Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti gyventojų turto deklaracijų duomenys atskleidžia, kokį turtą ir skolas sukaupę savivaldybių merai.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip atrodo Šiaulių apskrities savivaldybių merų turto deklaracijos, kokie yra svarbiausi aspektai ir ką tai reiškia visuomenei.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams už 2025m.
Šiaulių apskrities merų turto deklaracijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti 2023 m. gyventojų turto deklaracijų duomenys atskleidžia, kokį turtą ir skolas sukaupę Šiaulių apskrities savivaldybių merai.
Turtingiausiu Šiaulių apskrities savivaldybių meru galime laikyti Kelmės rajono savivaldybės vadovą Ildefonsą Petkevičių. Deklaracijoje nurodoma, kad pernai jo turtas siekė 732 766 Eur. Tiesa, politikas turėjo pasiskolintų ir negrąžintinų lėšų, kurių suma siekė 148 107 Eur. I. Petkevičiaus viešai deklaruotas turtas paaugo kiek daugiau nei 19 tūkst. Eur, palyginus su 2022 m. Metais anksčiau jis deklaravo turto už 713 575 Eur.
Antrojoje vietoje rikiuojasi Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, 2023 m. deklaravęs turto už 409 145 Eur. Politiko skola, anot deklaracijos, siekė 136 625 Eur. 2022 m. K. Račkauskis deklaravo turto už 375 030 Eur, tačiau jo pasiskolintų ir negrąžintinu lėšų suma - lygiai tokia pati, kaip ir 2023 m.
Trečioji vieta atitenka Šiaulių miesto savivaldybės merui Artūrui Visockui. Deklaracijoje nurodoma, kad 2023 m. jo turtas siekė 216 477 Eur. Palyginus su 2022 m., A. Visocko turtas išaugo daugiau nei 16 tūkst. Eur. Šiaulių miesto meras - vienintelis iš visų merų regione, neturintis pasiskolintų ir negrąžintinų lėšų. Didžiausią dalį jo turto deklaracijoje sudaro banke laikomos piniginės lėšos, kurių deklaruota daugiau nei 119 tūkst.
Remiantis turto deklaracijos duomenimis, ketvirtojoje vietoje rikiuojasi Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis. Jis 2023 m. deklaravo turto už 198 290 Eur, jo skola pernai siekė 95 977 Eur. Ryškių pokyčių 2022-2023 m. deklaracijose nėra. Jo turtas išaugo nežymiai - 3 251 Eur, tačiau skola sumenko per 9 121 Eur. Didžiausią dalį jo deklaracijoje sudarė butai, kurių vertė - daugiau nei 131 tūkst. Eur.
Penktąją vietą iš septynių užima Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas. 2023 m. politikas deklaravo turto už 162 328 Eur ir pasiskolintų ir negrąžintinų lėšų už 10 832 Eur. Tiesa, V. Mitrofanovas ir 2022 m. pateikė identišką turto deklaraciją, kurioje nurodoma tokia pati turimo turto ir skolos suma.
Jo deklaracijoje didžiausią dalį sudaro gyvenamojo namo ar jo dalies už daugiau nei 36 tūkst. Eur ir banke turimos piniginės lėšos, kurios viršija 76 tūkst. Eur.
Šeštą ir septintą vietą tarp Šiaulių apskrities merų dalijasi Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius ir Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius. Vienas deklaravo turįs daugiau turto 2023 m., kitas - 2022 m. V. Gailius 2023 m. deklaravo turto už 45 583 Eur. Pasiskolintų ir negrąžintinų lėšų suma pernai siekė 13 016 Eur. O 2022 m. jo turtas siekė 44 083 Eur, skola - 14 000 Eur. Didžiausią dalį turto dalį sudaro gyvenamojo namo dalis vertė, viršijanti 24 tūkst. Č. Greičiaus 2023 m. deklaracijoje nurodoma, kad pernai politiko turtas siekė 49 785 Eur. Pasiskolintų ir negrąžintinų pinigų suma - 30 100 Eur. Užpernai, 2022 m., turtas buvo per 8 500 Eur mažesnis ir siekė 41 285 Eur. Skolos suma sumažėjo per 8000 Eur. Šiaulių rajono meras deklaracijoje nurodė turintis žemės sklypų už daugiau nei 26 tūkst. Eur, o banke laikantis 23 000 Eur. Tai didžiausios jo turto vertės, nurodytos deklaracijoje.
