Šiandieninėje darbo rinkoje, ypač Lietuvoje, mechanikos inžinieriaus profesija tampa vis paklausesnė. Karo kontekstas ir klimato kaita sugrąžino dėmesį į nepriklausomų energetinių išteklių poreikį. Buvo imtasi veiksmų vaduojantis nuo priklausomybės, susijusios su Rusija, tačiau tuo pačiu tai privertė visas ES valstybes susidėlioti naujus tikslus.
Mažiau nei per 10 metų teks pertvarkyti daug ką: procesus, verslus ir apskritai pakeisti požiūrį suvokiant, kad didžiąją dalį mūsų veiklos sudarys atsinaujinančių energijos šaltinių pagrindu kuriamos naujos darbo vietos. Frazę „žalioji ekonomika“ girdėsime vis dažniau, o mūsų gyvenimuose ji reikš vis daugiau. 2050 metais visa Lietuvos ekonomika turės būti grįsta žaliuoju kursu. Visa tai susiję su užimtumu ir darbo rinka, teks kurti naujus produktus, pertvarkyti paslaugas, infrastruktūrą, darbo vietas.
Perėjimas jau vyksta ir tai ne kažkokia miglota perspektyva - jau kuriamos naujos, kitokios darbo vietos. O veikti tikrai bus ką. Klausimą reikia kelti kitaip: kaip kiekviena šalis sugebės subalansuoti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą? Europos šalių užimtumo tarnybos jau kalba, kad dabar turime atpažinti rinkoje trūkstamus įgūdžius, juos aprašyti tam, kad perėjimas prie tokių darbo vietų būtų, kaip įmanoma, sklandesnis.
Karjeros keliai mechanikos inžinieriams
Specialistų trūkumas ir paklausa
Kalbant apie tai, ko reikia jau šiandien - vien tik mechanikos inžinierių paklausa dukart viršija pasiūlą. Norinčiųjų dirbti elektros inžinieriai turime net devynis kartus mažiau nei jų reikia rinkoje. Inžinerijos specialistų poreikis yra 80 proc. aukštesnis nei pasiūla. Energetikos sektoriuje 2021 m. dirbo 11 tūkst. žmonių, bet mes matome, kad ten galėtų darbuotos daugiau nei 50 tūkstančių. Tai - pagal dabartinius poreikius, o jei įvertinsime ateities planus, šie skaičiai būtų gerokai didesni.
Absolventai, šiemet baigiantys mokyklą, ir tie, kurie tai padarys vėlesniais metais, galėtų rimtai pagalvoti apie šito sektoriaus perspektyvas bei profesijas. To reikės labai ilgą laiką, o darbų, susijusių su atsinaujinančiais ištekliais ir žiedine ekonomika tik daugės. Tačiau šiuo metu Lietuvoje tai yra visiškai nepopuliarios profesijos, inžinierinę kryptį renkasi vos vienas iš 10 būsimųjų studentų. Šis požiūris turės pasikeisti, nes tai - tvarūs, atsparūs laikui ir gerai apmokami darbai.
Lietuvoje parengti inžinieriai yra paklausūs visame pasaulyje.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto (MF) prodekanės doc. dr. „Mechanikos inžinerijos studijos - tai nuolatinis kūrybinis mąstymas, drąsa priimti kitokius sprendimus. Šios studijos - tarpdisciplininės, leidžiančios judėti į priekį ir kitaip pažvelgti į naujų gaminių bei technologinės įrangos projektavimą, kitaip vykdyti gamybos technologinio paruošimą bei organizavimą“, - pasakoja doc. dr. I.
Mitas apie "vyrišką" profesiją ir kompetencijos
Pas mus vis dar gajus mitas, kad ši kryptis - išskirtinai vyriškas užsiėmimas, nors turime daugybę pavyzdžių, kai aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose dirba moterys. Kitas mitas - kad ten mokytis sunku. Tiesiog ten reikia kitokio mąstymo nei socialinės krypties moksluose, tačiau studijos - įdomios ir visapusiškos.
Geras inžinierius gali būti geras vadybininkas, o ateityje tai bus svarbu - kai kas keičiasi su tuo, kaip suvokiame profesionalumą. Vis svarbiau bus ne profesija ir ne kvalifikacija, bet kompetencijų rinkiniai. Kokius gebėjimus turi? Kaip pats gali save realizuoti ir spręsti problemas?
Jau dabar matome pavyzdžių Europos šalyse, kai saulės jėgaines montuoja buvę dviračių meistrai, nes jie turi tam reikalingų įgūdžių. Sudėtingiausius gamybinius sprendimus Vokietijos automobilių įmonėse priima vakarykščiai sluoksniuotos tešlos kepėjai. Tokių pavyzdžių bus vis daugiau, nes verslai gręžiasi į darbuotojų gebėjimus ir jų įvairias kompetencijas.
