Ar ieškote unikalios vietos poilsiui ir renginiams gamtos apsuptyje? "Medinčius" sodyba Kalniškiuose - tai puikus pasirinkimas. Ši sodyba ne tik įsikūrusi šalia miško, bet ir įrengta su didžiule pagarba medžiui, siūlydama ekologišką ir jaukų poilsį.
Ekologiškas Dizainas ir Jaukumas
"Medinčiaus" sodyba išsiskiria savo ekologišku dizainu. Rąstiniai statiniai čia be lako ir chemijos, o rąstai ištepti specialiu aliejumi, durys - trintos vašku. Sodyba prisitaiko prie Jūsų poreikių ir norų, užtikrindama maksimalų funkcionalumą. Pavyzdžiui, slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
Vanduo sodyboje - iš 140 metrų gylio gręžinio, todėl jis yra ypatingai švarus.
Sodybos Kompleksas: Pramogos ir Poilsis
Sodybos kompleksą sudaro:
- Pokylių salės
- Pirtis
- Kubilai (šalto ir karšto vandens)
Šios patogios ir jaukios erdvės puikiai tinka įvairiems renginiams ir šventėms.
Medžio Skulptūros: Unikalus Akcentas
"Medinčiuje" gerą nuotaiką kuria kalvio darbai ir rankų darbo skulptūros. Svečius pasitinka medinis diedukas su gėlėmis, į virtuvės langus žvelgianti bobutė prižiūri šeimininkių darbą. Viena įspūdingiausių medinių skulptūrų - raganaitės ir velniukų „kompanija“.
Dar nepaminėjome žvejo, briedžio, krokodilo ir daugelio kitų skulptūrų, neišvardinome kalvio rankomis sukurtų dirbinių… Geriau atvykite ir patys apžiūrėkite - juk geriau kartą pamatyti, negu šimtąkart išgirsti.
Be to, įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę, o teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Kalniškių Kaimo Istorija
Norėdami geriau suprasti vietovės dvasią, verta susipažinti su Kalniškių kaimo, kur įsikūrusi sodyba, istorija. XVII-XVIII a. Tai buvo užusienis - už valakinių kaimų ribų plėšininėje žemėje įsikūrusi vienkieminė gyvenvietė, besiribojanti su Plungės dvaro valdomis. Pasak kitos versijos, kaimui vardą galėjo duoti bumb?liu vadinamas trumpamakštis rūgtis, kuris mėgo augti kaimo laukuose, daržuose ir pakelėse.
Parapijos krikšto metrikų knygoje 1802-1815 m. Prie kai kurių pavardžių prirašytos santrumpos G. D., reiškiančios asmens bajorišką kilmę, liudija, kad Liaudinskiai ir Urbonavičiai priklausė bajorų luomui. Bajoraitės Rozalijos Liaudinskytės ir jos sutuoktinio Juozapo Miliaus sūnaus Juozapo Leonardo Miliaus 1812 m. liepos 15 d.
Liaudinskių kryžiaus memorialinis užrašas: „Juozapa ir Marcijana Lauvdinskie pundačij ant Atmintes Vesos pamelejes 1914.“ / Fot. 1845 m. kaime gyveno 94 katalikai: 43 vyrai ir 51 moteris. Gausiausią M. Vauraus šeimyną sudarė 17 žmonių. V. Kutnio šeimynoje buvo 14, D. Kupšio - 11, M. Liaudanskio ir A. Mačernio - po 10 šeimynykščių.
1865-1872 m. kaime buvo 8 vienkieminiai ūkiai. Dar dvi sodybos stovėjo kaimo pakraštyje tarp miško ir Tyro durpyno. 1861 m. Taip 1895 m. Bumbulius, kuriuose buvo 12 ūkių, sudarė trys gyvenvietės: kaimas, nausėdija ir vienkiemis.
Kaime 1902 m. XX a. pr. čia gyveno ūkininkai Miklovas, Stropus, Magdalena Mačernytė, Juozapas Liaudinskis, pravardžiuojamas Jūzupaila, Paulauskas, vadinamas Tėveliu, ir Vaurus, vidutiniokai J. Kupšys ir Ignas Kupšys, mažažemiai Nikodemas Raišuotis ir A. Paulauskas ir Vaurus sodybas su žeme nuomojo iš Kartenos dvarininkės Sofijos Pliateryrės-Vieliopolskos, o kiti valstiečiai savo ūkius buvo jau išsipirkę.
Paulauskams iš Bumbulių išsikėlus, jų ūkį iš dvaro išsinuomojo P. Ūkininkė Magdalena Mačernytė 1910 m. rugpjūčio 12 d. Liaudinskių kryžiaus 1923 m. įrašas: „Amžių dirvonas Tave teneklos, Nors Marije Himnus triukšmingus dainuos. 1923 ainis“.
1923 m. surašant Lietuvos gyvenamąsias vietoves, Bumbuliuose registruota 11 ūkių ir 78 gyventojai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, visa kaimui priklausanti ariama, ganyklų, pievų ir miško žemė 1924-1934 m. buvo išskirstyta į vienkieminius ūkius.
