Medinių namų statybos schemos: nuo projekto iki interjero

Pastaruoju metu pastebimas aktyvus sujudimas rąstinių namų projektavimo ir statybos rinkoje. Vis dažniau lietuviai ryžtasi investuoti į įvairios paskirties rąstinių statinių statybą: pradedant paprastomis pirtimis, gyvenamaisiais namais ir baigiant sudėtingais poilsio (viešbučiai, restoranai ir pan.) kompleksais.

Kodėl vis labiau atgyja tokio tipo architektūra, reikėtų ieškoti sąsajų su senąja lietuviškąja (kaimo) architektūra. Lietuvoje iki pat XXa. vidurio vyraujanti kaimo, ir iš dalies miesto, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų architektūra buvo medinė, o dar tiksliau - rąstinė. Iki šių dienų yra išlikusių (deja baigiančių nunykti) senųjų Lietuvos kaimų, vienkieminių sodybų, miestų gyvenamųjų namų kvartalų, kur vyravo vien tik medinė rąstinė architektūra.

Keičiantis laikams, atsiradus naujoms statybinėms medžiagoms, technologijoms, papūtus naujiems architektūrinių madų vėjams, rąstinė architektūra buvo primiršta ir nustumta į užmarštį. Geriausiu atveju ji buvo naudojama tada, kai kam prireikdavo pasistatyti kokią nedidelę pirtelę gamtos prieglobstyje. Bet ir tada labiau buvo orientuojamasi į karkasinę medinę architektūrą.

Šiuo metu, kai yra didelis įvairiausių statybinių medžiagų ir technologijų pasirinkimas, pastebimas vis didėjantis poreikis investuoti į nedidelių, sąlyginai nebrangių rąstinių medinių namų statybą. Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko pasirenkamas statyti rąstinis namas, yra jo sąlyginis pigumas. Paprastam rąstiniam namui pakanka tik vieno rąsto sienos, nereikia papildomų šilumą izoliuojančių medžiagų sluoksnių, nereikia papildomai investuoti į lauko ir vidaus apdailą.

Tokį namą galima sąlyginai lengvai ir greitai pastatyti. Statomi nedideli ir nebrangūs savo kaina ir eksploatacinėmis išlaidomis rąstiniai namukai jaunoms, nedidelėms šeimoms.

Pagal paskirtį skiriami 2 tipų rąstiniai namai:

• namai, skirti nuolatiniam gyvenimui - gyvenamieji;
• namai, skirti poilsiui - sodybos.

Rąstinių namų architektūra

Rąstinio namo medžiagos, konstrukciniai sprendimai ir bendra architektūrine išvaizda pati diktuoja aplinką, kurioje jis turėtų stovėti. Tai užmiestis: gamtos prieglobstis prie upės, ežero ar miško. Žvelgiant iš architektūrinės pusės, rąstiniai namai stipriai disonuoja su šiuolaikine architektūra. Todėl ji labai retai statoma miestuose, ir tik tais atvejais, kai norima ir galima sukurti arba atkurti liaudišką architektūrinę atrakciją miestiečiams ir turistams.

Savo kiek archaine architektūra rąstiniai namai geriausiai dera natūralioje, gamtinėje aplinkoje. Galbūt ir pačios lietuviškų gyvenamųjų namų ir ūkinių trobesių statybų tradicijos diktuoja tokią statybvietę. Iš esmės rąstinis namas per amžius buvo tradicinis lietuviško kaimo (vienkiemio) gyvenamasis namas, kurio statybai buvo naudojamos vietinės statybinės žaliavos (medis, šiaudai, molis ir kt.).

Tokios tradicijos ir padiktuoja natūralią rąstinio namo statybvietę. Tiesa, statantys rąstinius namus jau suformuotuose užmiesčio gyvenamųjų namų kvartaluose, kur gali vyrauti įvairi pastatų architektūrinė stilistika ir kur nėra daug gamtos, turėtų patys pasirūpinti savo sklypo apželdinimu ir sutvarkymu, kad toks namas gražiai ir natūraliai derėtų ir neiškristų iš bendro architektūrinio kraštovaizdžio.

