Medinės pavėsinės - stilingas ir funkcionalus sprendimas jūsų kiemui.
Atraskite platų medinių pavėsinių pasirinkimą, kuris puikiai tiks tiek poilsiui, tiek šeimos susibūrimams sode.
Medinės pavėsinės suteikia jaukumą ir apsaugą nuo saulės, o įvairūs dizainai leis pasirinkti idealią pavėsinę, atitinkančią jūsų kiemo stilių ir poreikius.
Pasirinkite iš įvairių medinių pavėsinių dydžių ir formų, kad sukurtumėte tobulą erdvę atsipalaidavimui, šeimos šventėms ar tiesiog maloniam laikui gamtoje.
Kad iš pavėsinės būtų galima pamatyti kuo daugiau atsiveriančių vaizdų, dažniausiai konstruojamas tik stogas su atramomis arba pavėsinė renčiama su viena ar dviem sienomis.
Pagal šį kriterijų pavėsinės būna uždaro, atviro ar pusiau atviro tipo, su grindimis ar be jų.
Nesvarbu, kokio tipo bus šis statinys, vienas iš esminių ir būtinų bruožų turėtų būti pavėsinės lengvumas.
Masyvių pavėsinių geriau vengti, tokia nebent tiktų prie akmeninio namo ar didingos pilies.
Visai nesudėtinga parinkti puikiai derėsiančius elementus prie tradicinių formų rąstinio ar lentelėmis apkalto namo.
Visai kitaip turėtų atrodyti modernaus namo aplinka.
Sodo elementų įrengimui turėtų būti parinktos derančios su gyvenamojo namo architektūra formos, medžiagos bei spalvos.
Lauko pavėsinės dizainas gali būti pats įvairiausias.
Stogui dengti gali būti naudojamos tos pačios medžiagos kaip ir įprastam namui: čerpės, šiferis, nendrės, įprastos medienos lentos…
Stogas privalo būti ne tik gražus, bet ir patvarus bei neperlyjamas.
Juk Lietuvoje lietūs ir liūtys - dažni svečiai, o žiemą svarbu, kad atlaikytų ir užpustytą sniegą.
Pavėsinė pavėsinėms nelygu… Priklausomai nuo jūsų norų, pavėsinė gali būti tik su stogą laikančiomis sijomis arba ir su dalinėmis sienomis.
Sienos gali būti visiškai uždaros arba paliktos erdvės langams, pinučiams, dekorui…
Prieš planuodami pavėsinės sienas, turite gerai žinoti, kur pavėsinė stovės, kuri pavesines pusė bus kaitinama saulės, iš kurios pusės dažniausiai pučia atšiaurūs vėjai ir pan.
Jei kaimynystėje yra kelios lauko pavesines, nueikite jas apžiūrėti iš arčiau.
Pavėsinės pagrindas privalo būti tvirtas ir nepaslankus.
Priklausomai nuo namo ir kiemo stilistikos, galite pagrindui naudoti betoną, trinkeles ar medienos lentas, rąstus.
Atminkite, kad pagrindas turi išlaikyti pavėsinės svorį, bus nuolat trypiamas bei veikiamas atšiaurios gamtos.
Sodo pavesines skirtos ne tik pasislėpti nuo kaitrios saulės.
Jose smagu pusryčiauti, pietauti arba vakaroti su šeimos nariais ar draugais.
Didesnės pavėsinės gali būti specialiai skirtos vakarėliams ar pobūviams.
Tokias pavėsines dažnai sutiksite kaimo turimo sodybose, šalie nuomojamų pokylių salių.
Vis daugiau pavėsinių užsakymų sulaukiama ir iš restoranų bei kavinių.
Jos taip pat savo svečius vilioja pasibūti lauke ir pasimėgauti gardžiais patiekalais.
Sodo pavesines be galo mėgsta vaikai.
Juk juos sunku išlaikyti namuose - ypač esant geram orui.
Populiariausios - medines pavesines.
Tokiam stiliui didelę įtaką turi tradicijos.
Lietuviai nuo seno prisirišę prie natūralių, jiems artimų medžiagų.
Be to, medis suteikia šilumos, jaukumo jausmą.
Jei apvažiuotumėte visą Lietuvą, daugiausiai sutiktume medinių pavėsinių - iš lentų arba rąstų.
Taip pat dažnai naudojami originalūs medžio išsišakojimai, plonos šakos dekorui.
