida taip pat yra neįsivaizduojama be miškų. Moksliškai įrodyta, jog gyvenimas šalia miško ar vien tik apsilankymas miške skatina kūrybiškumą, gydo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, pagreitina atsigavimą po ligų ir operacijų, skatina medituoti ir lavina atidumą. Tikėtina, jog buvimas miške prailgina mūsų gyvenimo trukmę.
Miškai svarbūs ne tik vargingiausių gyventojų išgyvenimui, bet visoms pasaulio ekonomikoms. Apvaliosios medienos gamyba, medienos apdirbimas, medienos masės ir popieriaus pramonė sudaro beveik 1 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Skaičiuojama, jog nepiniginė miškų vertė yra 2-3 kartus didesnė: tai ir švarus vanduo, energija, pastogė, vaistai - viską gauname iš miško.
Pasaulinė miškų diena yra skirta atkreipti žmonijos dėmesį į miškų svarbą mūsų ekonominei, socialinei, ekologinei ir kultūrinei gerovei. Šią dieną taip pat skatinama susimąstyti apie miškus kamuojančias problemas, jų kirtimą ir savaiminį nykimą.
Įvairių tipų miškai pasižymi skirtinga ekologine verte.
Penkios priežastys, kodėl kiekvienam iš mūsų turėtų rūpėti miškai:
- Miškai padeda mums kvėpuoti ir kovoja su klimato kaita
Miškai išskiria deguonį, kuris yra būtinas mūsų ir kitų gyvūnų išgyvenimui, ir sugeria anglies dvideginį (CO2). Vienas lapuotis per sezoną pagamina tiek deguonies, kiek 10 žmonių suvartoja per metus. Sugerdami mūsų išmetamą anglies dvideginį, kuris yra būtinas augalams, kad galėtų vykdyti fotosintezę, miškai smarkiai prisideda prie kaistančios planetos vėsinimo ir kovos su klimato kaita. Medžiai iš atmosferos paimtą CO2 „užrakina“ medienoje, lapuose ir dirvoje, kur jis gali būti laikomas šimtmečius.
- Sukelia lietų ir saugo nuo potvynių
Dideli miškų plotai veikia vietinius orus ir netgi sukuria savo mikroklimatą. Amazonės atogrąžų miškai, pavyzdžiui, sukuria tokias atmosferines sąlygas, kurios lemia reguliarų lietų ne tik šiuose miškuose, bet ir veikia klimatą tokiose tolimose vietovėse kaip Didžiosios lygumos Šiaurės Amerikoje. Medžių šaknys taip pat yra labai svarbios potvynių metu, ypač žemumose. Prasidėjus potvyniams šaknys padeda dirvai sugerti daugiau vandens - taip sumažinama erozija ir žmonių nuostoliai, nes sulėtėja vandens tėkmės greitis. Miškai taip pat yra svarbūs papildant gruntinio vandens atsargas.
- Saugo nuo erozijos ir dykumėjimo
Miško šaknų sistema stabilizuoja didžiulius dirvos kiekius ir taip apsaugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Miškų kirtimas panaikina šias gerąsias savybes. Kirtavietėse pagreitėjusi dirvos erozija gali sukelti ir kitas problemas, grasinančias žmonių turtui ir gyvybei, - nuošliaužas ir smėlio audras.
- Mažina taršą
Miškai valo mūsų dirvą, vandenį ir orą. Medžiai iš dirvos gali pasisavinti toksinus savo reikmėms arba juos suskaidyti į mažiau pavojingas chemines medžiagas. Kai kurie augalai šį darbą atlieka ypač gerai ir dėl to yra sodinami itin užterštose vietose, siekiant jas vėliau pritaikyti kitoms reikmėms. Miškai taip pat valo orą ir ne tik nuo jau minėto CO2. Medžiai iš atmosferos sugeria įvairius toksinus, įskaitant anglies monoksidą (smalkes), sieros dioksidą ir azoto dioksidą.
- Vaistų šaltinis
Žmonija iš miškų gauna įvairiausių produktų, pradedant mediena, baigiant paukščių plunksnomis specialiems ritualams. Miškai mus rengia, maitina, iš miškų gauname kuro. Šiuo metu viena didžiausių miško produktus naudojančių pramonių yra farmacija. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, iš atogrąžų miškų gaunamų medicininių augalų vertė siekia 108 mlrd. dolerių (apie 270 mlrd. litų) per metus. Pavyzdžiui, apie 70 proc. visų augalų turinčių gydomųjų savybių nuo vėžio auga tik atogrąžų miškuose.
Nepaisant to, miškų kirtimų tempai, nors ir sulėtėję pastaraisiais metais, vis dar kelia nerimą. Kasmet iškertama apie 5,2 mln. hektarų miško - tai viena futbolo aikštė per sekundę.
Miškų kirtimo tempai vis dar kelia nerimą.
