Medinio Namo Apšiltinimas: Technologijos ir Medžiagos

Medinio namo apšiltinimas - svarbus procesas, siekiant užtikrinti komfortą ir energijos efektyvumą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias medinių namų apšiltinimo technologijas ir medžiagas, įskaitant polistirolą, mineralinę vatą, ekovatą ir poliuretaną. Taip pat pateiksime patarimų, kaip efektyviai apšiltinti medinį namą iš vidaus ir iš išorės.

Kodėl Svarbu Apšiltinti Medinį Namą?

Nors dauguma šiais laikais statomų medinių vasarnamių mažai kuo skiriasi nuo namų, kuriuose galima gyventi visus metus, vis dar gana dažnai diskutuojamas medinio sodo namo apšiltinimo klausimas. Ne paslaptis, kad geras medinio namo šiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo, o apšiltinimo darbams reikalingos išlaidos praktikoje prilygsta bet kokio kito, tokio paties ploto pastato šiltinimo kaštams.

Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus. Kaip pastebima praktikoje, mediniuose sodo namuose dažniausiai apsiribojama krosnies įrengimu, kuri, esant teisingai namo izoliacijai, greitai įšildo visas namo patalpas ir šilumą išlaiko gana ilgai.

Vis dėlto, jei vasarnamyje laiką leidžiate ištisus metus arba paties medinio vasarnamio plotas yra gana didelis, vertėtų pagalvoti apie jo apšiltinimą. Tokiu atveju medinis namas taps ne tik gerokai sandaresnis, bet ir mažiau įšals žiemos metu.

Tačiau, ypač svarbu nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų. Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms, todėl, prieš nuspręsdami imtis šiltinimo darbų, visų pirma, išsiaiškinkite silpniausias namo vietas šilumos izoliacijos atžvilgiu.

Medinio Namo Apšiltinimo Būdai ir Medžiagos

Nors egzistuoja ne vienas medinio namo šiltinimo būdas, bene dažniausias ir gana lietuvių mėgstamas - ypač ekonomiškas šiltinimas poliesteriniu putplasčiu. Šiltinant vasarnamį šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos.

Gana paklausia medžiaga dėl savo išskirtinės kokybės pastaruoju metu namų šiltinime tampa poliuretanas, pasižymintis dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai. Medinio namo šiltinimas mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus.

Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis.

Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas. Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o celiuliozė, iš kurios pagaminta ši, namo šiltinimui naudojama medžiaga, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus.

Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau.

Medžiagų Palyginimas

Štai keletas populiariausių medžiagų, naudojamų medinių namų apšiltinimui:

Taip pat konsultuojame visais šiltinimo klausimais. Kito varianto nelabai yra. Putų polistirolis šiuo atveju nėra tinkamas medinio namo šiltinimui.

Teoriškai apšiltinti polistireno putomis medines sienas galima, bet ar verta. Tai nėra nei sveika (polisireno putos - gynai cheminė medžiaga, gaunama sumaišius kelias labai nuodingas medžiagas, viena iš jų izocionatas.), nei pigu.

Medinį namą šiltinti patariame ekovata, nes tai natūrali organinė medžiaga, gaunama perdirbus laikraštinį popierių, turinti visas geriausias medienos savybes, o kaina, lyginant su polistireno putomis šiltinant sienas bus 2 kartus, o šiltinant perdangą 3 kartus mažesnė.

Yra 3 šiltinimo variantai: atvirų porų poluretanu(app), uždarų porų(upp) ir kombinuotas app + upp poliuretanai. Jeigu žinote kokio storio rąstai, galima pasakyti, kokio storio izoliacijos reikia B ar A energetinei klasei. Visi variantai užtikrina sandarumą, šiluminę ir garso izoliaciją, skiriasi storiai ir kai kurios savybės.

Šiltinti medinį namą galite PIR plokštėmis. Jos sandarios, turi labai gerą varžą. Tiesiog medžio nereikėtų uždaryti šiomis šiltinimo plokštėmis iš abiejų pusių, t.y. jei šiltinant iš išorės, tuomet jau viduje medis turi turėti galimybę vėdintis. Tuomet lieka putų poliuretanas. Atviros poros arba uždaros poros.

