Interjeras - meniškai suformuota ir apipavidalinta pastato vidaus erdvė ir jos įrenginiai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip interjero dizaino elementai buvo įgyvendinti viename iš įdomiausių ir turtingiausių Kauno miesto erdvių - Laisvės alėjos ir Maironio gatvių kampe (dabar - Laisvės al. 82). Šioje vietoje, turinčioje gilias istorines šaknis, interjero dizainas atspindėjo ne tik laikmečio tendencijas, bet ir pačių įstaigų savininkų vizijas.
Istorinis Kontekstas
Carinio gubernijos miesto laikais čia stovėjo namas, priklausęs pirklienei Lidijai Vitkind, pagal antrą santuoką - Rabinovič, kurį ji paveldėjo iš F. S. Vitkindo. Dviejų aukštų namas su flygeliu pagal Nikolajaus Andrejevo projektą pastatytas 1900 m., o 1910 m. Iš Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės knygoje „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje" (2021) pateikiamos apžvalgos „Namas su A. Perkausko cukraine (Laisvės al. 82 / Maironio g. 17)“ (p. 97-98) matome, kad šioje valdoje ilgą laiką veikė fotoateljė: 1883 m. ją atidarė K. Ciolkevičius, 1886 m. perėmė Jonas Vidžgiris ir Antanas Zacharževskis, 1893 m. - Šimelis Vinokuras, prieš 1903 m. - Z. Belodubrovskis, nuo 1918 m. iš Z. S. Bajeras Laisvės al. 58 (tiesa, jos adresas mokesčių dokumentuose kažkodėl nurodytas Laisvės al. 57) savo fotoateljė turėjo iki pat 1940 m., o nuo 1926 m. Prezidentas Antanas Smetona yra padėkojęs fotografui S. Bajerui už jo perrinkimo proga 1931 m. padarytą didelio formato nuotrauką („Dienos naujienos“, 1933, bal. 26, p. 3), nors S. S. Bajerui fotografijos verslas ne visada buvo sėkmingas. Namų savininkas Izidorius Kocinas 1929 m. prašyme Kauno miesto savivaldybei dėl mokesčių sumažinimo nusiskundė, kad kai kurie nuomininkai laiko nesumoka laiku nuomos, o fotografas S. Bajeras per dvejus metus nesumokėjęs nė cento (Kauno regioninis valstybės archyvas (KRVA), f. 214, ap. 1, b. 3701, l. 40). 1938-1939 m. net buvo paskelbtos S. Bajero turto varžytinės, aprašyta dalis jo turto, parduodamo varžytinėse: rašomasis stalas su penkiais stalčiais už 13 litų, keturkampis veidrodis už 3 litus ir fotoaparatas su dviem nikeliuotom plokštėmis už 27 litus (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 4376, l.
A. Perkausko Cukrainė
Įkūrimas ir Interjeras
A. Perkausko cukrainė įsteigta 1897 m., o ne 1896 m., kaip nurodoma įvairiuose šaltiniuose. A. Perkauskas, baigęs Varšuvos amatų mokyklą, tik 1897 m. atvyko į Kauną iš Varšuvos, beje, 1907 m. buvo Kauno miesto dūmos nariu (KRVA, f. I-61, ap. 3, b. 410, l. Pusrūsyje buvo šokolado dirbtuvė, antrame aukšte - pyragaičių cechas, o pirmame aukšte veikė cukrainė. A. Perkausko cukrainės interjeras buvo kuklus, bet stilingas. Cukrainė garsėjo spurgomis, pyragaičiais, savo gamybos šokoladu (1929 m. cukrainės reklamoje siūlomos A. Perkausko šokolado dirbtuvės šokolado statulėlės ir saldainiai).
Renginiai ir Incidentai
Trečiajame XX a. dešimtmetyje A. Perkausko cukrainėje grojo Michelio (Moišės) Hofmeklerio kvintetas, o 1933 m. jį pakeitė iš Berlyno atvykęs smuikininkas J. Tiesa, A. Perkausko cukrainėje vyko ir nedideli miesto renginiai, pvz. Kaune lankęsis šachmatininkas Emanuelis Laskeris 1932 m. lapkričio 23 d. cukrainėje sulošė 22 partijų simultaną („Šaltinis“, 1932, gruod. 3, p. 698; „Dienos naujienos“, 1932, lapkr. 22, p. 1932 m. pradžioje A. Perkausko kavinės biliardo salėje buvo organizuotas biliardo turnyras, kurio premijoms skirta 350 Lt. Turnyre svečiavosi ir dainininkas Kipras Petrauskas, net išbandęs jėgas su vienu turnyro dalyvių („Pirmas biliardo turnyras Kaune“ // „Sekmadienis“, 1932, saus. 31, p. Atgarsiai: išpuoliui prieš cukrainę dėmesio skyrė ir satyrinis savaitraštis „Kuntaplis“, išspausdinęs karikatūrą.
