Besiruošiantys statyti naują namą ieškome geriausių sprendimų, nes siekiame, kad namas būtų energetiškai ir ekonomiškai efektyvus. Daugelis tokį namą vadina „Energetiškai efektyviu pastatu“.
Visuomenėje vis garsiau kalbama apie ateities namus ir jų privalumus, kurių didžiausiu laikomas statinio energetinis naudingumas.
Šiomis dienomis A klasės namai nėra prabanga, o būtinybė, nes pagal 2016 m. priimtą įstatymą visi naujai statomi namai privalo atitikti bent A klasės reikalavimus. Dar daugiau, numatyta, jog ateityje reikalavimai namams dar labiau išaugs: nuo 2018 m. naujai statomi namai turės atitikti A+ energetinės klasės reikalavimus, o nuo 2021-ųjų m. naujai statomiems namams taikomi reikalavimai dar labiau sugriežtės - statomi pastatai privalės būti aukščiausios - A++ energinio naudingumo.
Pastatų energinių klasių reikalavimai keičiasi siekiant pagrindinio tikslo - turėti energiją.
A klasės namai, dar vadinami protingais namais, yra statomi siekiant sutaupyti energijos, todėl tokio namo statybai naudojamos medžiagas ir technologijas, galinčias sumažinti tam tikrų išteklių suvartojimą.
Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas A klasės namuose yra dar vienas jų geros kokybės įrodymas, išskiriantis šiuos namus iš paprastų pastatų. Dažniausiai naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai yra: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, hidroterminiai ir geoterminiai ištekliai, biomasė bei biodujos.
Taigi, A klasės namai - ne tik ekonomiški, ekologiški, draugiški aplinkai, bet ir labai patogūs, gražūs bei šiuolaikiški.
Aukštos kokybės sandarumą užtikrinanti sistema yra vienas iš svarbiausių parametrų, kuris užtikrina, kad pastatas yra patvarus, saugus ir patogus. Taigi, jeigu pasirūpinsite gera sandarumo sistema, galite būti tikri, kad Jūsų namas yra apsaugotas ne tik nuo šalto oro, drėgmės, bet ir nuo vasaros karščio. Norint užtikrinti aukštos kokybės sandarumo sistemą, svarbu sandariai sujungti atskiras namo struktūras ir sumažinti šalčio tiltelius.
Mažai energijos naudojančiuose namuose labai svarbu įdiegti aukštos kokybės mechaninę ventiliacijos sistemą, kuri sukuria patogią ir malonią gyvenamąją aplinką. Vienas iš svarbiausių tokios ventiliacijos sistemos uždavinių yra tinkamai naudoti orą, kuris patenka į namus ir iš jų išeina. Jei mechaninė vėdinimo sistema tinkamai įdiegta, galite būti tikri, kad temperatūra namuose visada išliks tokia pat. Be to, aukštos kokybės mechaninė ventiliacijos sistema užtikrina, kad nebūtų skersvėjų bei pašalina dulkes ar kitas smulkias daleles iš oro, kuris patenka į namą.
Negana to, net 20 proc. energijos gamybos turės sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šie iškelti tikslai neaplenkė ir Lietuvos. Siekiant statyti taupesnius ir ekonomiškesnius statinius, buvo priimtas reglamentas, įpareigojantis palaipsniui pereiti prie vis griežtesnių reikalavimų pastatams. Tam reikalui parengtas energinio naudingumo klasifikavimas.
Pastatų Energinio Naudingumo Klasės
Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G.
Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos arba jos beveik lygios nuliui.
Informuojame ir primename, kad nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus.
Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energetinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba pasyviems namams keliamus reikalavimus. Bet svarbiausia tokių namų vertė pamatuojama komfortišku mikroklimatu ir mažomis šilumos sąnaudomis.
Energinio Naudingumo Klasės: Trumpas Aprašymas
Norint geriau suprasti, ką kiekviena klasė reiškia, pateikiame trumpą apžvalgą:
- A++ klasės pastatai - beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio.
- A+ klasės pastatuose dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (dažniausiai - saulės elektrinės ar kolektoriai).
- A klasės pastatai - labai taupūs ir šilti.
- B klasės pastatai jau laikomi energiškai taupiais.
- D klasės pastatai dažnai turi vieną ar kelis atliktus patobulinimus (pakeisti langai, apšiltintas stogas ar viena siena), tačiau visuma vis dar neefektyvi.
Pastatai nuo E iki G klasės laikomi energiškai neefektyviais.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas tai Lietuvos teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu apskaičiuojamas pastato energijos sunaudojimas.
Nustatyti energinio naudingumo klasę suprojektuotam pastatui verta todėl, kad atlikus energijos sąnaudų skaičiavimus dar tik statomame name, statytojas gauna energinį efektyvumą gerinančių priemonių sąrašą (jeigu tokių priemonių papildomai reikia), gali jas įdiegti ir taip taupyti eksploatacijos kaštus.