Svarbūs Aspektai Šiltinant Medinį Namą

Atsižvelgiant į kiekvieno namo specifiką, individualaus namo šiltinimo procesui gali būti svarbūs saviti dalykai. Vis dėlto bene svarbiausias dalykas, kurį reikėtų įvertinti prieš šiltinant medinio namo sienas, yra tai, kad pastatytas namas sės bent keletą metų. Tokiu atveju labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos.

Remiantis praktika, dažniausiai medinio namo sienos sėda apie 4-6% sienos aukščio, todėl šį atstumą derėtų įvertinti ir užsiimant šiltinimo darbais. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm.

Dar vienas svarbus aspektas šiltinant medinio namo sienas yra tai, jog visus įmanomus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.

Kalbant apie šiltinimui naudojamų medžiagų pasirinkimą, kaip jau minėta anksčiau, egzistuoja ne vienas galimos medžiagos variantas. Tačiau, renkantis šiltinimo medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.

Grindų, Stogo ir Langų Apšiltinimas

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Ypač inovatyvi ir vis dažniau šiltinant ne tik medinių namų grindis naudojama medžiaga - poliuretanas. Ji pasižymi ne tik tuo, kad savyje sujungia šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti.

Medžiaga puikia sukimba su šiltinamu sluoksniu, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms. Nusprendus naudoti poliuretaną, grindys gana dažnai tiesiogiai juo apipurškiamos iš viršaus, taip stabdant šalto oro įsiskverbimą per grindis, jei šios nėra visiškai sandarios.

Remiantis bendra praktika, stogo apšiltinimas dažniausiai prasmingas tik tuo atveju, jeigu namo antras aukštas yra naudojamos ar net gyvenamosios patalpos. Jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą. Bene dažniausiai lubų šiltinimui ir izoliacijai naudojama medžiaga - putplastis, kurio kaina iš esmės priklauso nuo šios medžiagos tankio.

Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais.

Jei kalbame apie medinius, ne ypač puikios būklės langus, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas. Dar vienas galimas variantas - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą.

Kalbant apie duris - ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko duris, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.

Kaip jau įprasta, bet kokie statybos darbų kaštai labiausiai priklauso nuo darbams naudojamų medžiagų, ne išimtis ir medinio namo šiltinimas.

Apšiltinant medinius namus (iš pateiktos informacijos neaišku, ar tai medinis karkasinis ar rąstų namas) beveik visada privaloma garo izoliacija.

Medinių namų šiltinimui naudojamos ir atvirų porų purškiamos poliuretano putos, kurios labai gerai priglunda prie medinių sienų, nepalikdamos tarpų, nes dažniausiai medinės sienos būna nelygios. Be to, tokiu atveju nereikalinga apsauga nuo vėjo, poliuretano putų sluoksnis stabilus, nesukrenta, apšiltinimas greitas ir sandarus.

Prieš šiltinant rekomenduojame pasitikslinti esamas konstrukcijas, pasikonsultuoti su projektuotojais.

Šiltinimas Iš Vidaus

Šiltinimas iš vidaus yra ir nepageidautinas ir dažnai nepakankamas. Jeigu tik įmanoma, visada rekomenduojama šiltinti iš pastato išorės.

Kai nėra galimybių izoliuoti iš išorės, optimalus sprendimas - apšiltinti lauko sienas iš vidaus. Būtent senieji pastatai su vertingais arba paminklosaugos akiratin patekusiais fasadais ne retai prastai saugo šilumą, o apšiltinus juos iš vidaus, šį rodiklį galima pagerinti daugiau kaip 60%. Be to, izoliacijos įrengimo būdas yra palyginti nebrangus, nes galima apsieiti be pastolių ir apšiltinti vieną patalpą po kitos.

Lauko sienos vidinė pusė purškimo būdu nesudėtingai padengiama poliuretano putomis. Greitai sukietėjęs izoliacinis sluoksnis uždengiamas vidaus apdailos medžiagomis. Tai gali būti gipso arba medienos plokštės, dekoratyvinis mūras ar apdailos tinkas.

Paprastai lauko sienos sudaro didžiąją pastatų išorinių paviršių dalį, per kuriuos šiluma gali išeiti beveik netrukdomai. Pro kvadratinį metrą neapšiltintos sienos per metus netenkama nuo 100 iki 150 kilovatvalandžių šildymo energijos. Šis kiekis apytiksliai atitinka nuo 10 iki 15 litrų krosnių kuro arba nuo 10 iki 15 kubinių metrų dujų.