Švietimo ministerijai renkant medžiagą Lietuvos žemės vardynui, 1935 m. Ši anketa liudija, kad J. Kupšio, K. Kupšienės, J. Šopagos ir I. Tai buvęs aptvaras prie kluono gyvuliams paganyti, kurį J. Šopaga ir I. Miklovas suarė, K. Kupšienė paliko dalį pievos, o visą pievą išsaugojo tik J. Šalia kelių Bumbuliai-Šmilkščiai-Kartena ir Budriai-Kuliai K. Kupšienės ir P. Tyrą siekė ir Pastauninko pieva, patenkanti į I. Miklovo ir J. Kupšio sklypus.
1926 m. įkūrus Budrių parapiją, jai buvo priskirti ir Bumbulių kaimo gyventojai.
Nuo šiol Šv. Pirmosios sovietų okupacijos metu vykdant žemės reformą, Kretingos apskrities žemės ūkio komisijos 1940 m. spalio 31 d. nutarimu dėl Kartenos valsčiaus Žemės fondo sudarymo, kaime nusavinta 37,73 ha žemės: iš I. Miklovo - 17,88 ha, K. Šopagienės - 8,75 ha, P. Stropaus - 4 ha, M.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, sovietų saugumas 1945 m sausio-kovo mėn. suėmė ir priverstiniams darbams prie Baltosios ir Baltijos jūrų kanalo (Belomorkanalo) statybos į Leningrado srities Dubrovkos lagerį išvežė Antaną Drungilą, Apolinarą Kupšį, Praną Pilybį, Juozą Jundulą, Mečislovą Miklovą, Antaną Stuopelį ir Joną Šopagą.
Vykdant masinę žemės ūkio kolektyvizaciją, Bumbuliuose buvo įkurtas Butkų Juzės kolūkis, kurį iš pradžių sudarė 18 kiemų su 157,55 ha žemės. Todėl 1949 m. kolūkis valdė 226,99 ha: 10,80 ha pasodybinės, 107,21 ha ariamos, 45,42 ha pievų, 18,93 ha ganyklų, 35,87 ha miškų ir 8,76 ha nenaudojamos žemės.
Per pirmąjį pokarinį gyventojų surašymą 1959 m. Taip 1979-1989 m. buvo belikę du, o 2001-2003 m.
Kai kurių buvusių sodybų vietas žymi vieniši medžiai, o Liaudinskių sodybvietėje stovi Juozapo ir Marcijonos Liaudinskių 1914 m. Jo šone 1923 m.
Tik santuoką registruoti būtinai reikėjo vykti į parapinę Kartenos Švč.
Į tėviškę grįžęs Leonas Paulauskas nusipirko 30 ha ūkį Baubliuose, o Juozapas - ūkį su 40 ha žemės Juodeikiuose netoli Židikų.
Ištrauka iš 1944 m. 1926 m. įkūrus Budrių parapiją, jai buvo priskirti ir Bumbulių kaimo gyventojai.
A. Kupšys ir P. Jie turėjo įsirengę slėptuvę ir iš lagerio grįžusio Jono Šopagos ūkyje. Karteniškiai stribai ūkininką 1948 m. vėl suėmė ir sunkvežimiu išsivežė į Karteną. Partizanai bandė jį išvaduoti, tačiau nesėkmingai. Jo šeimos nariai 1948 m. gegužės 22 d.
Sovietų saugumui slopinant partizaninį judėjimą, MGB kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kariai ir Kartenos valsčiaus stribai kaime 1949 m. sausio 27 d. Kardo rinktinės partizanų gretose kovojo Žutautų eigulio šeimoje užaugusi Bumbulių gyventoja Monika Malinauskaitė-Rubavičienė. Iš pradžių ji buvo partizanų rėmėja, o 1952 m. Žuvo 1953 m. sausio 8 d.
Ištrauka iš apie 1939 m. Nuo šiol Šv.
Todėl 1949 m. kolūkis valdė 226,99 ha: 10,80 ha pasodybinės, 107,21 ha ariamos, 45,42 ha pievų, 18,93 ha ganyklų, 35,87 ha miškų ir 8,76 ha nenaudojamos žemės. 1950 m.
Pokariu kaimas ilgą laiką priklausė Budrių apylinkei. 1963 m. buvo priskirtas Kartenos, o 1977 m. - Žalgirio apylinkei. Vėliau kaimo žemės tapo „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio dalimi.
Liaudinskių kryžiaus 1923 m. įrašas: „Amžių dirvonas Tave teneklos, Nors Marije Himnus triukšmingus dainuos. 1923 ainis“.
1917-1920 m. kaime mirė 6 gyventojai: 4 vyrai ir 2 moterys. Iš jų keturi buvo suaugę, o du - vaikai. Mirusiųjų gedima buvo įvairiai. Juozapo ir Julijonos Juškų kūdikis Juozapas, našlė Konstancija Lūžaitė-Karčauskienė ir našlys Pranciškus Stropus palaidoti kitą dieną po mirties. 75-mečio Pranciškaus Lingės ir 6 mėnesių Eugenijos Kupšytės šermenys vyko dvi dienas, o Juozapo Liaudinskio gedėta tris dienas. Tik J. Liaudinskis amžinojo poilsio 1918 m. birželio 26 d.
Slapukų naudojimas
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete, reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas - vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje, persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų, slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu, susisiekę su mumis el. paštu.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
A. Žmuidzinavičiaus sodybos vieta
tags: #medincius #sodyba #kalniskiai