Energinio naudingumo sertifikate nurodyta ne vien energinio naudingumo klasė, bet ir skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos pastato ploto kvadratinio metro šildymui. A ir A+ klasės namai skiriasi tik parametrais. A+ klasės namui jie yra didesni. O štai A++ klasės namas jau turi naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Nieko keista, kad didėjant klasei, didėja ir statybų kaina, bet taip pat išauga ir atsiperkamumas.
Nuo 2021 metų A++ klasė bus jau privaloma, bet pasistatę tokį namą jau dabar, ilgiau išlaikysite aukštą namo vertę ir, svarbiausia, džiaugsitės itin dideliu komfortu bei beveik nulinėmis šildymo sąskaitomis.
A++ klasės namus kol kas pasirenka tie žmonės, kurie nori „geriausio“. A+ klasės reikalavimai griežtesni už dabar esamus, todėl natūralu, kad tinkamai pastatytas toks statinys turės daug mažesnes eksploatacijos išlaidas ir bus komfortiškesnis.
A++ energinio naudingumo klasė ypatinga dar ir todėl, kad didžiąją dalį pastatui šildyti, vėdinti bei karštam vandeniui ruošti reikalingos energijos pastatas pasigamina pats. Sutaupoma dar ir todėl, kad atsisakoma tradicinių šildymo sprendimų. Tokiame pastate naudojami modernūs, mažesnio galingumo šilumos siurbliai bei rekuperatoriai, todėl nebereikia brangių šildymo katilų ir radiatorių.
Europos Sąjunga, siekdama daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, užsibrėžė tikslą bendromis jėgomis mažinti energinę priklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Numatyta iki 2020 m. visoje Europos Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 proc.
Pasyvių namų ekspertas M. Dagys teigia, kad mažą šiluminės energijos poreikį pastate lemia ne storas termoizoliacijos sluoksnis, bet visas kompleksas gaminių ir sprendimų. Tad žvelgiantiems į ateitį verta skaičiuoti ne statybos, bet eksploatacijos kainą. Visai neseniai svarbiausiu pastato kokybės rodikliu laikyta didelė sienų šiluminė varža.
Šilumos energijos poreikius nulemia ne tik sienų, pamatų, grindų, langų, durų, stogo šiluminiai parametrai bei šių konstrukcijų jungtys ir šildymo sistema, bet pirmiausia - projektuotojų kompetencija. Pastato poreikį energijai, arba energinę klasę, rodo suminės, arba bendrosios, energijos sąnaudos pastate.
Kiekvienas statomas namas vis kitoks, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal namo plotą ir kitus parametrus tik specialistai gali apskaičiuoti privalomas metines energijos sąnaudas tam tikrai energinei klasei pasiekti. Kuo namas didesnis, tuo mažesnės turi būti energinės sąnaudos. Tačiau, kad ir kaip paradoksaliai tai atrodytų, kuo didesnis plotas, tuo lengviau tuos griežtesnius reikalavimus pasiekti.
Kad būtų aiškiau, palyginkime du skirtingo dydžio namus. Tarkim, vieno plotas yra 100 kv. m, kito - 300 kv. 55 kWh/kv. m per metus. Jeigu norėtume, kad toks namas atitiktų A+ energinę klasę, šiluminės energijos sąnaudos jau turėtų būti tik 43 kWh/kv. m per metus, o A++ energinės klasės namo - dar mažesnės, jau tik 33 kWh/kv.
Gerokai didesniam, mūsų aptariamu atveju 300 kv. m ploto namui, reikalavimai kur kas griežtesni. Jo šiluminės energijos sąnaudos šildymui turi būti dar mažesnės. Jeigu norite, kad toks namas atitiktų A energinę klasę, jo metinės šiluminės energijos sąnaudos jau turi būti tik 42 kWh/kv. m per metus, A+ klasės - atitinkamai 31 kWh/kv. m per metus, o A++ energinės klasės - vos 22 kWh/kv.
Norint gauti namo energinio naudingumo sertifikatą, reikia atlikti oficialų sandarumo testą. Tokio testo metu tarp namo vidaus ir išorės sukeliamas 50 paskalių slėgio skirtumas. Kitaip sakant, namo viduje specialiais prietaisais didinamas oro slėgis, kol pasiekiamas reikiamas dydis.
A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatams svarbus kriterijus yra laidumas orui. 1 namo tūrio per valandą.
Šilumos perdavimas. Laidumas orui. dims - 0,14; sienoms - 0,12; langams, durims, vartams - 1,0.
Energiškai efektyviuose pastatuose su rekuperacine vėdinimo sistema niekuomet nebūna skersvėjų, temperatūros pokyčių, drėgmės. Tai apsaugo namą nuo pelėsių ir kitų nemalonių veiksnių, neigiamai veikiančių sveikatą.