Metalines arba mūrines pavėsines renkasi išskirtinį stilių mėgstantys žmonės.
Jei namas mūrinis, tuomet puikiai derės mūrinė pavėsinė.
Jei namo balkonai ir namą juosianti tvorą metalinė - jums reikės auksarankio kalvio.
Tuomet turėsite unikalią geležinę pavėsinę.
Ar jums patinka medines pavesines ar mūrinės, jas galite pasigaminti patys arba paprašyti visus statinio darbus atlikti profesionalių meistrų.
Savarankiškai statoma pavėsinė gali būti unikalesnė, puošnesnė bei patvaresnė, nes pats viską kursite nuo pradžių iki pabaigos.
Tačiau didžiausi minusai - patirties neturėjimas, didesnė klaidų tikimybė bei laiko sąnaudos…
Įgudę meistrai darbus atlieka labai greitai, jei juos nuolat prižiūrėsite - greitai, bet gana brangiai.
Rąstinė pavėsinė - ypač derės prie rąstinio namo, arba miško.
Tokias pavėsines galima daryti uždaresnes, atviresnes, didesnes, mažesnes, priklausomai nuo Jūsų poreikių.
Šešiakampės pavėsinės (Pergolos) - sodybos ar kiemo puošmena.
Itin gražiai atrodo iš visų pusių, yra ypatingai talpios ir jaukios.
Jei norite itin puošnaus varianto, galite rinktis įvairiais ornamentais dekoruotas kolonas.
Išskirtinio dizaino pavėsinės - neradote svajonių pavėsinės, bet žinote ko konkrečiai norit ?
Turite svajonių pavėsinės brėžinį, bet niekas negali pagaminti to ko norite Jūs ?
Galime mes. Išskirtiniai sprendimai, dekoracijos, berėmio stiklo sprendimai.
Pavėsines galime pagaminti iš masyvios medienos arba klijuoto tašo.
Patarsime spalvų, dažų pasirinkimo klausimais.
Norite sužinoti individualios pavėsinės kainą?
Turite kitų klausimų?
Kaip pasirinkti pavėsinės tipą, paruošti plotą, pamatus, įtvirtinti kolonas ir uždengti stogą.
Nors prie naujos statybos namų dažniausiai įrengiamos terasos, tačiau, jeigu sklypas didelis, kodėl neįsirengus pavėsinės.
Nedaug kas paneigs, kad itin malonu pavakaroti pavėsinėje.
O jeigu joje dar yra židinys, tokiose vietose kalbos netyla iki paryčių.
Pavėsinė gali būti labiau nutolusi nuo gyvenamojo namo ir vakarojantys svečiai netrukdys mažiems vaikams ar besiilsintiems senjorams.
Jei nors viena pavėsinės siena mūrinė ar medinė, ją galima apželdinti lianomis - vinvyčiais, gebenėmis, raganėmis.
Tačiau svarbiausia, kad pavėsinė derėtų prie aplinkos ir namo architektūros.
Pavėsinės gali būti kapitaliniai statiniai su tvirtais pamatais arba tiesiog medinė surenkama konstrukcija ant lygiai paklotų plytelių.
Priklauso nuo poreikio ir tikslų.
Pavėsinę statyti galima tik nuosavame žemės sklype.
Jeigu norimos įsirengti pavėsinės laikančiosios konstrukcijos būtų jungiamos su pastato laikančiosiomis konstrukcijomis, tuomet ši statyba būtų laikoma pastato rekonstravimu ir reikalavimai, taip pat ir Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas, priklausytų nuo pastato parametrų iki ir po rekonstrukcijos.
Statant arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos, reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas.
Pavėsinės užimamas plotas įskaičiuojamas į sklypo užstatymo (tankumo) rodiklį, šis rodiklis, dažnu atveju, reglamentuotas įstatymu, tad reiktų pasitikrinti, ar pastatai ir pavėsinė neviršys leidžiamo užstatymo ploto.
Dažnai sklypų prie ežerų ar upių savininkai pageidauja pavėsinės kuo arčiau vandens, tačiau statyti pavėsinę paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama.
Suprantama, norisi pastatyti pavėsinę tokioje sklypo vietoje, iš kurios atsiveria gražiausias vaizdas.
Tačiau nereikia pamiršti, kad tuo pačiu ši vieta turi būti patogiai pasiekiama iš namo, dar geriau - jei iš jo matoma.
