Minijos (Mingės) kaimas, dažnai vadinamas Lietuvos Venecija, dvelkia ramybe ir autentiškumu. Įsikūręs Nemuno deltos regioniniame parke, kaimas garsėja savo unikalia gamta, istorija ir kultūros paveldu.
Minijos kaimas - Lietuvos Venecija. Šaltinis: Wikipedia
Kauniečių Ingos ir Žygimanto Šarakauskų sodyba „Ėvė“, patekusi į geidžiamiausių Lietuvos kaimo turizmo sodybų dešimtuką, žavi savo autentika ir naujomis spalvomis. Sodyba įsikūrusi daugiau nei amžiaus senumo keturių pastatų komplekse, kuriame yra ir senoji Mingės mokykla. Komplekso atgimimo istorija prasidėjo 1999 m. sausį.
Žygimanto Šarakausko ryšys su Mažąja Lietuva
Pasak Žygimanto, artimas ryšys su Mažąja Lietuva jį siejo nuo vaikystės, nes Klaipėdos krašte gyvena jo giminaičiai.Žygimantas pasakoja:
„Nuo pat vaikystės mane labai traukė Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija. Nors pats esu iš Kauno, Klaipėdoje turiu giminaičių. Mano krikštatėvis yra garsus dailininkas-marinistas Edvardas Malinauskas, tad dažnai tekdavo svečiuotis Klaipėdos krašte. Čia turėjau ir porą tetų, vadinamų tikrųjų „memelenderių“, kurios mane visuomet žavėjo savo aukšta kultūra, savitom tradicijom, stipriu išsilavinimu, reformatoriška dorove. Čia atvykęs jausdavausi lyg patekęs į Vakarų Europą. Dar būdamas vienuolikmetis čia pirmą kartą perskaičiau ir mintinai pradėjau mokytis Kristijono Donelaičio „Metus““.
Vėliau Žygimantas ilgesniam laikui apsistojo Klaipėdos krašte, kai pradėjo studijas Valstybinio dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) Klaipėdos fakultete. Tuo metu jis prisijungė ir prie Lietuvos istorikų būrelio, kuris sovietmečiu buvo itin aktyviai stebimas saugumo struktūrų.
Sodybos įsigijimas ir rekonstrukcija
Inga ir Žygimantas Šarakauskai 1998 m. iš buvusio „būrelio“ nario sužinojo, kad vyksta aukcionas ir nusprendė sudalyvauti. Taip jie įsigijo senosios mokyklos pastatą.Žygimantas teigia:
„Visgi tuomet aš buvau švietimo sektoriaus darbuotojas, vadovavau Kauno Antano Martinačio dailės mokyklai, tad tikrai neturėjome didelių pajamų, o sodybos rekonstrukcijai reikėjo nemažų pinigų. Visų pirma, kad būtų galima patekti iki sodybos, reikėjo išsikirsti didžiulius krūmynus, medžius. Sklypas ir pastatai buvo labai apleisti. Visi, kurie atvažiuodavo ir pamatydavo sodybą, mums siūlė vienintelį variantą - viską sulyginti su žeme. Tačiau mūsų pagrindinė mintis įsigyjant sodybą buvo būtent jos išsaugojimas“.
Tačiau bankai nematė sodyboje jokios vertės, todėl paskolą gauti buvo sunku. Visgi 2002 m. Šarakauskams pavyko gauti paskolą sodybos rekonstrukcijai ir tuomet prasidėjo spartesnis sodybos atgimimas. Rekonstruotas senosios Mingės mokyklos pastatas šiandien toliau tarnauja visuomeniniams ir kultūriniams poreikiams. Čia vyksta bendruomenės susitikimai, įvairūs renginiai, konferencijos.
Sodyba "Ėvė" Minijos kaime. Šaltinis: MazojiLietuva.lt
Inga pasakoja:
„Tiek žmonės iš užsienio šalių, tiek ir atvykę iš kitų Lietuvos regionų visuomet maloniai stebisi sodybos architektūra ir autentiškumu. Ypač daug gražaus dėmesio sulaukiame iš vilniečių ir užsieniečių. Jiems ši sodyba ir pamario krašto architektūra yra kultūrinis atradimas. Šioje sodyboje jau yra apsilankę žmonių iš daugiau nei 30 šalių, tokių kaip Japonija, Čilė, JAV, Kanada, Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems sodyba taip pat paliko labai stiprų įspūdį“.