Vienas iš svarbiausių tokios ventiliacijos sistemos uždavinių yra tinkamai naudoti orą, kuris patenka į namus ir iš jų išeina. Jei mechaninė vėdinimo sistema tinkamai įdiegta, galite būti tikri, kad temperatūra namuose visada išliks tokia pat. Be to, aukštos kokybės mechaninė ventiliacijos sistema užtikrina, kad nebūtų skersvėjų bei pašalina dulkes ar kitas smulkias daleles iš oro, kuris patenka į namą.
Rekuperacija - tai procesas, kurio metu iš namo pašalinamas šiltas oras perduoda savo energiją šviežiam orui pašildyti.
Langai yra vienas iš daugelio pastato elementų. Yra nustatyta, kad per nesandarius ir nekokybiškus langus netenkama 35-40 proc. pastato šilumos. Pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus yra šilumos perdavimo koeficientas (Uw), kuris yra reglamentuojamas ES norminių dokumentų.
Konkretūs pastato langų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai yra nustatomi pastato projekto techniniame apraše, projektuotojui įvertinus visų pastato išorinių atitvarų plotų bei šalčio tiltelių termoizoliacingumo ir kitų veiksnių įtaką bendrosioms pastato charakteristikoms.
Langų dydis ir išdėstymas pastate. Pasyvaus namo langai „surenka“ saulės energiją, kuri šildo vidaus erdvę. Tai langai su dviejų kamerų stiklo paketu, kurio stiklai padengti šilumą atspindinčia danga. Tokio stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis nei 0,75 W/m2K.
Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. įsigaliojo nauji ir sumažinti reikalavimai A+ ir A++ gyvenamųjų pastatų durų ir langų šilumos perdavimo koeficientams. Labai svarbu renkantis langus ir duris, atkreipti dėmesį į jų energinį efektyvumą, didžiausią dėmesį skirti šilumos perdavimo koeficientui, nes kuo ši vertė mažesnė, tuo labiau ir daugiau yra sulaikoma šilumos.
Namo energetinio naudingumo klasės
A+klases karkasinio skydinio namo statyba
Statybos Leidimas ir Kiti Reikalavimai
Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų žinoti visiems, svarstantiems statyti vasarnamį ar sodo namelį, yra tai, kad nuo jo ploto ir aukščio priklausys, ar jo statyboms bus reikalingas leidimas. Leidimas bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo vasarnamio/sodo namelio plotas viršys 80 m2 arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju jam galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.
Tačiau, jei ketinate statyti vasarnamį, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus. Svarbu atkreipti dėmesį, jog palėpės plotas į bendrą pastato plotą nėra įskaičiuojamas tuo atveju, jeigu ji nėra įrengta.
Net ir išsiaiškinus, jog planuojamam vasarnamiui ar sodo nameliui statybos leidimas nėra reikalingas, derėtų žinoti, apie kitus, šiam statiniui taikomus reikalavimus. Tokiu atveju statinys vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - sodo namas/vasarnamis privalo išlaikyti reglamentuotą atstumą - statinys negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai. Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas. Užbaigus tokio statinio statybas jums reikės deklaruoti statybų užbaigtumą.
Paprasčiausias būdas gauti statybos leidimą - kreiptis į bet kurią architektūros paslaugas teikiančią įmonę, kuri padės išspręsti kilusius klausimus ir atliks visus būtinus žingsnius už jus. Tačiau pateikti prašymą statybų leidimui gauti galite ir patys. Jei visi nurodyti reikalavimai įvykdomi iš karto, įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą užregistruoja.
Vis dažniau prie sodo namo ar vasarnamio renkamasi statyti atvirą terasą. Svarstant apie kitus galimus priestatus, svarbiausia taip pat atsižvelgti į planuojamą jų plotą. Priestatui statybos leidimas nėra reikalingas, jei bendras jo ir pastato plotas neviršija 80 m2.
Jei planuojama statyti pirtis bus naudojama savoms reikmėms, jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2 ploto bei jau minėto 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai, statiniui leidimas nebus reikalingas.
Jei pagalbiniai pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype neviršija 50 m2 ploto ir 5 m aukščio, jie priskiriamas I nesudėtingų statinių kategorijos grupei. Jeigu sodyboje statomo pagalbinio pastato plotas neviršys 8,5 m aukščio ir 80 m2 bendrojo ploto, jis bus priskiriamas prie II-os grupės nesudėtingų statinių. Tokiam statiniui leidimas taip pat nebus reikalingas, jei jis statomas sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o gyvenvietė nėra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą.
Nors dažnai pradedant statybas be leidimo tikimasi, jog prireikus, jas bus galima įteisinti, taip baigiasi toli gražu ne visada. Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame vykdomos statybos, ji yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.