Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines (ar papildomas) patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.
Tokie ir panašūs klausimai mums užduodami pakankamai dažnai.
Šitas post’as bus skirtas paaiškinti žmonėms žmonių kalba tai, kas nusako, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar vis gi ne. Mums tai irgi bus „špargalkė” ateičiai.
Minėsiu, tik eilinius pastatus, kuriuos dažniausiai ir stato paprasti žmonės. Tad tiems, kuriems rūpi bokštų, branduolinės energetikos objektų statybos - skaitykit šaltinius - įstatymus.
Medinis namo priestatas yra racionalus būdas padidinti gyvenamąjį plotą. Priestatų projektai stebina savo įvairove: jie gali praversti didinant virtuvės plotą, įrengiant pagalbinę patalpą ar prabangią terasą. Įgyvendinti tokią idėją ir atlikti daugelį statybos darbų galėsite savarankiškai - apie tai svarbu pagalvoti pasirenkant projekto tipą.
Kadangi įsigyjant sodybas dažnai perkami senos statybos, XX amžiaus pradžios statiniai, reikėtų nepamiršti, kad to laikotarpio valstiečių gyvenamieji būstai skyrėsi ne tik išore, bet ir planavimu. Bendras jų bruožas - siauras ir ilgas korpusas su vieneriomis arba dvejomis durimis per vidurį. Namo antras aukštas arba palėpė gyvenimui naudojami nebuvo.
Rytų aukštaičių ūkininko name būdavo trys pagrindinės patalpos: viduryje - namo priemenė, ir du namo galai - gryčia ir seklyčia. Visa šeimyna kasdien tesinaudodavo gryčios galu, o seklyčia buvo laikoma svečiams. Dažniausiai jos patalpos nebuvo šildomos. Gryčioje buvo dirbami ir kasdieniniai darbai. Todėl įsigijus panašų senos statybos namą, norint jį nors minimaliai pritaikyti šiandienos reikalavimams, iškyla įvairių rekonstrukcijos ir statybos klausimų.
Priestato konstrukcija
Priestato konstrukcija gali būti karkasinė ir be karkaso. Konstrukcija pasirenkama atsižvelgiant į pastato aukštų skaičių, statinio plotą, turimą žemės sklypą, gyvenamojo namo charakteristikas. Paprasčiausia priestato konstrukcija, kuri remiasi į namo sieną, statoma iš tų pačių medžiagų, kaip ir pagrindinis namo korpusas. Jeigu namas pastatytas iš klijuotų rąstų, tai ir priestatas privalėtų būti iš tokių pat medžiagų. Nesilaikant šio principo, atskiros namo dalys nusėda skirtingai, tarp jų atsiranda plyšiai.
Priestatas dažniausiai montuojamas prie pastato galinės arba fasado sienos. Statinys gali būti vieno arba dviejų aukštų. Stogas daromas vienšlaitis arba panaudojamas bendras statinio stogas. Rąstinis priestatas gali būti statomas ir prie plytinių namų, blokinių arba kitų. Statinį, kuris nesurištas su pagrindine konstrukcija bendrais pamatais, galima montuoti ir savo rankomis.
Tačiau statant rąstinį priestatą prie plytinio arba statinio iš šlakbetonio blokų, statyba tampa sudėtingesnė.
Tekstas ir brėžiniai - Vytauto Mankevičiaus. Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2021 m.
Ar reikalingas projektas ir leidimas?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
Taigi, jeigu norite prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. O statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Žinotina, kad pagalbinio ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų, jei jų plotas yra iki 50 kvadratinių metrų ir aukštis iki 5 metrų, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kvadratinių metrų ir aukštis iki 8,5 metro, priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių.
Statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, statybą leidžiantį dokumentą (SLD) privaloma gauti, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.
Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Jei iš Jūsų minimų priestatų bus įėjimas į namą, tuomet reikia rengti pastato rekonstrukcijos projektą (jei namas registruotas Registrų centre 100% baigtumo). Jei namas neregistruotas, arba registruotas mažesniam nei 100% baigtumui, reikia rengti projekto korektūrą.
Jei įėjimo į namą nebus, jei teritorija, kurioje stovi Jūsų namas nėra saugotina (regioninis parkas, kultūros paveldo zona, draustinis ir pan.), t.y. tiesiog kaime esantis sklypas, tuomet nereikia jokio projekto, nereikia statybą leidžiančio dokumento.
Jei namas yra mieste, reikės rengti projektą tiems priestatams. Jeigu iš priestatų bus patekimas į namą, reikia paruošti jūsų namo rekonstravimo projektą ir gauti leidimą statybai.
Jeigu iš priestatų nėra patekimo į namą, nieko nereikia, bet turite laikytis visų reglimentinių atstumų nuo sklypo ribų, inžinerinių komunikacijų ir kitų apribojimų.
Žodžiu, svarbu neapsigauti, todėl rekomenduoju susitikti su architetktu konsultacijai, kad nebūtų kokių problemų ateityje nei su kaimynais, nei su tinklus ekploatuojančiomis organizacijomis, nei statybos inspekcija.
Jūsų atveju projektas vadinsis statinio rekonstravimu ir statybą leidžiantis Jums bus privalomas, nes suminis namo po rekonstravimo bendras plotas bus 98 m2. Net jeigu Jūsų namo bendrasis plotas po rekonstravimo būtų mažesnis už 80 m2 nuo š.m. sausio mėn 1 dienos statybos leidimas Jums būtų taip pat privalomas.
Reikalingi dokumentai
Jums bus reikalingi šie dokumentai:
- sklypo ir namo registrų centro išrašai;
- Sklypo kadastriniai matavimai;
- Sklypo topografinis planas;
- Pastato kadastro byla;
- Grunto geologinių tyrimų ataskaita, registruota Žemės gelmių registre, nes įrengsite naujų pamatų.
Energinės klasės reikalavimai būtų taikomi tokiu atveju, jei bus numatoma šiltinti pastatą. Žemiausia riba - B klasė po rekonstrukcijos, jei projekte bus numatoma pastatą šiltinti.
Bus reikalingas atestuotas statybos vadovas. Statybos darbus galite atlikti patys arba samdyti - reikalavimų nėra.
Rekonstravimo projektas būtinas, darbus galit atlikti patys, energetinį galbūt bus galima paderinti paliekant esamą. Jūsų minimi darbai priskiriami pastato rekonstrukcijai, todėl reikalingas projektas ir statybos leidimas.
Kaip pastačiau šį namo priestatą – nuo pradžios iki pabaigos visi etapai
Statybos leidimų palyginimas
| Situacija | Reikalingas SLD |
|---|---|
| I grupės nesudėtingas statinys (iki 80 m²) ne saugomoje teritorijoje | Nereikalingas |
| I grupės nesudėtingas statinys kultūros paveldo objekte ar saugomoje zonoje | Reikalingas |
| II grupės nesudėtingas statinys (iki 80 m²) mieste | Nereikalingas |
| II grupės nesudėtingas statinys (iki 80 m²) ne mieste | Reikalingas |
| Priestato statyba keičiant laikančiąsias konstrukcijas | Reikalingas (rekonstrukcija) |
tags: #medinis #namo #priestatas