Sodybos pavadinimas
Sodybos pavadinimas „Ėvė“ yra Ingos ir Žygimanto dukros vardas.Inga prisimena:
„Kai ji gimė 2002 m., ji buvo vienintelis tokiu vardu registruotas vaikas Lietuvoje. Dabar jau tokių yra kiek daugiau. Pamenu, kad tuomet vienas iš Šilutės laikraščių šį vardą įtraukė į keisčiausių vardų sąrašą“.
Žygimantas pabrėžia:
„Net šiandien ne vienas istorikas ir Mažosios Lietuvos architektūrą išmanantis architektas mūsų sodybą laiko pavyzdžiu, nors ją atkūrėme vadovaudamiesi tik savo istorinėmis žiniomis ir asmeniškai surinkta informacija. Neseniai Šilutės architektas Egidijus Vidrinskas paprašė savo žiniomis prisidėti rengiant specialių leidinį apie krašto architektūros tradicijas. Jis sakė, kad mūsų sodybos samaninės spalvos durys ir čia esantis žalias stalas yra absoliuti to laikmečio kopija, kalbant apie šių daiktų spalvingumą. Labai padėjo ir tai, kad šią kultūrą man pavyko pažinti dar vaikystėje, tad savo akimis teko pamatyti ir baldus, ir kitus to meto architektūrinius bei interjero namų sprendimus“.
Šarakauskų indėlis į Mažosios Lietuvos išsaugojimą
Inga ir Žygimantas Minijos kaime ne tik vysto verslą, bet ir aktyviai prisideda prie Mažosios Lietuvos istorinių bei architektūrinių tradicijų išsaugojimo. Ant jų sodybos plevėsuoja Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio pašventinta Mažosios Lietuvos vėliava.
Žygimantas net prisiminė istoriją, kad per „metalo bumą“ iš vietinių vaikų teko nupirkti ir restauruoti iš upės ištrauktus šimtmečio senumo Mingės senųjų kapinių vartelius, kuriuos tikriausiai po karo ten įmetė kapines niokoję sovietai ir jiems prijaučiantys asmenys.
Žygimantas teigia:
„Prisijungėme, nes matome, kad mūsų sodybos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos tikslai bei misijos sutampa. Taip pat mes esame ir dideli gamtos mylėtojai, todėl tiek gamtosaugine, tiek ir kultūrine prasme mūsų požiūriai labai artimi. Dėl to jau 10 metų ir esame šios iniciatyvos dalis“.
Saugomų teritorijų produkto ženklas - etnografinis paukštis - buvo sukurtas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva.
Ką dar galima pamatyti Minijos apylinkėse?
Be Minijos kaimo, apylinkėse galima aplankyti ir kitas įdomias vietas:
- Aukštumalės pelkę
- Kintuose įsikūrusį „Vydūno“ muziejų
- Ventės ragą
- Krokų Lanką
- Kniaupo įlanką
- Uostadvarį
Taip pat verta aplankyti šiuos miestelius ir kaimus, susijusius su Minijos upe ir jos apylinkėmis:
- Žarėnai
- Medingėnai
- Stalgėnai
- Aleksandravas
- Kūlupėnai
- Kartena
- Raguviškiai
- Gargždai
Ką veikti prie Minijos upės?
Minijos upė - puiki vieta aktyviam poilsiui ir įspūdžiams. Galima plaukti baidarėmis, kanojomis, kajakais, plaustais ar pramoginiais laivais. Plaukimas upe kol kas nėra apmokestinamas, tad bilietai nereikalingi.
Viso maršruto ilgis apie 180 km, trukmė 7 dienos, tad plaukimui gal tai būtų ilgiausia upė. Maršrutą galima praplaukti ir dalimis:
- Plungės - Kulių kelio tiltas-Kartena (vienos dienos kelionė be nakvynės)
- Kartena - Gargždai (1 dienos be nakvynės)
- Gargždai - Minijos kaimas (2 dienų su nakvyne)
Geras laiko, atostogų praleidimas, bei įspūdžių gausa - garantuoti!
