Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą sukrėtė skandalas, susijęs su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ ir jos savininkais. Ši istorija atkreipė dėmesį ne tik į finansinius nusikaltimus, bet ir į įtariamųjų turtą, įskaitant ir Mindaugo Navicko, susijusio su šia byla, butą.
Praėjusią savaitę teisėsauga pranešė, kad tiriami nusikaltimai apima turto pasisavinimą, vagystes, sukčiavimą stambiu mastu, papirkimą, kyšininkavimą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą - pinigų plovimą. Pasak teisėsaugos, galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, praėjusį trečiadienį buvo sulaikyta I. Trinkūnaitė, jos sugyventinis Vilhelmas Germanas - jis vėliau suimtas dviem mėnesiams, bei M. Navickas. Pastarasis paleistas už 100 tūkst.
Pareigūnai teigia taip pat tiriantys aplinkybes, susijusias su M. Navicko įmonės „LitLab“ vykdytomis administracinio pastato statybomis ir „Foxpay“ dalyvavimu valstybinių institucijų viešuosiuose pirkimuose.
ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų - minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.
Ievos Trinkūnaitės namas Vilniuje. Šaltinis: Delfi.lt
I. Trinkūnaitei priklausančio 586,44 kv. metrų ploto namo vertė šių metų pradžioje siekė 746 tūkst. eurų, o Navickų buto - 313 tūkst.
Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Germaną leido suimti dviem mėnesiams, tuo tarpu I. Trinkūnaitei pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o M. Navickas išleistas už užstatą. Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių.
Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų. Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu.
Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023-2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą. Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.
STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.
„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas - M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė - vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.
Prabangaus būsto rinka Vilniuje: kainos ir perspektyvos
Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas - brangiausi butai didžiausiame šalies mieste. Kartais mūsų sostinėje įvardinamos kainos, didesnės nei Skandinavijoje.
Pavyzdžiui, neoficialiomis žiniomis Helsinkyje pats brangiausias būstas nupirktas mokant 19 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, o šią savaitę paskleistas gandas, jog Vilniuje už viršutiniuose #Tower projekto aukštuose esančius kelių šimtų kvadratinių metrų apartamentus, pro kurių langus geru oru matosi Elektrėnų kaminai, už kvadratinį metrą bus prašoma po 20 tūkst. eurų.
„Dėl savo itin mažos rinkos dalies brangiausio būsto segmentas dažnai yra apipintas įvairiausiomis spekuliacijomis, kuomet tiek viešai, tiek uždarame rate diskutuojama apie dar anksčiau negirdėtas prašomas ar jau įvykusių sandorių pardavimo kainas“, - teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas, rašoma įmonės pranešime.
Tad kaipgi pastaruoju metu gyvuoja didžiausio šalies miesto prabangių butų segmentas ir kokia situacija buvo fiksuojama šiame būsto segmente prieš 10 metų - pačioje buvusio nekilnojamojo turto bumo viršūnėje?
Oficialiai įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorių informacija pakankamai tiksliai parodo situaciją prabangaus turto segmente. „Ober-Haus“ atrinko ir išanalizavo visus 2016-2017 metais įregistruotus butų sandorius (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras) ir palygino juos su 2007 metų antruoju pusmečiu, kuomet buvo fiksuojamos vienos aukščiausių būsto kainos Lietuvos būsto rinkoje.
Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti visi įregistruoti butų sandoriai, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų (eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos). „Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje pastaruoju metu fiksuojamas itin stabilus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, - teigia R. Reginis.
Vaizdas į Gedimino pilį. Šaltinis: Youtube.com
Jeigu per 2016 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje prabangių butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų, įsigyta 39, tai per 2016 metų antrąjį pusmetį tokių butų jau buvo įsigyta 51, o per 2017 metų pirmąjį pusmetį - 54. Atitinkamai augo ir tokio būsto įsigijimo kaina: „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2016 metų pirmąjį pusmetį (39 butus ir jų priklausinius) sumokėta beveik 10,7 mln. eurų, 2016 metų antrąjį pusmetį - 14,0 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2017 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 18,7 mln. eurų.
„Vilniuje 2016 metų antrasis ir 2017 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik sparčiai augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina buvo 4.000 eurų, tai 2016 metų antrąjį pusmetį ir 2017 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios kainos jau viršijo 5.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą“, - atkreipia dėmesį R. Reginis.