Kino Teatras „Palas“
1919-1931 m. pastato antrajame aukšte veikė kino teatras „Palas“, įėjimas į kurį buvo namo kampe. Dviejų aukštų namo, architekto Nikalojaus Andrejevo projektuoto kaip gyvenamojo, antras aukštas tik pritaikytas kino teatrui, tačiau tai buvo pirmoji tarpukario Kaune atidaryta kino salė. Pirmąjį tarpukario Lietuvoje kino teatrą įsteigė tarptautinė bendrovė „Palas“, kurios pagrindinė kontora buvo Hamburge, o skyrius ir kino teatras - Kaune.
Kino teatras „Palas“, kaip ir „Olimpas“, rodė geriausius rusų filmus, taip pat vokiečių kino produkciją. Pvz., 1921 m. „Palas“ pasirodė žydų kilmės rusų kupletistas P. Buršteinas, šoko seserys Veinreich, o 1923 m. prieš rusų filmą „Vienuolės romanas“ pasirodė Maskvos valstybinio teatro artistai. Kaip ir kiti senieji kino teatrai, „Palas“ siekė patraukti žiūrovus artistų pasirodymais prieš kino seansus, vadinamaisiais divertismentais. 1926 m. šiame kino teatre dainavo ir lietuvaitė N. Bilietų kainos šiame kino teatre nebuvo mažos, o švenčių dienomis dar išaugdavo („Laisvė“, 1923, saus. 10, p. 3), todėl, kaip ir kituose kino teatruose, siekta patraukti žiūrovus įvairiomis labdaros akcijomis, pvz. 1923 m. gruodžio 13 d. kino teatro pelnas buvo skirtas Kalinių globos draugijos valdybai („Lietuvos žinios“, 1924, saus. 17, p.
Pokyčiai ir Naujos Kavinės
A. Perkausko šokolado ir pyragaičių cechas ir cukrainė Maironio gatvės ir Laisvės alėjos sankirtoje (tuo metu Laisvės al. 58 / Maironio g. 16, dabar - Laisvės al. 82) veikė iki 1934 m., vėliau A. Perkausko cukrainę šiame pastate pakeitė kavinės „Grand cafe“ (1935), „Lituanika“ (1935), o nuo 1936 m. 1935 m. sausio 7 d. buvusiose A. Perkausko cukrainės patalpose atidaryta kavinė „Grand cafe“, kurios atidaryme grojo M. Hofmeklerio orkestras. Informacijoje apie kavinės atidarymą rašoma apie gražiai suremontuotas, meniškai puoštas ir stilingai, lietuviškais baldais apstatytas kavinės patalpas. Kavinės įrengimo priežiūrą vykdė dailininkai Viliamas ir Kipras Šaulys („Vakar atidaryta lietuviška kavinė“ // „Lietuvos aidas“, 1935, sausio 8, p.
Kavinė "Monika"
1936 m. lapkričio 13 d., užbaigus nemažą patalpų remontą, dar kartą įvyko kavinės-cukrainės „Monika“ žiemos sezono atidarymas. Straipsnelyje apie šios kavinės atidarymą rašoma apie dailius sienų ir lubų papuošimus, originalų apšvietimą, skoningus baldus, kolonų papuošimą veidrodžiais, ąžuolo ir veidrodžių dekoracijų žaismą su apšvietimu, sienoje įrengtą akvariumą, galimybę paskaityti Lietuvos ir užsienio spaudą, M. Hofmeklerio orkestrą ir pianistą I. Neatsitiktinai buvo giriamasi pavyzdingais tualetais ir tobulu vėdinimu („Vakar kavinėj „Monika“ buvo žiemos sezono atidarymas“ // „XX amžius“, 1936, lapkr. 14, p. 12).
1939 m. atliktas dar vienas didelis kavinės remontas, po kurio „Monika“ tapo didžiausia Baltijos šalyse. Skulptoriai Pranas Baleniūnas ir Bronius Pundzius atliko skulptūrinius ir elektros apšvietimo puošybos darbus. Pasigirta amerikietiška patalpų vėsinimo sistema, kurios Lietuvoje dar niekas neturėjo, ir dailiomis lietuvių meistrų lempomis. Atidarymo metu kavinėje dirbo 100 žmonių. Straipsnelyje apie kavinės „Monika“ atidarymą po nuo 1938 m.
| Įstaiga | Veiklos Metai | Interjero Ypatybės |
| A. Perkausko Cukrainė | 1897-1934 | Kuklus, bet stilingas |
| Kino Teatras „Palas“ | 1919-1931 | Pritaikytas kino teatrui, artistų pasirodymai |
| Kavinė „Grand Cafe“ | 1935 | Gražiai suremontuotas, meniškai puoštas, lietuviški baldai |
| Kavinė „Monika“ | 1936-1940 | Dailūs papuošimai, originalus apšvietimas, akvariumas, tobula ventiliacija |
tags:
#meniskai #irengtas #patalpos #vidus