Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės sistemų.
Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra turto objektų buvimo įmonėje patikrinimas natūra.
Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamos įmonių turto natūroje buvimą ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrina kaip yra mokami mokesčiai ir taip kovoja su šešėline ekonomika. Jeigu šios tikrinančios institucijos nustato tarp įmonėje registruoto ir tikrinimo natūroje metu rasto turto neatitikimo rezultatus, įmonė neišvengia skaudžių padarinių.
Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką, rezultatų įforminimą nustato teisės norminiai aktai. Tam tikslui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 06 03 priėmė nutarimą Nr. 719 patvirtino inventorizacijos tvarką ( toliau -Tvarka ),kuri nustato inventorizacijos būtinumą.
Inventorizacija, tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos dokumentais.
Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai, kontroliuoja valstybės institucijos. Bendras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 336, kuris nusako Kasos darbo organizavimą ir vykdymą, taisyklių 35 punktas reikalauja ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlikti netikėtą kasos reviziją.
Tikrinamas ne tik kasos darbas, bet ir dokumentų įforminimo teisingumas, pagrįstumas ir teisėtumas, suskaičiuojami grynieji pinigai.
Labai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas jo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitos duomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yra įmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta.
Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje?
- Inventorizacija, tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos dokumentais.
- Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai, kontroliuoja valstybės institucijos.
Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką. Metinė inventorizacija yra laikoma planine ir ji privaloma pagal įstatymus ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus. Jos metu inventorizuojamas visas įmonės ir ne įmonės turtas, kuris tuo metu yra įmonėje, o taip pat įmonės turtas esantis kitose įmonėse.
Periodinė inventorizaciją atliekamą pagal numatytą planą arba sudarytą grafiką, iš anksto nustatytais periodais. Jį atliekamą dažniausiai tose įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai. Pvz.
Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuoti visą įmonės turtą, tačiau būtina patikslinti kurios nors turto dalies buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitos duomenis. Atrankinė inventorizacija atliekama tada, kai norima inventorizuoti atskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį. Pvz.
Atsakomybė už inventorizacijos organizavimą
Kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumą ir savalaikį atskaitomybės duomenų prengimą, kurie pagrįsti inventorizacijos duomenimis. Nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arba savininkui.
Vadovui išleidus įsakymą pradedama rengtis inventorizacijai. Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją, nurodomas inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais.
Nors administracinių teisių pažeidimo kodekse nėra numatyta baudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galima tuo atveju pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudos įmonei ir jos vadovui. Vadovas įsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimą inventorizacijos komisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti su inventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse ir pareigybiniuose nuostatuose.
Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas vadovaujantis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Tvarka.
Norminiai aktai inventorizacijos atlikimo terminų nenustato ir įmonės savo turtą inventorizuoja pačių pasirinktu laiku. Tinkamiausias laikas yra paskutinis metų ketvirtis, nes inventorizacijos duomenimis grindžiami metinės ataskaitos duomenys. Tačiau kai kurioms įmonėms yra nustatytos inventorizacijos atlikimo datos.
Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yra įtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą.
Kaip jau minėjau, inventorizacija atliekama vadovaujantis įmonės vadovo arba savininko įsakymu, kur jos komisija sudaroma iš atitinkamos kompetencijos įmonės darbuotojų. Jeigu tokių darbuotojų nėra, galima į inventorizacijos komsiją įtraukti samdytuosius.
Jeigu įmonė didelė ir turi daug turto, viena komisija labai ilgai dirbs ir gali laiku nesuspėti atlikti inventorizacijos. Tuo atveju sudaroma centrinė ir vietinės komisijos. Vietinių komisijų darbą koordinuoja ir kontroliuoja centrinė komisija.
Inventorizacijos komisijos nariais negali būti materialiai atsakingi ir atsakingi už inventorizuojamą turtą asmenys, išskyrus mažas įmones. Inventorizacijos trukmė yra nurodoma įsakyme, o taip pat inventorizacija atliekama pagal nurodytos dienos būklę.