Didžiausi pasaulio miškai
Toliau aprašyti didžiausi miškai atrinkti pagal jų dydį, remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis:
- Rusija, 809 mln. hektarų.
- Brazilija, 478 mln. hektarų.
- Kanada, 310 mln. hektarų.
- Jungtinės Amerikos Valstijos, 303 mln. hektarų.
- Kinija, 197 mln. hektarų.
- Australija, 164 mln. hektarų.
- Kongo Demokratinė Respublika, 134 mln. hektarų.
- Indonezija, 88 mln. hektarų.
- Peru, 69 mln. hektarų.
- Indija, 68 mln. hektarų.
Dėl sparčiai augančios Indijos ekonomikos, kėsinamasi į vis daugiau ir daugiau miškų išteklių, dalis miškų jau yra padalinti į dalis.
Miškininkystė ir Lietuvos indėlis
Miškininkystė - gamybos sritis, užsiimanti miško želdinimu, gerinimu ir augalinių miško išteklių naudojimu. Taip pat - mokslinių tyrimų sritis, tirianti miško želdinimo metodus, miškų ūkio gerinimą.
2011 m. Lietuvoje miškai užėmė 2,17 mln. hektarų. Netgi absoliutiniu dydžiu mūsų miškų plotai pakankamai įspūdingi, palyginti su kitomis Europos šalimis. Žinoma, negalime prilygti didžiosioms ir miškingiausioms valstybėms, tokiom kaip Švedija, Suomija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Norvegija, turinčioms po 10-28 mln. ha miškų, tačiau mūsų miškų plotai beveik prilygsta Jungtinės Karalystės, Serbijos, Čekijos, Estijos bei Bosnijos ir Hercegovinos miškams.
Lietuvos miškingumas - 33,2 proc., tačiau miškai šalies teritorijoje pasiskirstę netolygiai. Miškingiausia - Dzūkija, o mažiausiai miškų turtingas Suvalkijos kraštas.
Lietuva taip pat priskirtina šioms šalims: per pastaruosius 20 metų Lietuvoje miškų plotai padidėjo net 215 tūkst. ha, t. y. 11,1 proc.
Pagal Lietuvos Miškų įstatymą, iškirtus mišką privalu jį atkurti ne vėliau kaip per trejus metus. Lietuva yra miškų zonoje, tad čia miškas gali įsiveisti ir natūraliai. Tačiau tai ilgai užtrunka, dažnai natūraliai želia nepageidaujami krūmai ar medžiai, o per mažas žėlinių tankumas ir produktyvumas nepatenkina ekonominių interesų.
Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas
Per visą miškų atkūrimo ir įveisimo želdinant laikotarpį (nuo XIX a. pradžios iki šių dienų) Lietuvoje pasodinta ar pasėta apie 900 tūkst. ha miško želdinių. Kultūriniai medynai šiuo metu užima 0,5 mln. ha, tai sudaro 24 proc. mišku apaugusio žemės ploto. Lietuvoje veisiami tik žinomos kilmės selekciniai sodmenys.
Sėklos jų išauginimui renkamos specialiai tam auginamose sėklinėse plantacijose (jų šiuo metu yra apie 850 ha) bei sėkliniuose medynuose.
Lietuvoje jau pasodintas pirmas šimtas hektarų lietuviškos hibridinės drebulės plantacinių miškų, kurių plėtra ilgainiui galėtų prisidėti prie natūralių miškų tausojimo.
Pastarąjį dešimtmetį ima dominuoti mišrūs savo rūšine sudėtimi želdiniai, o dėl įvairių priežasčių vis labiau pažeidžiamus eglynus imta keisti lapuočių arba mišriais lapuočių ir eglių želdiniais. Mišrūs įvairių medžių rūšių želdiniai našesni, nes geriau išnaudoja dirvos galimybes, atsparesni stichinėms nelaimėms, o dėl biologinės įvairovės gausos mažiau pažeidžiami ligų ir kenkėjų.
Vieni svarbiausių miškininkų veiklos iššūkių - padidinti ąžuolynų plotus nuo 40 tūkst. ha iki 120 tūkst. ha (maždaug tiek yra miško dirvožemių, tinkamų ąžuolynų auginimui) bei apželdinti įvairius apleistus ir žemės ūkiui nenaudojamus plotus, kurie, Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, sudaro apie 170 tūkst. ha. Apželdinus šias žemes, Lietuvos miškingumas padidėtų iki 36 proc.
Pažymėtina, kad miškų veisimas atliekamas pagal nustatytą tvarką, laikantis kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtinių bei kultūros vertybių išsaugojimo reikalavimų.