Jeigu įmanoma, pavėsinę patartina statyti pačioje gražiausioje sklypo vietoje, kur ramu, nėra triukšmo, panoraminio vaizdo neužstoja medžiai ir krūmai.
Patartina, kad išėjimas iš pavėsinės būtų į tvenkinio, upės, ežero, jūros pusę.
Tam, kad būtų patogu į ją vaikščioti ir iš namo, daug kas pavėsinę padaro su dviem įėjimais-išėjimais.
Pavėsinei numatytame žemės plote reikia nuimti viršutinį derlingą grunto sluoksnį ir plotą išlyginti bei sutrombuoti.
Kaip ir statant bet kokį statinį, pavėsinei reikalingi pamatai.
Jie gali būti juostiniai arba poliniai.
Kokiame gylyje - priklauso nuo pavėsinės vietos ir apkrovų į pamatus.
Svarbu, kad jų neiškilnotų įšalas.
Lietuvoje įšalo riba yra 1,2 m, taigi ir pamatų gylis toks turėtų būti.
Jei pavėsinė statoma ant pakankamai laidaus žvyro, smėlingo grunto, galima kasti sekliau - apie metrą.
Tačiau nevertėtų rizikuoti.
Juostiniai pamatai pavėsinei naudojami rečiau, dažniausiai įrengiami poliniai gręžtiniai pamatai.
Poliai turi remtis į tvirtą gruntą.
Pirmiausia reikia padaryti duobes betono stulpeliams ir jose išlieti padų plokštes.
Po to reikia į duobes įleisti atitinkamo skersmens kartoninę liejimo formą ar vamzdį ir aplink vėl užpilti žeme.
Į vamzdžius supylus betoną jį reikia suvibruoti, kad neliktų ertmių.
Atstumai tarp polių priklauso nuo grindims naudojamų tašų (gulekšnių) skersmens.
Pavyzdžiui, naudojant 100x100 mm tašus, atstumas tarp atramos taškų neturėtų būti daugiau kaip 1,5 metro.
Naudojant 100x150 mm tašus, atstumą galima padidinti iki 2 m., tačiau tuo pačiu reikėtų didinti polio pamato skersmenį ir įgilinimą.
Patikrintas variantas yra 100 mm skersmens vamzdis įgilintas į 1,2- 1,5 metro gylį, atstumai tarp vamzdžių - 1,5 m.
Ruošiami poliai pavėsinės pamatams.
Baigiant užpildyti betoną, į jį ne mažiau kaip 200 mm gyliu įstatomas 12-16 mm nerūdijančio plieno strypas.
Ant strypo bus tvirtinami pagrindo gulekšniai ir su veržlėmis bus galima idealiai sureguliuoti pavėsinės grindų horizontalumą.
Reiktų pasirūpinti, kad mediena nesiliestų prie betono, nes tokiu atveju kaupsis drėgmė ir mediniai tašai greitai supus.
Greičiau nei polių betonavimas pamatą pavėsinei galima įrengti ant įsukamų sraigtinių metalinių polių.
Sraigtiniai poliai turėtų atlaikyti tikrai ne trumpiau nei betoniniai poliai, nors pas mus jie naudojami dar palyginti neseniai ir praktikos nėra.
Įsukus sraigtinius polius ant jų tuoj pat galima montuoti gulekšnius ir pavėsinės grindis.
Skersinėms grindų sijoms galima naudoti metalinius vamzdžius, profilius arba sumontuoti medines lages arba galima išlieti betoninį pagrindą (tokiu atveju tai bus plokštuminiai pamatai).
Lagės tvirtinamos kalant nuožulniai arba naudojant metalinius kampuočius tarp pirminės ir galinės atraminės sijos 600 mm žingsniu.
Tokiu atveju platus atraminės sijos priekinis kraštas visiškai uždengs pagrindo lentų galus.
Laikančiųjų kolonų tvirtinimas.
Neapsimoka pavėsinės grindų montuoti iš medinių lentų, nebent turėsite laiko kone kasmetinei jų priežiūrai.
Tiek pavėsinėms, tiek terasoms dėl didelio atsparumo trinčiai bei atmosferos sąlygoms tinkamesnės WPC (Wood Plastic Composite) lentos.
Dėl skirtingos žaliavos ir gamybos technologijos jų yra pigesnių ir brangesnių.
Neseniai rinkoje pasirodė HPL - aukšto slėgio presuoto laminato terasinės lentos.