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2016 metų antrąjį pusmetį buvo parduotas istoriniame name Etmonų g. (Senamiestyje) - už beveik 100 kvadratinių metrų ploto butą buvo sumokėta 550.000 eurų (beveik 5.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). 2017 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Labdarių g. (Senamiestyje) - už daugiau nei 230 m2 ploto butą su garažu buvo sumokėta 1.300.000 eurų (virš 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
„Ober-Haus“ skaičiavimais, tuo laikotarpiu iš viso buvo įsigyti 85 butai, už kuriuos pirkėjai sumokėjo 26,5 mln. eurų arba 40% daugiau nei už tokį turtą buvo sumokėta per šių metų pirmąjį pusmetį.
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2007 metų antrąjį pusmetį buvo parduotas rekonstruotame istoriniame name A. Strazdelio g. (Senamiestyje) - už 66 m2 ploto butą buvo sumokėta virš 400.000 eurų, beveik 6.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą.
Skaičiuojant prabangių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016-2017 metais tolygiai augo, tačiau dar nepasiekė 2007 metų antrojo pusmečio lygio.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2016 metų antrąjį pusmetį - 0,9%, o 2017 metų pirmąjį pusmetį - 1,1%. 2007 metų antrąjį pusmetį ši dalis siekė 1,7%.
„Analizuojant įvykusius sandorius, matyti, kad pirkėjai labiausiai vertina ir daugiausiai sumoka už istoriniuose pastatuose esančius butus. Dažniausiai tokie jau įrengti butai yra rekonstruotų arba geros būklės pastatų, esančių Senamiestyje arba centrinėje miesto dalyje, viršutiniuose aukštuose“, - pasakoja R. Reginis.
Tuo tarpu naujos statybos projektuose, kurie buvo baigti statyti 2016-2017 metais, aukščiausios butų kainos 2017 metų pirmąjį pusmetį siekė iki 4.600 eurų už vieną kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, šiemet aukščiausios naujos statybos butų kainos buvo registruotos „Pilies apartamentų“ projekte (Olimpiečių g.), „Šaltinių namuose“ (Šaltinių g.), „Basanavičiaus 9A“ (J. Basanavičiaus g.), „Mindaugo 14“ (Mindaugo g.) ir kt.
Augančios prabangių butų pardavimo apimtys susijusios ne tik su bendru nekilnojamojo turto rinkos augimu, tačiau ir su besiplečiančia šio turto segmento pasiūla.
„Ober-Haus“ duomenimis, iš 90 brangiausių per 2016 metus parduotų butų Vilniuje, 42% jų buvo parduota naujausiuose gyvenamuosiuose projektuose (2015-2016 metų statybos). Iš 54 butų, kurie buvo parduoti per 2017 metų pirmąjį pusmetį, naujausiuose projektuose (2016-2017 metų statybos) parduotų butų dalis sudarė 47%.
2017 metų antroji pusė ir ateinančių 2018 metų rezultatai taip pat neturėtų nuvilti prabangaus būsto plėtotojų. „Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime ne ką mažesnių rekordinių sandorių aukščiausios klasės projektuose. Jau įvykę sandoriai rodo, kad rinkoje tikrai yra galinčių ir norinčių įsigyti išskirtinį būstą“, - teigia R. Reginis.
Vaizdas pro langą: prabanga ar būtinybė?
„Vaizdas į Gedimino pilį vis dar labai populiarus. Žmonėms patinka tokiu vaizdu pasigirti, pro langą matomą pilį parodyti draugams. Už tai mokami dideli pinigai“, - DELFI teigė bendrovės „Domus Optima“ nekilnojamojo turto brokeris Laurynas Saprika.
"Ober-Haus“ gyvenamojo departamento vadovas Remigijus Pleteras prisiminė, kaip buvo pardavinėjami butai name Mindaugo g. 14 - viršutiniuose aukštuose esantys apartamentai, pro kurių langus atsiveria vaizdas į sostinės senamiestį, kainavo iki 20 proc. daugiau, nei butai žemesniuose aukštuose.