Pastaruoju metu visuomenėje itin daug diskutuojame apie medžių išsaugojimą ir svarbą. Natūralu - miškas yra nacionalinis Lietuvos ir viso pasaulio turtas, kurį privalu išsaugoti ateities kartoms. Miškas yra tai, kuo dažnas lietuvis didžiuojasi, leidžia čia savo laisvą laiką grybaujant, uogaujant, sportuojant ar iškylaujant.
Miškas saugo ir mūsų nacionalinės kovos už laisvę dvasią, miškas buvo mūsų didvyrių partizanų prieglobstis. Tai labai svarbi mūsų istorijos ir tapatybės dalis.
Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe pasaulyje. Tai paaiškėjo Jeilio universiteto (JAV) mokslininkams paskelbus kasmetį Aplinkos gerovės indeksą (EPI). Įvairių sričių mokslininkai nuolat renka duomenis apie kiekvienos iš 132 pasaulio valstybių padėtį aplinkosaugos išsaugojimo srityje.
Lietuvos ištekliai - plotai ir medienos tūriai - nuolat didėja, kertama daug mažiau nei priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranokstame daugelio kaimyninių šalių miškus.
Per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 33,2 proc., brandžių medynų tūris - nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kubinių metrų.
Kad valstybiniai miškai tvarkomi gerai, įrodo lapkričio 8 dieną Aplinkos ministerijoje, Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje, priimti sprendimai: valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2014-2018 metų normą patvirtinti 11,1 tūkst. ha (2009-2013 metų norma buvo 10,5 tūkst. ha) ir kasmet iškirsti iki 3,1 mln. kietmetrių likvidinės medienos pagrindiniais kirtimais (2009-2013 m. buvo iki 2,8 mln.
Šie ryškūs metinio naudojimo padidėjimai - 600 ha ir 300 tūkst. kietmetrių medienos - akivaizdžiai liudija profesionalų valstybinių miškininkų tvarkymosi pavyzdį.
Ukmergės miškų urėdijos bendras medynų tūris - 6 549 tūkst. m3 medienos, iš jo brandžių medynų - 2 560 tūkst. m3. Vidutinis medynų amžius - 53 metai, skalsumas - 0,72, bonitetas - 1,8.
1998-2012 m. laikotarpiu, Ukmergės miškų urėdijos medynų plotams padidėjus nuo 31,5 iki 34,0 tūkst.
2009-2011 m. Miškai saugomose teritorijose užima per 24 900 ha arba 30 proc. visų miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių miškų ploto, iš jų biosferos poligonų ir visų draustinių miškai - 17 503 ha arba 70 proc.
Ukmergės miškų urėdo Viganto Kraujalio teigimu, lietuviams svarbu kuo ilgiau išlaikyti savas miškininkavimo tradicijas. Mes tuo esame ir stiprūs, kad turime savo strategiją ir ją įgyvendiname. Miško darbai priklauso ne nuo kokių nors politinių vėjų, o nuo mūsų pačių mąstymo ir rankų.
Ukmergės miškų urėdijoje sėkliniai medynai užima 47,5 ha plotą. Išskirti du eglės, maumedžio, ąžuolo, beržo ir juodalksnio sėkliniai medynai. Sėklinės plantacijos įveistos 14,88 ha plote. 2010 m. Krikštėnų girininkijoje, šalia esančios 2,2 ha juodalksnio sėklinės plantacijos, 5 ha plote įveista eglės sėklinė plantacija.
Lietuvos miškuose šiandien taip ir ūkininkaujama, kad didėtų jų ekonominė, ekologinė ir socialinė vertė. Auginame našius medynus, kad jie teiktų kuo didesnį medienos tūrį. Miško socialinė vertė yra ta, kad urėdijos - atviros visuomenei.
Studijos, kurią šiemet parengė Aleksandro Stulginskio universiteto, Miškų instituto ir akademiko prof. Antano Buračo vadovaujama mokslininkų grupė, duomenimis, didžiausia Europoje yra Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža - 16,3 procento.
Pastaraisiais metais urėdijos į šalies biudžetą sumoka net 16 kartų daugiau negu 1996 metais (atitinkamai 114 mln. ir 7 mln. Lt). Iš viso valstybės mokesčiams atseikėjama 42 proc. gautų pajamų.
Lietuvos valstybinių miškų žinybos miškininkai vieninteliai Europoje miško gaisrus gesina patys ikr turi sukūrę veiksmingą gaisrų stebėjimo ir gesinimo sistemą.
Valstybiniai miškininkai daug investuoja į modernius medelynus. Juose užauginama daugiau nei 90 proc.
Lietuvos miškingumo rodikliai
Šioje lentelėje pateikiami Lietuvos miškingumo rodikliai:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Miškų plotas | 2,17 mln. ha |
| Miškingumas | 33,2 proc. |
| Miškų ploto padidėjimas per 20 metų | 215 tūkst. ha (11,1 proc.) |
Lietuvos miškai - svarbi šalies gamtos ir ekonomikos dalis.