Įmonės vadovas arba savininkas savo įsakymu gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją arba tik vienai konkrečiai inventorizacijai. Nuolat veikianti komisija yra patogiau, nes nereikia rašyti atskirų įsakymų kai reikia kiekvieną mėnesį atlikti netikėtą kasos reviziją. Nuolat velkančios komisijos įsakymas paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje.
Nors inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau juose dalyvauja visi įmonės padaliniai. Jie yra iš anksto informuojami kada planuojama pradėti ir baigti inventorizaciją. Paprastai inventorizacinė komisija iškelia problemas, o jas sprendžia atitinkami darbuotojai, kurių kompetencijai priklauso tai atlikti. Komisijos pirmininkas apie nesklandumus informuoja įmonės vadovą, o jis įmasi priemonių iki inventorizacijos pradžios nesklandumams pašalinti. priemonių patalpoms plombuoti, kad į jas be komisijos žinios niekas negalėtų įeiti.
Inventorizacija atliekama visose įmonės ir jos išnuomotose patalpose, kur tik yra įmonės turtas arba įvairios atsargos. Komisijai prieš pradedant turto apžiūrą, materialiai atsakingi asmenys pateikia komisijos pirmininkui iki inventorizacijos pradžios neatiduotus į buhalteriją dokumentus, ant kurių komisijos pirmininkas užrašo „iki inventorizacijos“, o taip pat įrašo datą ir pasirašo. Šiuos dokumentus komisija atiduoda į buhalteriją duomenų sutikslinimui.
Komisija, įsitikinusi, kad yra reikalingos matavimo ir skaičiavimo priemonės, pradeda inventorizaciją. Inventorizuojant ilgalaikį turtą, jo duomenys į invetorizacijos aprašus įrašomi iš karto ir pavieniui vizualiai identifikavus kiekvieną turto objektą. Jeigu surandamas turto perteklius, jis visapusiškai ir pagrįstai įvertinamas, galiojančiomis turto vidutinėmis kainomis inventorizacijos atlikimo ir pertekliaus nustatymo metu. Nustačius trūkumų, nuostolio suma gali būti išieškoma iš kaltų asmenų.
Jeigu nuostolio suma yra didesnė negu vienas materialiai atsakingo asmens vidutinis mėnesinis atlyginimas arba kaltas asmuo nesutinka su isskaitymais iš atlyginimo, ieškinys pateikiamas teismui. vietoje materialiai atsakingam asmeniui, o kitas egzempliorius -segamas į segtuvą, kurį saugo komisijos pirmininkas. Kai inventorizacija atlikta visose turto saugojimo vietose ir inventorizaciniai aprašai sudaryti pagal visus materialiai atsakingus asmenis, segtuvas su aprašais perduodamas į buhalteriją rezultatams išvesti.
Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamas įmonės vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje.
Kiekviena įmonė pinigus inventorizuoja tik kasoje ir prekybos vietose. Nepriklausomai nuo to, ar įmonėje kiekvieną mėnesį atliekama netikėta kasos revizija, pinigų inventorizacija turi būti atliekama pagal vadovo įsakyme dėl inventorizacijos nurodytos dienos būklę. Tuo atveju ir inventorizacija, ir kasos netikėta revizija yra įforminamos atskirai. Inventorizacijai sudaromas aprašas, o kasos netikėta revizija įforminama nereglamentuotos formos aktu.
Inventorizacijos metu kasa yra uždaroma. Tuo metu pinigai į kasą nei priimami nei iš jos išduodami. Kasos patikrinimas trunka neilgai, todėl geriausia inventorizuoti iš ryto, kol kasininkas dar nepradėjo pinigų išmokėjimo. Kasoje inventorizuojami grynieji pinigai tiek litais, tiek užsienio valiuta. Kasos metinę inventorizaciją geriausia atlikti kartu su kasos revizija.