Seimo narių transporto priemonių vertė
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paviešintos 2024 m. duomenimis, prabangiausiai važinėja D. Remiantis VMI pateiktomis praėjusių metų turto deklaracijomis, prabangiausiai iš Seimo narių gatvėmis rieda parlamentaras Dainoras Bradauskas. Nurodoma, kad jam priklausančių transporto priemonių vertė siekia 132 tūkst. Antroje vietoje rikiuojasi Ignas Vėgėlė, kurio transporto priemonių bendra vertė nurodyta 111 899 euro. Trečioje vietoje tarp „turtingiausių vairuotojų“ - Kęstutis Mažeika. Remiantis VMI duomenimis, jo turimų transporto priemonių vertė siekia 67 500 eurų. Ketvirtoje vietoje rikiuojasi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė su 60 tūkst. eurų vertinamomis transporto priemonėmis. Penketuką užbaigia Valius Ąžuolas - jo vertinamų transporto priemonių vertė sudaro 59 tūkst. O štai pigiausią automobilių parką nurodė turintis Raimondas Šukys. Anot VMI duomenų, jo turimų transporto priemonių vertė siekia vos 345 eurus.
Seimo nariai Ričardas Juška, Ilona Gelažnikienė ir Liudas Mažylis nurodė turintys transporto priemonių, kurių vertė siekia po 1 500 eurų. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas nurodė turintis transporto priemonių, kurių bendra vertė siekia 35 tūkst. eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius turi transporto priemonių už 30 tūkst. O štai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys savo turto deklaracijoje nurodė turintis transporto priemonių už 1 000 eurų. Sveikatos apsaugos ministrės turimų transporto priemonių vertė 4 500 eurų, žemės ūkio ministro Igno Hofmano - 4 562 eurai, švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės - 7 600 eurų. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė turintis transporto priemonių už 20 tūkst. eurų, teisingumo ministras Rimantas Mockus - 21 tūkst. Prezidentas Gitanas Nausėda nurodė turintis transporto priemonių, kurių bendra vertė sudaro 9 tūkst. eurų.
VMI informacija apie NT mokesčio deklaracijas
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) informuoja, jog prabangiu vadinamo nekilnojamojo turto (toliau - NT) mokesčio deklaracijas už 2020 m. pateikė apie 16,5 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo apie 5,4 mln. VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija), Gyventojo NT mokesčio deklaraciją pateikti ir deklaruotą mokestį sumokėti reikėjo iki 2020 m. gruodžio 15 d. Pamiršusiems deklaruoti ir sumokėti VMI siuntė priminimus, tačiau deklaracijų vis dar nepateikė apie 3,6 tūkst. gyventojų. Jie valstybės biudžetui skolingi, praneša VMI, apie 1 mln. eurų mokesčio. Šiems gyventojams VMI savo iniciatyva pagal turimus duomenis nustatė mokėtiną NT mokestį. Apie tai jie informuojami per Elektroninio deklaravimo sistemą (toliau - EDS).
„Tai, kad VMI pagal turimus duomenis pati nustatė mokėtiną NT mokestį, neatleidžia šių gyventojų nuo pareigos savarankiškai apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčių administratoriui NT mokesčio deklaraciją. Atkreipiame dėmesį, kad gyventojai taip pat vis dar gali pateikti dokumentus, kurie pagrįstų, jog pareigos deklaruoti jiems nėra. Pavyzdžiui, jei NT yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ar turimo NT vertė yra mažesnė, reikia pateikti tai patvirtinančius išrašus iš „Registrų centro“, jei turtas išnuomotas įmonei - nuomos sutartį. Ūkininkai, kurie naudoja NT žemės ūkio pajamoms uždirbti, turi pateikti pranešimą (FR0457) apie turto priskyrimą vykdomai veiklai. Mokesčių administratorius taip pat neturi duomenų apie gyventojo globojamą pilnametį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, juos pateikus, tokiam gyventojui būtų taikoma mokesčio lengvata“, - pranešime cituojama VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
VMI primena, kad neapmokestinamasis NT dydis ir progresinio NT mokesčio apskaičiavimas taikomas bendrai NT objektų - gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių - mokestinei vertei. Nuo 2020 m. bendras neapmokestinamasis NT dydis yra 150 tūkst. eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamasis NT dydis yra 200 tūkst.
NT mokesčiu neapmokestinamas NT (arba jo dalis), primena VMI, kuris gyventojo naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai; pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti); švietimo darbui; kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai (kai gyventojas turi meno kūrėjo statusą), taip pat NT (ar jo dalis), esantis kapinių teritorijoje.
Daugiau informacijos apie NT mokestį galima rasti VMI svetainėje. Dėl pandemijos gyventojams, kurie nevykdo individualios veiklos, automatiškai yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Jie atleidžiami nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. birželio 30 d., taip pat iki šios datos jiems neinicijuojami nauji išieškojimo veiksmai mokesčių nepriemokoms, kurios susidarė nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Iki š. m. balandžio 30 d. pastarieji gali kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.
Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais galima sužinoti paskambinus Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 (+370 5 260 5060 skambinant iš užsienio) ar papildomais telefonų numeriais.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), informuoja, jog 2025 m. lapkričio 28 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas Nr. VA-111 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. VA-40 „Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Įsakymas KIT711) bei 2025 m. lapkričio 28 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas Nr. VA-110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. VA-47 „Dėl Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT715 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Įsakymas KIT715), kurie įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Informaciją apie pakeitimus rasite VMI prie FM 2025-11-28 rašte Nr. RM-52736.