Efektyviai sulaikančios šilumą purškiamosios putos atskirais sluoksniais negruntuojant purškiamos tiesiai ant nuo dulkių nuvalytos sienos. Sukietėjęs izoliacinis sluoksnis iš karto dengiamas specialiu pagrindui skirtu tinku, kuris sudarys sukibimą gerinantį pagrindą baigiamosios apdailos dekoratyviniam tinkui.

Šiltinant poliuretano putos (PUR) be siūlių sluoksniais purškiamos ant lauko sienos. Siekiant užtikrinti gerą izoliacinės medžiagos sukibimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindas būtų nuvalytas nuo dulkių ir sausas.

Energijos kaštų brangimo ir gyvenamojo ploto deficito laikais vietoje nepanaudotų pastogių vis dažniau įrengiamos gyvenamosios erdvės. Kadangi senesnių pastatų gegnės paprastai sudaro vos 10-14 cm gylį, siekiant patenkinti šiandien keliamus šilumos izoliacijos reikalavimus, įprastų šiltinimo medžiagų storio tarp esamų gegnių dažnai nepakanka.

Turint omenyje, kad šiltinimo technologija Termolitas pasižymi ypač mažu šilumos laidumu ir aukštu izoliacijos lygiu esant nedideliam storiui, galima išvengti brangaus ir didelių laiko sąnaudų reikalaujančio gegnių dvigubinimo. Pritaikius pasiteisinusią Elastogran purškiamųjų putų technologiją, Termolitas nesudėtingai ir apsieinant be varginančių pjaustymo darbų užpurškiamas tarp medinių gegnių.

Šiltinimu ant gegnių vadinamas šilumos izoliacijos įrengimas virš gegnių. Čia izoliacija virš gegnių klojama iš lauko pusės. Tik tuomet dengiamas stogas, o gegnės ir medžio apkala iš vidaus gali likti neuždengti. Panašiai kaip ir ištisinio šlaitinio stogo šiltinimo atveju, izoliacija dedama tiesiai ant prie gegnių pritvirtintos apkalos.

• besiūlė ir ištisinė šilumos izoliacija
• šilumos izoliacija be šilumos tiltelių
• atliekami darbai netrikdo gyvenimo sąlygų
• didelis izol.

Karkasinio Namo Apšiltinimas

JAV ar Didžiojoje Britanijoje įprastų medinių karkasinių namų statyba iš esmės yra pagrįsta karkasinės statybos principu. Tuo tarpu, kai Jungtinėse Valstijose visas pastatas yra iš medžio, Europoje statomi namai paprastai iš išorės apmūrijami dekoratyviniu klinkeriu.

Išorinė danga visų pirma yra skirta apsaugoti nuo atmosferinių reiškinių ir neišsiskirti iš įprasto kraštui vaizdo.Abiem atvejais surenčiama medinio rėmo pavidalo laikančioji konstrukcija. Šilumos izoliacijos tikslu tuščios ertmės tarp vertikalių medienos tašų iš vidaus nupurškiamos Termolito poliuretano putomis. Čia nedidelis medžiagos šilumos laidumas suteikia vienareikšmį pranašumą, kadangi nepaisant nedidelio sienų storio pasiekiamas santykinai didelis izoliacijos efektas.

Sukietėjusios purškiamosios putos užtikrina papildomą visos medinio karkaso konstrukcijos tvirtumą ir stabilumą.

Fasado Apšiltinimas

Jūsų atveju priimtiniausias būdas - ant esamų sienų iš lauko sumontuoti medinį karkasą, jį užpildyti mineralinės vatos rulonais ar plokštėmis. Būtina įrengti vėjo izoliaciją (specialios mineralinės vatos plokštės ar vėjo izoliacinės plėvėlės).

Šiuo atveju pagrindinės šilumos izoliacijos storis turėtų būti didesnis - maždaug apie 50 mm, o konstrukcija turi būti vėdinama.

Pastato išorinės sienos, skiriančios lauką nuo vidaus patalpų, yra šilumos bei drėgmės perėjimo - perdavimo zona. Šiluma juda šaltesnių zonų link: žiemą iš vidaus į išorę, o vasarą - atvirkščiai. Šilumos nuostoliai per pastato sienas sudaro didžiausią dalį - apie 40 procentų - visų šilumos nuostolių. Pastatas atitiks Lietuvoje taikomus energinio efektyvumo reikalavimus, jei jo sienų šiluminė varža R bus didesnė nei 5 m²K/W.