Turint gerai paruoštą ir apdirbtą medieną (rąstus) ir reikiamus įgūdžius statybinių technologijų srityje, galima įgyvendinti beveik bet kokį racionalų užsakymą ar pageidavimą. Lietuvoje šiuo metu populiarūs 1-2 aukštų su mansarda rąstiniai įvairios paskirties pastatai. Statant rąstinį pastatą paprastai viskas suvedama į tradicines architektūrines formas: dvišlaitis stogas, stačiakampė ar daugiakampė išplanavimo schema.

Nes pats rąstinis pastatas (rąstas) turi savyje stipriai užkoduotą tam tikrą architektūrinį geną, kuris paprastai iš anksto ir padiktuoja tam tikrus architektūrinius-konstruktyvinius sprendimus. Galima ieškoti ir šiuolaikiškesnių pastato formų, suteikiant jam neįprastą stogo konstrukciją, įvedant daugiau „atvirų“ stiklo sienų, keičiant į nestandartinį išplanavimą, ar derinant įvairių (skirtingų) statybinių medžiagų konstruktyvinius sprendimus.

Paprastai tokio namo statytojas yra kiek konservatyvus senų (laiko patikrintų) ir nekintančių tradicinių vertybių vertintojas ir puoselėtojas. Tad dažniausiai šių dienų žmonės renkasi tradicinius rąstinius namus su tam tikra jau nusistovėjusia planine ir architektūrine išraiška.

Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad pastatyti rąstinį namą tereikia mokėti kloti rąstą ant rąsto, iškirsti juose angas langams, durims, sustatyti iš gegnių balkių ir brusų stogo konstruktyvą. Vadovaujantis tokiais principais iš tiesų galima pastatyti namą, tačiau neįvertinus visų niuansų būdingų rąstinių namų statybai, pirmos klaidos pradės ryškėti jau po kelerių metų ir jų taisymas gali būti problematiškas ir kainuoti didelius pinigus.

Nes suręstas rąstinis namas jau yra kaip vienalytis medinis organizmas, kuriam gydyti „žaizdas“ (t.y. kad būdingi tam tikri medienos (rąstų) „vaikščiojimai“, kurie pasireiškia jau surentus visą rąstinį pastatą. Ir svarbu žinoti, kad ne visas detales, mazgus galima nekintamai tvirtinti, nes ne vietoje sutvirtinti mazgai, prasidėjus medienos sėdimui ir „vaikščiojimams“, gali iššaukti tų vietų deformacijas, plyšius.

Šiuo metu Lietuvoje dar nėra susiformavusios vientisos rąstinių namų stilistikos. Yra statomi skandinaviško, kanadietiško, amerikietiško ir rusiško tipo rąstiniai pastatai. Kiekvienas šių architektūrinių tipų turi tam tikrų savitumų. Tačiau juos visus vienija ta pati statybinė medžiaga - rąsto panaudojimas ir panašių statybinių technologijų taikymas.

Toks kaip lietuviškas architektūrinis šiuolaikinio rąstinio namo archetipas dar nėra suformuotas. Tam yra keletas priežasčių, iš kurių viena yra tai, kad šiai dienai dar nėra daug besistatančiųjų rąstinius namus, kurie pageidautų tradicinių formų senoviškos lietuviškos kaimiškos rąstinės architektūros sodybos.

Tad suteikti rąstiniui pastatui daugiau šiuolaikiškumo galima įvairiomis architektūrinėmis formomis išeinant iš įprasto stačiakampio plano ir iš tradicinio taisyklingo dvišlaičio stogo. Tam galima panaudoti didesnį tūrių skaidymą fasaduose, didesnių sienos plotų įstiklinimą (kas suteiktų daugiau pastatui šiuolaikiškumo ir tam tikro lengvumo); sudėtingesnių stogo formų laužymą ir tūrinių stoglangių panaudojimą; ir žinoma statybinės medžiagos, kurių tarpusavio derinimas pastatui suteikia daugiau gyvumo, grožio ir žaismingumo.

Vienas iš pagrindinių rąstinio pastato architektūrinės išraiškos formavimo elementų žinoma yra pats rąstas. Tas pats medienos rąstas, tik skirtingai apdirbtas, gali be galo pakeisti pastato išvaizdą. Būtent pasirinktas rąsto modelis dažnai ir duoda bendrą toną visam pastatui.