Gyventojų rūpesčiai ir džiaugsmai
Gyvenimas Minijos kaime turi savų iššūkių ir džiaugsmų. Netoliese senosios priešgaisrinės aikštelės girdisi plaktuko dūžiai. Prie statomo namo besidarbuojantis ir gyventi Minijoje svajojantis klaipėdietis Augustinas Jankevičius pasidalina ir džiaugsmais, ir vargais. Aprodęs gražius, jau 13-us metus skaičiuojančius ąžuoliukus, pasodintus tik gimus sūnui, pasiguodžia, kad nuo 1999-ųjų negali čia įsikurti ir mėgautis gyvenimo ramybe.
Ta klaida viso labo buvo tik 20 cm pamato nuo sklypo ribos neatitikimas. Klaipėdietis įsivėlė į teismų maratoną, nes svajonių namuko pamatuose nepastebėta klaida buvo pripažinta kaip piktavalė statyba. Ir tik po 2 metų laimė atsisuko į A.Jankevičiaus pusę - pasikeitus įstatymams, buvo leidžiama koreguoti patvirtintus projektus. Vyras stengiasi savo namą statyti pats, į kiekvieną pjaustomo medžio lentelę meilę įdėti. Tačiau prisipažįsta, kad perkant sklypą negalvojo, jog taip sunku bus Minijoje įsikurti.
O nuo vienerių metukų tėvų sodyboje gyvenančio ir geros nuotaikos nestokojančio Minijos kaimo seniūnaičio Jurgio Gečo klausiame, gal sveikatai naudinga nuolat būti prie vandens?
Minijos kaimas - ramybė ir gamtos grožis. Šaltinis: Travel.lt
Visus nuolatinius ir vasaroti atvažiuojančius gyventojus pažįsta, pakalbinti nevengia tvirtai Minijoje savo šaknis įleidęs kaimo seniūnaitis Jurgis Gečas. Vyras sako, kad kaime šiuo metu yra registruota apie 60 sodybų savininkų, tačiau daugelis jų tik vasarą sulaukia gyventojų. O Jurgis Minijoje gyvena jau nuo 1958 metų.
Su šypsena veide Jurgis mena, kad dar prieš ekonominę krizę pirmą kartą sulaukęs nuomininkų gavo 60 rublių. Dabar sodyboje J.Gečas įrengia vis daugiau kambarių, nes kai užplūsta žvejai, nakvynės pritrūksta. Vyras interjerą kuria pats iš medžio, jį išdrožinėja.
J.Gečo kaimo turizmo sodyboje užsieniečių apsistoja nedaug, daugiausia žvejai ją atakuoja, ypač - žiemą. Vasarą laivais atplaukia svečiai iš Nidos, susitarę jie kieme ir žuvienę verda. Sodybos šeimininkui įsiminė krepšininkas Eurelijus Žukauskas, buvo ir Seimo narių apsistoję.
Šeimininkas sukaupė nemažai senienų, bet apgailestauja, kad neturi kur jas parodyti. Visus įrankius Jurgis dar vaikystėje žvejų rankose matydavo. O ir verslinėje žvejyboje seniūnaičiui teko dirbti. Žiemą J.Gečas pasidarbuoja iš vytelių pindamas bučiukus. Rodydamas savo darbą, Jurgis pasakoja, kad rimti žvejai pindavo didelius bučiukus, jei norėdavo daugiau žuvies pagauti.
Ekspoziciją sudaro ne tik žvejybos, bet ir žemės ūkio įrankiai bei senieji buities daiktai. Pavyzdžiui, grandinės sieliams rišti ir žnyplės juos traukti. Yra vokiečių kareivių Minijos krašte palikti tvirti žąslai arkliui suvaldyti bei didžiulės replės, skirtos… arklio dantims traukti. Ant stalų stovi ir vokiška 1939 m. vaistinėlė, ir „Heydekrug“ bei „Mingės“ užrašais papuošti butelių kamščiai.
Minijoje Jurgis tiesiog mėgaujasi gyvenimu, turi savo kiemą, pievą, laivą, čia sukus apsukus susirenka visa šeima.
Saugomų teritorijų produkto ženklas
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija vykdo Saugomų teritorijų produkto ženklo programą. Jos tikslas - atkreipti didesnį dėmesį į regiono kultūrą puoselėjančius asmenis, kurie užsiima tradiciniais amatais ar savo gaminama produkcija bei teikiamomis paslaugomis reprezentuoja saugomų teritorijų ir regiono etnografines kultūros vertybes.
Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai bei puoselėja etnografines regiono vertybes.
tags: #minijos #kaimo #senoji #sodyba #zygimantas