Skirtinga fasado apdaila - skiriasi ir fasadų šiltinimas. Fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu). Šiltinant vata naudojama dviejų mineralinės vatos rūšių kombinacija (žiūrėkite sienos pjūvį), o polistirolas - vienarūšis.

Izoliacinė medžiaga lanksčiais ryšiais su fiksatoriais prispaudžiama prie mūro ir užfiksuojama. Ir šiuo atveju fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu).

Fasadų šiltinimas su dekoratyvinio tinko uždėjimu yra sudėtingesnis ir atsakingesnis, nei dedant šiltinančią medžiagą į tarpą tarp mūro ir dekoratyvinės plytos, nes šiltinimo sistema ne tik pati turi tvirtai laikytis, bet ir patikimai laikyti ant jos uždėtą tinko sluoksnį.

Pirmiausia reikia pasirinkti izoliacinę medžiagą. Kas geriau: mineralinė vata ar putų polistirolas? Kitų medžiagų pasirinkimas yra paprastesnis, jei naudosite visus vieno gamintojo šiltinimo sistemos elementus: čia medžiagos tarpusavyje suderintos, mažesnė klaidų tikimybė.

Ilgai fasadų šiltinimo srityje dirbantys gamintojai pranašesni - jų sistemos patikrintos laiko. Mūsų vertinimu, lenkų Atlas, vokiečių Ceresit ar austrų Baumit įmonės yra kokybiškų, laiko patikrintų produktų gamintojos. Jos nuolat investuoja į mokslinius tyrimus, turi pažangias gamybos linijas, griežtą gaminių kontrolę.

Fasadų šiltinimas yra patikimas tarpusavyje suderintų medžiagų pritvirtinimas ant pastato išorinės sienos. Klijai. Termoizoliacinės medžiagos. Mechaniniai tvirtinimo elementai (smeigės). Fasado šiltinimas yra kruopštus, bet nesudėtingas procesas.

Jo eigą ir reikalavimus išsamiai aprašo mūsų paminėti šiltinimo sistemų gamintojai. Užduokite klausimus raštu arba kreikitės į mūsų vadybininkus - šios srities specialistus. Fasadų šiltinimo ir apdailos konsultacijos.

Ventiliuojami Fasadai

Ventiliuojami - kai galutines apdailos sluoksnis dalylentes, akmens plyteles, keramikines arba HPL plokstes ir t.t.

Siltinant naudojamos dazniausiai dvi skirtingos vatos, paprasta Paroc uns 37z ir priesvejine dazniausiai WAS 25t arba WAS35, nors nebutinai, pasirinkus Rockwool vata galima siek tieki sutaipyti neaukojant kokybes.

Šiuo metu garo izoliacijos nėra. Medienai visada geriau, jeigu ji yra ventiliuojama. Jūsų atveju 60 mm oro tarpą geriau palikti neužpildytą, sieną apšiltinti iš išorės pagal ventiliuojamojo fasado reikalavimus.

Bet privaloma padaryti ventiliacines angas sienos apačioje ir viršuje, pro kurias į tą 60 mm tarpą šiltuoju metų periodu patektų oro srautas.

Polistireninis Putplastis (Neoporas)

Polistireninis putplastis - uždarų porų akytojo plastiko termoizoliacinė medžiaga, gaunama išpučiant žaliavines granules. Baltasis putplastis - statybose jau išbandyta ir pamėgta medžiaga pasižyminti geru kainos ir efektyvumo santykiu. O štai dėl neoporo kartais suabejojama - jis brangesnis ir, kaip kai kas sako, dėl temperatūros poveikio keičia matmenis.

Termoizoliacinės medžiagos šiluminį spinduliavimą (kitaip sakant, šilumos laidumą) iki šiol buvo įmanoma sumažinti tik didinant putplasčio tankį. Polistireniniame putplastyje iš neoporo šiluminį spinduliavimą panaikina infraraudonieji absorberiai ir reflektoriai (šiems tikslams naudojamas grafitas), todėl geresnis neoporo izoliacinis poveikis pasiekiamas jau nedidelio tankio ribose. Šie priedai lemia pilkšvą neoporo spalvą.

Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos laidumo koeficientas λ. Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacinė medžiaga. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,033-0,045 W/(m ·K) deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas.

Neoporo termoizoliacinės savybės yra 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio. Dėl šios priežasties atitinkamai apie 20 proc.