Universitetų vaidmuo ir talentų išlaikymas
Lietuvoje veikia puikūs technologinės krypties universitetai, kurių studentų geidžia įvairių šalių darbdaviai ir darbo pasiūlymų jie neretai sulaukia dar nebaigę mokslų. Čia jau kitos srities problema, kurią reikia spręsti mėginant šalyje išlaikyti tuos talentus. Tai iš dalies padarys pati rinka, paklausa ir pasiūla, nes Lietuva seniai nebėra pigios darbo jėgos šalis, o mūsų įmonės seniai konkuruoja su Vokietija ar Švedija dėl aukštos kvalifikacijos specialistų.
Bet kalbėti reikia ne tik apie studentus. Visi turėtų įsivertinti savo kompetencijas, o ypač tie, kurie dabar ieško darbo ar svarsto apie naują veiklos sritį. Ar profesija nėra ties išnykimo riba dėl informacinių technologijų plėtros, globalizacijos, robotizacijos procesų? Kokią kryptį rinktis? Gal verta prisiminti saulės, vėjo jėgaines, energijos efektyvumo matavimus ir taip toliau? Tokių darbuotojų reikės labai daug. Jų atlyginimai bus dideli.
Įmonių, aptarnaujančių vėjo jėgainių parkus, darbuotojų atlyginimas jau dabar siekia 3 000 eurų. Užimtumo tarnyba jau kelerius metus aktyviai veikia per regioninius karjeros centrus, pristatydama šias naujas perspektyvias profesijas. Padedame jauniems žmonėms atpažinti tai, kas bus paklausu netolimoje ateityje, daug dirbama perkvalifikavimo srityje.
Bendradarbiaujame su universitetais ir kolegijomis, siekdami darbo rinkoje ateityje pamatyti gerokai daugiau specialistų, susijusių su žaliosiomis technologijomis. Tikimės iki 2024 metų pabaigos parengti 19 tūkstančių specialistų, galinčių dirbti IT sektoriuje, atsinaujinančių technologijų kompanijose, žiedinės ekonomikos srityje.
Įmonių indėlis ir tvarumo svarba
Didžiausia gofruoto kartono gamintoja Baltijos šalyse „DS Smith Packaging Lithuania“ jau keletą metų bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentais ir suteikia mokymų bazę karjeros siekiantiems absolventams. Kadangi šalyje jaučiamas specialistų ir inžinierių trūkumas, įmonė reguliariai rengia ekskursijas po gamybines erdves, supažindina studentus bei dėstytojus su dirbtinio intelekto (DI) valdomais procesais, atnaujintais įrenginiais, inovatyviais bei tvariais sprendimais.
Pasak „DS Smith Packaging Lithuania“ personalo vadovės Ilonos Orintienės, absolventai turi pakankamai teorinių žinių, kad galėtų gana greitai perprasti kasdienio gamybos inžinieriaus darbo procesus, tačiau vien to - neužtenka. „Gamybos inžinerija - iššūkių nestokojanti sritis, tačiau būtent čia galima artimai susipažinti su išmaniosiomis technologijomis. Mūsų darbo kasdienybė su naujais kolegomis grįsta mokymusi per praktinius procesus“, - pasakoja personalo vadovė.
I. Orintienė taip pat atskleidžia, jog siekiant kilti gamybos inžinieriaus karjeros laiptais, reikia gilių medžiagotyros ir taikomosios mechanikos žinių. Taip pat - mokėti parengti ir suprasti techninius brėžinius, kasdien vykstančius technologinius procesus bei kokybės atitikmenis.
Personalo vadovė priduria, kad vienas iš labiausiai naujus darbuotojus pritraukiančių aspektų yra „DS Smith Packaging Lithuania“ tvarumo strategija ir nuolatinis žiedinės ekonomikos principų taikymas praktikoje. Anot I. Orintienės, ne tik daugiau vartotojų domisi žalesniais gamybos sprendimais rinkdamiesi produktus, bet ir potencialiems darbuotojams tampa vis svarbiau, kada gamybos sąnaudos ir atliekos yra minimalizuojamos, kiek įmanoma.
„Esame įsitikinę, kad žiedinė ekonomika ir žiedinis mūsų pakuočių dizainas tarnauja šviesesnei jaunųjų kartų ateičiai - juk daug kas gali būti perdirbama, o vienkartinės ir probleminio plastiko pakuotės pakeičiamos į ilgiau tarnaujančias bei draugiškas aplinkai. Tarkime, vienas svarbiausių mūsų strateginių tikslų iki 2030 m. yra sumažinti išmetamų teršalų kiekį mažiausiai 40 proc., o 2050 m. - pasiekti nulinę ribą“, - sako I. Orintienė.