Pavėsinės stogas gali būti vienšlaitis, dvišlaitis, keturšlaitis, plokščias.
Pastarieji ne itin populiarūs dėl sudėtingo valymo, nes pavėsinės dažniausiai apsuptos medžių, nuo kurių krenta lapai.
Stogo konstrukcija ir gegnių žingsnis montuojami pagal pasirinktą dangą, pasirinkus bitumines čerpes montuojamas ištisinis paklotas.
Labai svarbu yra gerai pritvirtinti siją, analogišką namo stogo murlotui, nes šiam mazgui tenka didžiausios apkrovos.
Statmenoms murloto sijoms sujungti naudojamas metalinis kampas su medvaržčiais arba vinimis.
Gegėms prie murloto tvirtinti naudojami gegniniai medvaržčiai su sustiprinta Torx galvute, jie atsparūs kirpimo jėgai.
Pavėsinė - tai poilsis ir pramogos, gėrėjimasis gamta, todėl jos konstrukcija turi būti lengva, o medžiagos - natūralios.
Pavėsinei tenka atlaikyti lietų, šaltį, sniegą, todėl, norint turėti ilgai tarnaujančią pavėsinę patariama ją statyti iš vakuuminiu giluminiu būdu impregnuotos medienos.
Taip paruošta mediena yra atsparesnė drėgmei, pelėsiui, grybeliui, puvimo procesams ir pavėsinė nesupus 15-20 metų.
Giluminis impregnavimas šiek tiek tamsina medį.
Derinantiems medinę pavėsinę prie jau stovinčių pastatų sienų, langų rėmų ar stogo spalvos, dažyves ar impregnantus pasirinkti bus lengviau.
O štai dažus išsirinkti nebus lengva, nes gamintojai siūlo daugybę rūšių ir atspalvių.
Lauko statiniams geriausiai tinka brandi spygliuočių mediena.
Eglės, pušies, maumedžio, balteglės mediena džiūdama mažai traukiasi, gana lengvai apdorojama, pakankamai atspari atmosferos poveikiui.
Lapuočių - beržo, alksnio, liepos, drebulės mediena dėl skeldėjimo, deformacijos, neatsparumo drėgmei ne itin tinka.
Planuojant praturtinti gyvenamąja aplinką mediniais statiniais būtina pagalvoti apie gyvenamųjų pastatų ir mažosios architektūros formų dermę.
Pavėsinės statybos etapai
- Projekto planavimas: Pavėsinės tipo pasirinkimas, vietos parinkimas, medžiagų pasirinkimas.
- Pamatų įrengimas: Juostiniai arba poliniai pamatai, priklausomai nuo grunto ir konstrukcijos.
- Karkaso montavimas: Laikančiųjų kolonų ir sijų tvirtinimas.
- Stogo įrengimas: Gegnių montavimas ir stogo dangos klojimas.
- Apdaila: Grindų įrengimas, sienų apdaila (jei numatyta), dažymas ar impregnavimas.
MEDINĖS KONSTRUKCIJOS BROKAS
Pavėsinės kainos
Pavėsinės kaina priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip dydis, medžiagos ir dizainas.
Orientacinės kainos:
- Ekonomiškas variantas: Nuo 100 €
- Vidutinis variantas: Iki 1000 €
Pastaba: Kainos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo konkretaus projekto.
Nutarusiems aplinką papuošti arka, pirmiausia reikėtų tinkamai parinkti vietą.
Tokio tipo siauros konstrukcijos, apaugintos augalais, naudojamos įrėminti takams, nukreipti žvilgsnį į gražiausią sodo vietą arba sukurti niša šalia gyvatvorės, kurioje tiks suolas, skulptūrėlė, vaza su gėlėmis.
Netinkama vieta - pievelė ar klombos kaimynystė.
Arką su dvišlaičiu ar plokščiu skliautu nesudėtinga pasigaminti pačiam.
Tam tinka paprasčiausios kartys ir mažesnio diametro rastai.
Plotis tūrėtų būti ne mažesnis kaip 1,2 m.
Augalus reiktų rinktis besivejančiais stiebais.
Tiks ir vienmetės, ir daugiametės lianos (raudonžiedės pupelės, kvapieji pelėžirniai, aktinidijos, paprastieji apyniai), kadangi jos gerai apsiveja plonus stulpus.
Treliažai - tai lengvos ažūrinės konstrukcijos, skirtos puošti sodą, prilaikyti augalus, atskirti funkcines zonas bei paslėpti neišvaizdžias vietas.