Vidutinis bet kurio polistireninio putplasčio terminio plėtimosi koeficientas yra 0,05 - 0,07 mm vienam metrui kas vieną laipsnį Celsijaus. Tai reiškia, kad maždaug 17 laipsnių C temperatūros pokytis sukelia 0,1 proc. (1 mm/m) dydžio grįžtamą matmenų pokytį.

Neopore itin gerai matomas granulių išsidėstymas ir dydis, pagal kurį vizualiai galima spręsti apie plokščių kokybę. Neoporo plokštės ar blokeliai turi būti tikslios ir griežtos geometrinės formos.

Minėjome, jog pilkojo neoporo termoizoliacinės savybės yra apie 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio, atitinkamai apie 20 proc. mažėja šiltinimo sluoksnis. Jeigu langai daugiabutyje nepermontuojami į šiltinimo sluoksnį, svarbus yra jų gylis - kuo giliau atsiduria langai, tuo mažiau šviesos patenka į būstus.

Taip pat žinotina, kad tiek baltas, tiek pilkas putplastis gali būti neformuotas ir formuotas. Formuoto ir neformuoto putplasčio savybės skiriasi dėl skirtingos gamybos technologijos. Šillfoam formuoto neoporo plokščių šilumos perdavimo koeficientas dar mažesnis nei tradicinės gamybos pilkojo neoporo. Pavyzdžiui, Šillfoam Thermo Plus plokščių λ= 0,030W/(m·K).

Formuoto putplasčio plokštės atsparesnės gniuždymui, lenkimui atplėšimui, mažesnis jų vandens įgeriamumas. Dėl rifliuoto paviršiaus Šillfoam gaminus kai kuriose fasado vietose galima klijuoti prie sienos be papildomų smeigių.

Šillfoam plokščių matmenys 120x60 cm, jos didesnės už daugelį rinkoje esančių plokščių ir dėl to, lyginant su įprastinių matmenų plokštėmis, viena plokštė uždengia 40 proc. ploto daugiau, vadinasi, darbas greitesnis.

Tad naudojant šiltinimui neoporą arba dar geresnių savybių formuotą neoporą, tiek medžiagų, tiek darbo sąnaudos skirtingos, skirtingas ir rezultatas. Daugelis argumentuotų, jog geresnių savybių medžiagos brangesnės. Tai tiesa, tačiau argi renovacija vienadienė, ar ja siekiama ne ilgalaikio efekto ir komforto?

Kiekvienu atveju šiltinamojo sluoksnio storis skaičiuojamas atsižvelgiant į esamų sienų šiluminę varžą ir reikalingą pasiekti šiluminę varžą arba šilumos perdavimo koeficientą.

Skaičiuojant šio pavyzdžio šiltinimą, gaunamas polistireninio putplasčio storis 180 mm. Tuomet visos sienos konstrukcijos šiluminė varža bus 5,11 kv.m K/W, arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0,2W/(kv.m K). Matyti, kad skaičiuojant šiltinamų sienų šiluminę varžą svarbios net tūkstantosios rodiklių dalys, todėl, ar šiltinimo medžiaga turi šilumos perdavimo koeficientą 0,039 ar 0,030 - didelis skirtumas.

Šiltinimo plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokščių perimetru ir dar mažiausiai dvejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Plokštės prie sienos turi būti prigludusios visu plotu, neturi likti tuščių tarpų. Jeigu sienos itin nelygios, prieš šiltinimo darbus jas būtina išlyginti, užtaisyti plyšius.

Pagal darbo projekte nurodytą schemą priklijuotos plokštės po 2-4 parų tvirtinamos smeigėmis. Jeigu fasadas bus tinkuojamas, smeigių galvutės turi būti įgilintos ir būtinai uždengtos putplasčio dangteliais („tabletėmis“), kad nesimatytų per ploną tinko sluoksnį.

Taigi, pasirinkus efektyvią šiltinimo medžiagą ne tik plonėja jos sluoksnis ir mažėja darbo sąnaudos, bet ir tausojama gamta, ateities kartoms paliekama švaresnė aplinka. Polistireninis putplastis yra perdirbamas ir naudojamas kaip antrinė žaliava.

Europos EPS gamintojai yra įsipareigoję iki 2025 metų perdirbti 46 proc. EPS atliekų.

tags: #medinio #namo #apsiltinimas #polistirolu