“Lietuvoje, kaip ir visur pasaulyje, butų kainos kyla priklausomai nuo aukštų - kuo aukščiau gyveni, tuo daugiau kainuoja butas. Paprastai buto vertė gali išaugti iki 10 proc., o išskirtiniais atvejais, jeigu už lango atsiveria ypatingai gražus vaizdas - dar daugiau”, - teigė R. Pleteras.
Daugiau mokėti teks ne tik už vaizdą į Gedimino pilį: buto vertę padidins ir už lango augantis pušynas ar tiesiog vidinis namo kiemas.
Vilniaus Baltupių rajoje stovi namai, kurių dauguma butų langų žiūri į gatvę ar automobilių stovėjimo aikšteles. Tačiau dalis šių namų gyventojų per didelius svetainės langus mato pušyną - medžius beveik įmanoma pasiekti ranka. „Pušyse gyvena geniai - ne tik girdime jų kalenimą, bet ir galime stebėti paukščius“, - džiaugiasi vieno tokio buto šeimininkai.
L. Saprika įsitikinęs, kad vien tik už tokį vaizdą pro langą pardavėjas gali prašyti nuo 5 iki 10 tūkst. litų. „Tai priklauso nuo visos buto kainos. Jeigu du vienodo dydžio butai tame pačiame name kainuoja 600 tūkst. litų, tačiau pro vieno iš jų langus matosi pušynas, o pro kito - gatve zujantys automobiliai, pirmasis butas tikrai kaunuos daugiau“, - sako „Domus Optima“ brokeris.
Pro buto langą matomas vaizdas ne visiems gali pasirodyti vienodai gražus. „Buvo atvejis, kai į butą įžengęs pirkėjas iš karto sušuko: „o, koks vaizdas!“, o pardavėjas tik stebėjosi, ką tokio ypatingo žmogus pamatė“, - prisiminė L. Saprika.
Jo teigimu, dar dažniau pasitaiko atvejų, kai pardavėjas ragina atkreipti dėmesį į vaizdą per langą, o pirkėjas nieko ypatingo nemato. „Kitam pirkėjui net ir Gedimino pilis gali atrodyti banaliai, kur kas gražiau - bažnyčių bokštai“, - antrino R. Pleteras.
Ekspertų teigimu, pirmas įspūdis išvydus vaizdą per langą neturėtų apsukti galvos būsto pirkėjui, jis turėtų įvertinti visas perkamo turto savybes.
Vieta svarbiau už vaizdą
Nekilnonamojo turto ekspertai sutinka, kad už išskirtinį vaizdą per langą sumokėti pinigai dažniausiai pateisina lūkesčius, tačiau pabrėžia, kad net ir paties gražiausio vaizdo per langą neatstoja pati vieta, kurioje pastatytas namas.
„Butas gali būti kur nors Šnipiškėse, o vaizdas - į senamiestį, ir atvirkščiai - butas senamiestyje, o vaizdas į kaimyno langą. Tačiau vis tiek toks pats butas senamiestyje bus brangesnis“, - teigia L. Saprika.
Šiame kontekste svarbu prisiminti, kad rinkos dalyviai ir ekspertai atidžiai stebi ne tik prabangaus būsto kainas ir sandorius, bet ir situacijas, kuriose žmonės praranda pinigus dėl nesąžiningų plėtotojų ar kitų aplinkybių. Istorijos, tokios kaip Sauliaus, kuris prarado 77 tūkst. eurų už nebaigtą butą Antakalnyje, primena apie būtinybę būti budriems ir atidžiai rinktis nekilnojamojo turto partnerius.
Štai keletas svarbiausių patarimų, kaip apsisaugoti nuo panašių situacijų:
- Atidžiai rinkitės plėtotoją: patikrinkite jo reputaciją, patirtį ir finansinę būklę.
- Neperveskite didelių sumų avansu: mokėkite tik tiek, kiek būtina pagal preliminarią sutartį.
- Pasikonsultuokite su teisininku: jis padės jums įvertinti sutarties sąlygas ir galimas rizikas.
- Registruokite preliminarią sutartį: tai apsaugos jus nuo galimų plėtotojo bandymų perleisti turtą kitiems asmenims.
Būsto pirkimo patarimai. Šaltinis: Youtube.com
Laikydamiesi šių patarimų, galėsite sumažinti riziką prarasti pinigus ir užtikrinti, kad jūsų svajonių būstas netaptų košmaru.