Ypač tinka prie nuobodžių mūro ar betono pastato sienų.
Kitaip nei pergolės, treliažai gali būti naudojami klombose ar šalia jų.
Ažūrinės grotelės gali būti gaminamos iš ritmiškai sukryžiuotų kartelių ar lentelių.
Tarpusavyje jos tvirtinamos sukalant, klijuoti arba surišant.
Lenteles galima komponuoti kvadratiniais, rombiškais langeliais, dėlioti vertikaliai arba horizontaliai jų nekryžiuojant, sudaryti vėduoklę.
Kiek sudėtingesnis statinys - pergolė, atėjusi iki mūsų net iš senovės Romos laikų.
Pati paprasčiausia pergolės susideda iš kelių stulpų, stovinčių lygiagrečiai, viršuje sujungtų lygiomis arba išlenktomis sijomis.
Skersinių ant sijų dedami taip, kad išsikištų apie 30 cm.
Tarpai tarp stulpų kartais užpildomi ažūrinėmis grotelėmis (treliažais).
Naudodami minėtus elementus, galime sukurti įvairias pergolių sistemas.
Jei stulpams pasirenkamas medis, siūlytina jo neįkasti į gruntą.
Praktiškiausia išbetonuoti pamatėlį su metaliniu įdėklu, ir stulpą tvirtinti taip, kad šis nesiliestų su pamatu.
Pergolių aukštis ir plotis parenkamas pagal sklypo proporcijos ir šeimininkų norus.
Rekomenduojamas aukštis apie 2,5 m.
Pergolės gali būti statomos saulėtoje sklypo dalyje prie įėjimų, takų, vidiniuose kiemo kampuose susidariusiuose tarp dviejų pastatų, prie namo sienos ir t.t.
Paprastos ir santūrios pergolės dalinai arba visiškai apželdinamos laipiojančiais augalais, kurie ypač vertinami dėl greito augimo, gausios lapijos ir gebėjimo „lipti“ plokščiais vertikalias paviršiais.
Norintiems ramios žalumos reikėtų rinktis triskiautį arba penkialapį vynvytį, didžialapę kartuolę, paprastąjį apynį, o gėrėtis ir skanauti vienu metu galima aktinijų, vynmedžių, kininių citrinvyčių vaisiais.
Norintiems kasmet išbandyti ką nors naujo derėtų sodinti vienmetes lianas (kvapujį pelėžirnį, raudonžiedę pupelę, purpurinį arba trispalvį sukutį, didžiąją arba skydinę nasturtę, dygliavaisį virkštenį).
Lianas turi būti formuojamos (karpomos) taip, kad apačioje nesimatytų belapių stiebų.
Sudėtingiausias poilsiui skirtas kiemo statinys - pavėsinė.
Yra žinoma daugybė pavėsinių tipų.
Jos vizualiai skiriasi savo formomis, uždarumo laipsniu, galimybe apsisaugoti nuo besikeičiančių oro sąlygų, dydžiais ir t.t.
Pačią paprasčiausią pavėsinę galima pasidaryti iš jau turimos pergolės.
Jos šonus ir nugarinę dalį siūlytina dengti skydais su ažūrinėmis grotelėmis, vielos tinklu, perpinti virvelėmis arba apkalti horizontaliai dėliojamomis lentelėmis.
Pavėsinių forma gali būti pačios įvairiausios (trikampė, kvadratinė, stačiakampė, penkiakampė, šešiakampė, aštuonkampė, apvali, ovali ar pusapvalė).
Pagal funkciją pavėsinės taip pat gali būti kelių tipų.
Ažūrinės, pusiau atviros gali būti tinkamos slėptis tik nuo saulės spindulių, su stogeliu - apsaugoti nuo lietaus.
Vienai ar kelioms sienoms panaudojus stiklą, įvairias plokštes, gausime statinį, kuris saugos ir nuo lietaus ar vėjo.
Įrengus atvirą ugniavietę bus galima vakaroti atvėsus orams ar išsikepti kepsnį.
Nėra nė mažiausios abejonės, kad smulkūs mediniai statiniai praturtina sodybą grožiu, o jos gyventojus - estetiškais aplinkos vaizdais.
Tai tarsi tąsa iš jaukaus ir išieškoto namo interjero į atpalaiduojančio poilsio kertelę po atviru dangumi.