Kasininkas užpildytą kasos knygą, sudarytą jos apyskaitą su pajamų ir išlaidų dokumentais , prieš inventirizaciją, perduoda į buhalteriją ir pateikia inventorizacijos komisijai apie tai patvirtinimą. nėra. Tada inventorizacijos komisija pradeda skaičiuoti pinigus. Paprastai pinigai skaičiuojami du kartus ir tai atlieka skirtingi komisijos nariai. Jeigu suskaičiuotų pinigų suma nesutampa, tai skaičiuojama tol, kol sutampa bent dviejų skaičiavimų rezultatai.
Pinigų inventorizacija atliekama ir prekybos įmonių darbo vietose. Pinigai, esantys kasos aparato stalčiuje, sskaičiuojami kaip ir kasoje. Jie taip pat įrašomi į inventorizacijos aprašą. Be to, dar į inventorizacijos aprašą yra įrašomas paskutinis kasos aparato kvito numeris, skaitiklio parodymai ir unikalus kasos aparato numeris. Jeigu suskaičiuotų pinigų ir kasos aparatų skaityklių parodymai neatitinka, tuomet sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Rastas perteklius yra užpajamuojamas įmonės kasoje, o trūkumai išieškomi iš materialiai atsakingo asmens.
Norint nustatyti pinigų trūkumą ar perteklių, reikia labai atidžiai patikrinti kasos operacijų pirminius dokumentus. Todėl tikrinant reikėtų atkreipti dėmesį į tai: ar pirminiai dokumentai be taisymų; ar jie užpildyti nepaliekant galimybės prirašyti; ar juose turinčių teisę pasirašyti asmenų parašai yra tikri; ar pinigų išmokėjimas pagrįstas kitais pirminiais dokumentais; ar kasa gerai apsaugota nuo vagysčių; ar darbo metu nasilanko kasoje pašaliniai asmenys; ar kasininkui sudarytos sąlygos saugiai dirbti.
Įmonės skolos ir skolos įmonei taip pat yra inventorizuojamos. Pieš pradedant skolų inventorizaciją, įmonės atlieka tarpusavio skolų suderinimą ir surašo skolų suderinimo aktą. Poto yra sudaromi inventorizacijos aprašai.
Biudžetinių įstaigų steigėjai yra valstybinės arba savivaldybių įstaigos ir jos savo funkcijų vykdymui naudoja biudžeto lėšas. Todė jose, be jau minėtų įmonėms atliekamai inventorizacijai reikalavimų, keliami papildomi reikalavimai. Joms nustatyti anksčiausi inventorizacijos terminai. Atskiras turto rūšis šios įstaigos privalo inventorizuoti dažniau negu kartą per metus. Kas kiekvieną ketvirtį yra inventorizuojami maisto produktai, paukščiai, švelniakailiai žvėrialiai, bičių šeimos, gyvulių prieauglis ir penimi gyvuliai. Be to, kas mėnesį inventorizuojami pinigai kasoje, specialūs apskaitos ir kitų numeruotų dokumentų nepanaudoti, tai yra neužpidyti ir nesugadinti, blankai.
sutikrinimo žiniaraštį. Todėl jame turi būti ilgalaikio materialiojo turto inventoriaus numeris, o ne materialiojo ilgalaikio turto - trumpa jo charakteristika. Biudžetinėse įstaigose turto objektai, kurie naudojami ilgiau kaip metus var iki metų ir jeigu jų vertė mažesnė kaip 500 Lt, priskiriami trumpalaikiam materialiam turtui. Jeigu yra nustatytas numeruojamų dokumentų blankų trūkumas, galutinį sprendimą dėl jų priima įstaigos vadovas pritariant steigėjui, o nustačius specialiųjų apskaitos dokumentų blankų trūkumą- pranešama Valstybinės mokesčių inspekcijos vietos skyriui.
Inventorizacijos komisijos pagrindinis tikslas yra rastų problemų iškėlimas, o ne jų sprendimas.
tags: #metine #turto #inventorizacija #biudzetinese #istaigose