Medinio namo statybos schema

Rąstinio namo tipai:

• Iš apipjautų, stačiakampių rąstų medienos.
• Iš tekintų, apvalių rastų.
• Iš natūraliai, rankiniu būdu apdirbtų rąstų (sąsparos sukirtimas atliekamas rankiniu būdu).
• Iš frezuotų tašų su šiltinimu arba be šiltinimo.

Rąstinių namų interjeras

Statant rąstinį namą, dažnai iš karto išsisprendžia ir interjero apdailos klausimas. Galima būtų viso namo vidaus sienas, grindis, lubas iškloti šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis (PVC dangos, tapetai, dažai, plytelės ir etc.). Tačiau tada rąstinis namas praranda savo savitumą ir esmę. Nes paprastai statantieji rąstinius pastatus būtent akcentuoja natūralios medienos privalumus interjere, jos skleidžiamą šilumą ir jaukumą.

Todėl labai retai būna, kad visas rąstinio pastato vidus pilnai išklojamas šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis daugiau būdingomis moderniems pastatams. Vieni pagrindinių rąstinių pastatų vidaus interjero akcentų yra židiniai ir laiptai (jei laiptai projektuojami atviri ir reprezentatyvūs). Paprastai židinys ir būna ta pagrindinė ašis, apie kurią ir sukasi visas vidaus gyvenimas. Tad į juos neretai sudedama visa statytojo, architekto ar dizainerio išmonė ir fantazija.

Šiais laikais židinius galima pastatyti iš bet kokios apdailinės medžiagos, bet kokios formos ir dydžio. Laiptai, jei jie būna kaip vienas iš vidaus akcentų, paprastai daromi mediniai su pačių įvairiausių formų ir medžiagų porankiais ir turėklais.

Norint apstatyti jau paruoštas gyventi erdves taip pat reikia tam tikros išmonės. Dažnai kokius baldus, šviestuvus taikyti padiktuoja jau pats pastatytas rąstinis namas, jo funkcija ir paskirtis.

Rąstinio namo interjeras

Medienos rūšys ir technologijos

Šiuolaikinių technologijų pokyčiai atnaujino medienos, kaip stabilios ir ekologiškos statybinės medžiagos, reikšmę.

Medienos, naudojamos rąstinių namų statybai, tipai:

• Sluoksniuotos medienos plokščių (CLT)
• Klijuotų rąstų
• Džiovinto masyvo rąstų
• Karkasinės konstrukcijos

Sluoksniuotos medienos plokštės (CLT)

CLT technologija sukurta 1970 - aisiais Šveicarijoje, remiantis faneros gamybos technologija. CLT - tai ateities inžineriniai sprendimai iš medžio.

CLT gamybai naudojama ekologiška žaliava - mediena, suklijuojant ją į skydus, kurių gabaritai siekia net 16500mm x 3000mm x 500mm (ilgis x plotis x storis). CLT ypač išpopuliarėjo Vakarų Europoje kaip perspektyvi alternatyva tradiciniams statybos būdams.

Obliuotos medienos lentos - lamelės - klijuojamos sluoksniais pluoštus pakaitomis sukeičiant 90 laipsnių kampu. Išoriniai sluoksniai dedami taip, kad plokštei suteiktų optimalias konstrukcines savybes.

Lamelių sluoksniavimas pagerina medienos struktūrines savybes išilgai pluošto abiem kryptim, o tai reiškia, kad CLT plokštės gali būti naudojamos tiek sienų konstrukcijoms, tiek stogui ir perdangoms.

CLT medienos skydas turi panašias savybes, kaip ir laikančiosios betoninės plokštės, bet yra žymiai lengvesnės, paprasčiau apdirbamos ir montuojamos, o tai pagreitina ir atpigina statybą.

Sluoksniuotos medienos plokštės gaminamos iš eglės medienos lamelių, sudėtų sluoksniais 90 laipnių kampu vienas ant kito. Aukšta spaudimo galia ir didelis presas leidžia pagaminti didelio formato stabilius medienos elementus.

