Liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese. Teisingų ir pagrįstų sprendimų priėmimas, tiek teisėsaugos institucijų ar teismo daugelyje atveju priklauso būtent nuo liudytojo ir jo parodymų.
Liudytojas tai asmuo, kuris matė, girdėjo, jautė, lietė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, reiškinius, aplinkybes ir gali tai patvirtinti arba paneigti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Procesinį statusą liudytojas įgyja kuomet yra kviečiamas į apklausą.
Lietuvoje liudytojo teises ir pareigas reglamentuoja Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksai (abu įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos įstatymas (nauja redakcija 2001).
Liudytojo Šaukimas ir Apklausa
Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
Tai dažniausiai yra daroma išsiunčiant asmeniui šaukimą. Asmuo gali būti kviečiamas ir telefonu arba elektroniniu paštu, tačiau praktikoje tai daroma gana retai. Jei asmuo nėra kviečiamas šaukimu į apklausą, jam negali būti taikoma atsakomybė už neatvykimą į apklausą (negali būti atvesdintas, ar skirta bauda).
Liudytojo Priesaika ir Atsakomybė
Prieš duodamas parodymus teisme liudytojas prisiekia sakyti tiesą ir nieko nenutylėti (liudytojui, neturinčiam 16 m., prisiekti nereikia). Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos.
Prieš pradedant liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas. Prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir jis tai patvirtina savo parašu protokole.
Už neatvykimą, atsisakymą ar vengimą be teisėto pagrindo duoti parodymus gali būti taikoma bauda ar areštas, už melagingus parodymus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Klausimų Uždavimas Liudytojui
Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau - kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.
Turite teisę užduoti klausimus liudytojams, kurie duoda parodymus prieš jus, ir pasikviesti į teismą tuos liudytojus, kurie liudija jūsų naudai. Teismas privalo iškviesti tik tuos liudytojus, kurių parodymai susiję su jūsų byla. Jeigu nurodėte rimtus argumentus liudytojo pakvietimui į teismą, tačiau teismas šį liudytoją atsisakė iškviesti, jis turi pagrįsti savo atsisakymą.
Liudytojo Teisės ir Garantijos
- Asmuo turi teisę duoti liudytojo parodymus gimtąja kalba.
- Naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta ne jo gimtąja kalba.
- Susipažinti su savo parodymų protokolu ir taisyti bei keisti parodymus.
- Prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai.
- Surašyti parodymus.
- Prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones (tarp jų - ir būti įslaptintu liudytoju).
- Gauti atlyginimą už išlaidas, patirtas dėl parodymų davimo.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai bei artimieji giminaičiai gali atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakyti į tam tikrus pateiktus klausimus.
Apklausa Nuotoliniu Būdu
Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes.
Įslaptintas liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apklausiant liudytoją iki 16 metų (teismo nuožiūra - iki 18 metų) dalyvauja jo atstovas, t. p. gali dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, pedagogas ar psichologas.
Specialaus Liudytojo Statusas
2007 papildymais Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Šios Baudžiamojo proceso kodekso normos pagrindu atsirado sąlyginai naujos rūšies liudytojo, kuris neturi atskiro procesinio pavadinimo, institutas.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 sausio 9 d. Specialiojo liudytojo statusas prokuroro iniciatyva įgyjamas, jei byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
Specialiojo liudytojo statusas yra mišrus - jis turi ir liudytojo (nors Baudžiamojo proceso kodekse nėra straipsnio, nurodančio galimybę specialiajam liudytojui pasinaudoti liudytojo teisėmis), ir įtariamojo (įtariamojo teisių neturi ir jas įgauna tik po to, kai pasinaudodamas savo teise reikalauti būti pripažintu įtariamuoju, bus juo pripažintas) bruožų.
Specialiojo liudytojo apklausos metu gavus faktinių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė apklausiamas asmuo, pabaigus apklausą sprendžiama dėl įtariamojo statuso suteikimo. Pasikeitus faktiniams bylos duomenims ir/ar esant procesiniams pagrindams, asmuo, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, gali būti apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, t. p. jam gali būti suteiktas įtariamojo statusas.
Asmenys, Negalintys Būti Liudytojais
Įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas negali būti liudytoju (dėl galimybės atliekant gynėjo ar atstovo pareigas susipažinti su bylos medžiaga), liudytoju t. p. negali būti:
- asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų;
- asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus;
- teisėjas apie teismo pasitarimo paslaptį, įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas.
Konfidencialumo Užtikrinimas
Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas užtikrintas, šaukti liudytoju.
Teismas gali pavesti policijai taip organizuoti šio liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas. Teismas privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrinamas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.
Išimtiniais atvejais jūsų byloje gali būti panaudoti anoniminio liudytojo parodymai. Liudytojo asmens tapatybė gali būti įslaptinta dėl saugumo ar kitokių rimtų priežasčių. Tačiau, nors liudytojas yra anoniminis, jums turi būti sudaryta galimybė ginčyti jo parodymus ir jų tinkamumą.
Svarbu: Teismas taip pat privalo įvertinti parodymų tinkamumą. Vertindamas parodymus, teismas gali atsižvelgti į visas kitas jūsų bylos aplinkybes ir faktus.
Jeigu liudytojas davė parodymus prieš jus, bet negali dalyvauti bylos nagrinėjime, jo nedalyvavimas turi būti pagrįstas rimtomis priežastimis. Faktas, kad konkretus liudytojas nedalyvauja teismo procese, ne visada pažeistų jūsų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Jeigu liudytojo neįmanoma rasti, tam tikrais išimtiniais atvejais teismas gali pasiremti anksčiau duotais liudytojo parodymais, esančiais byloje. Remdamasis tokiais parodymais, teismas privalo patikrinti, ar parodymai yra pakankamai susiję su byla ir kitais įrodymais.
Apibendrinant, liudytojo apklausa yra svarbi teisingo bylos išnagrinėjimo dalis, kurioje užtikrinamos liudytojo teisės ir apsauga, siekiant objektyvių ir patikimų parodymų.
Pamatykite patys: Neris veržiasi iš ledo gniaužtų #15min #shorts
tags: #mirus #liudytojui #ar #pareigunas #gali #buti