Moterys inžinieriuje: stereotipų griovimas
Visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad moters vieta yra „arčiau namų“. Žinoma, kiekviena istorija yra savita. Pavyzdžiui, „Women Go Tech“ antrojo sezono alumnė Milda Budreckaitė iš pat pradžių drąsiai žengė ten, kur norėjo - į tiksliuosius mokslus. Mergina turi fizikos bakalauro bei inžinerijos magistro diplomus, o karjerą sieja su energetika - yra atlikusi praktiką Ignalinos atominėje elektrinėje, dirbusi Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūroje, o šiuo metu dirba vyriausiąja specialiste Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje.
Jos teigimu, renkantis magistro studijų programą buvo daug kalbama, jog darbo rinkoje ieškoma platesnio spektro bei kompetencijų darbuotojų, kurie geba analizuoti ir vertinti situacijas įvairiais pjūviais, turi platesnį požiūrį. „Ir vis tik komentarų, kad pasirinkau „vyrišką specialybę“, sulaukiau ne vieno. Matyt, dėl to, jog tiek bakalauro, tiek magistro grupėse buvome vos dvi merginos“, - svarsto M.Budreckaitė.
Elektronikos komponentų gamintojo „Hella Lithuania“ patirtis rodo, kad moterys puikiai geba užimti įvairias pozicijas - nuo gamybos ar kokybės inžinerijos iki veiklos meistriškumo ir pramoninės inžinerijos. „Šiuo metu bendrovėje dirba 35 proc. moterų. Nors Operacijų padalinyje, t. y. gamybiniuose bei gamybą aptarnaujančiuose skyriuose, moterų santykis yra mažesnis - 28,5 proc., neturime nei vieno vienalyčio skyriaus, net kalbant apie techninį aptarnavimą arba sandėlį, kurie stereotipiškai laikomi „vyriškais“, - pastebi J.Macijauskienė.
Ž.Vitaitės pastebėjimais, šalyje daugėja užsienio investuotojų inžinerijos pramonėje, todėl neabejojama, jog specialistų poreikis bus ir ateityje. „Ketvirtoji pramonės revoliucija, daiktų internetas, robotizacija - tik keli inžinerijos svarbą ir potencialą pabrėžiantys terminai. Lietuva turi didelį potencialą kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, panaudojant mokslo ir verslo partnerystę, o tam reikia daug išsilavinusių ir talentingų kūrėjų. Lietuva niekada nepagamins taip pigiai, kaip Kinija, tačiau turėdama reikiamas žinias ir įgūdžius kurs išmanius sprendimus“, - karjeros perspektyvas nubrėžia „Women Go Tech“ bendraįkūrėja.
Populiariausios studijų programos
Pateikiame 10 populiariausių studijų programų atrinktos pagal paklausą, studentų skaičių ir karjeros galimybes, remiantis įvairiais šaltiniais, įskaitant „QS World University Rankings“, UNESCO duomenis ir kt.
- Verslo administravimas
- Kompiuterių mokslas / informatika
- Medicina
- Teisė
- Psichologija
- Inžinerija
- Slauga
- Tarptautiniai santykiai
- Ekonomika
- Komunikacija / žiniasklaida
Taigi, belieka pasirinkti, kas labiausiai tinka, atitinka lūkesčius ir, žinoma, patinka. O žurnalas „Kur stoti“ padės išsirinkti aukštąją mokyklą ir konkrečias studijų programas, susidėlioti stojimo prioritetus.
Persikvalifikavimas į technines sritis
Pastaraisiais metais galima pastebėti akivaizdų pokytį darbo rinkoje - vis daugiau žmonių ryžtasi keisti savo profesinį kelią ir persikvalifikuoti į technines sritis. Tai nėra tik trumpalaikė tendencija; šis reiškinys rodo, kaip stipriai keičiasi ekonomikos struktūra, technologijų svarba ir požiūris į karjerą. Skaitmenizacijos banga neabejotinai pakeitė daugelį sektorių. Dabar praktiškai kiekviena įmonė vienaip ar kitaip susijusi su technologijomis - nuo paprasčiausios buhalterinės apskaitos sistemų iki sudėtingų automatinių sprendimų ir dirbtinio intelekto taikymo. Dėl šios priežasties daugelis žmonių suvokia, kad persikvalifikavimas į techninę specialybę yra ilgalaikė investicija į savo ateitį. Techninės profesijos pasižymi ne tik paklausa, bet ir stabilumu.
Persikvalifikavimas - tai ne tik mokymosi procesas, bet ir gyvenimo būdo pokytis. Dažnai žmonės šį žingsnį žengia po kelerių metų darbo visai kitoje srityje, pavyzdžiui, administracijoje, švietime, sveikatos priežiūroje ar net menų sektoriuje.
Dirbtinio intelekto, automatizacijos, tvarios energetikos ir informacinių technologijų sferos leis sukurti naujas darbo vietas bei suteiks galimybių tiems, kurie pasirengę mokytis ir prisitaikyti.
tags: #mechanikos #inzinieriaus #kodel #idomu #buti