Klijuoti rąstai

Klijuoti rąstai gaminami Suomijoje, Pellopuu gamykloje, iš raudonosios pušies, augančios už poliarinio rato ir pasižyminčios didesniu medienos tankiu, nei europinė pušis.

Visi gamybos procesai automatizuoti, garantuojama ypač aukšta gaminio kokybė.

Klijuotų rąstų namai tinka tiek miestui ar gyvenvietei, tiek ir užmiesčio vilų ar pirčių statybai.

Medinio namo privalumai

Medinis namas - tai ne tik stilingas ir natūralus pasirinkimas, bet ir praktiškas sprendimas, kuris pasižymi daugybe privalumų. Aptarsime pagrindinius privalumus:

• Ekologiškumas ir draugiškumas aplinkai: Mediena, kaip statybinė medžiaga, yra natūralus resursas, kuris atsinaujina, jei jis yra naudojamas atsakingai. Be to, medis sugeria anglies dioksidą ir deguonį iš oro, taip prisidedant prie oro kokybės gerinimo ir klimato kaitos mažinimo.
• Puiki šilumos izoliacija: Medis puikiai saugo šilumą, todėl medinis namas išlaiko pastovų ir jaukų mikroklimatą viduje. Žiemą jis sulaiko šilumą, o vasarą neleidžia per daug šilumos įsiskverbti į vidų. Tai leidžia mažinti šildymo ir kondicionavimo sąnaudas, taip užtikrinant aukštą energijos efektyvumą.
• Ilgaamžiškumas: Tinkamai prižiūrimi mediniai namai gali tarnauti daugelį metų, o jų tarnavimo laikas prasideda nuo 100 metų ir ilgiau. Naudojant kokybišką medieną ir reguliariai atliekant apsaugą (impregnavimas, dažymas), medinis namas gali tarnauti daugelį metų.
• Natūralus grožis ir estetika: Mediniai namai pasižymi natūraliu grožiu, kuris suteikia šilumą ir jaukumą. Medinės sienos, grindys ir lubos ne tik sukuria malonų interjerą, bet ir suteikia unikalų charakterį, kuriuo negali pasigirti kitos statybinės medžiagos.
• Greita statyba: Medinių namų statybos procesas paprastai užtrunka trumpiau nei betoninių arba plytinių namų. Medinės konstrukcijos yra lengvos ir greitai sumontuojamos, todėl statybos darbai gali būti užbaigti per trumpesnį laiką.
• Nauda sveikatai: Mediniai namai teikia naudą ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai. Mediena turi natūralių antibakterinių savybių, todėl padeda užtikrinti švarų orą patalpose. Be to, medis reguliuoja drėgmę ir išlaiko pastovų oro drėgnumą, todėl sumažina pelėsių ir kitų alerginių reakcijų riziką.
• Lankstumas ir pritaikomumas: Medinius namus galima modifikuoti priklausomai nuo sklypo ypatybių, šeimos poreikių ir individualių pageidavimų.
• Energijos efektyvumas: Mediniai namai pasižymi puikia šilumos izoliacija. Tai padeda sumažinti energijos sąnaudas, nes mažiau šilumos prarandama per sienas, grindis ir stogą.

Kaip pasirinkti tinkamą projektą ir statybininkus?

Prieš pradedant statybas, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Medienos kokybė: Ne mažiau dėmesio nei į medieną, reikėtų atkreipti ir į medžiagas, kurios bus naudojamos jūsų stogo įrengimui ar būsimų, medinio namo sienų apsaugai nuo išorės veiksnių.
• Individualus projektas: Rinkdamiesi individualiai jums parengtą projektą, mokate tik už tai, ko jums iš tiesų reikia, todėl ir namelio kainą lemia individualūs jūsų pasirinkimai.
• Patikimi statybininkai: Kad išvengtumėte problemų įsigiję ar statant karkasinį namą - pasirinkite patikimus karkasinio namo statytojus.

Medinis namas yra puikus pasirinkimas dėl savo ekologiškumo, estetikos, energijos efektyvumo ir ilgaamžiškumo. Tai natūralus ir šiltas gyvenimo pasirinkimas, kuris ne tik suteikia komfortą, bet ir padeda sumažinti aplinkos poveikį.

tags: #mediniu #namu #statybu #schemos