Šiame straipsnyje apžvelgsime du įdomius Lietuvos objektus: Mažąjį Dailidės ežerą Alytuje ir Kelmės dvarą. Aptarsime jų istoriją, architektūrą ir reikšmę Lietuvos kultūrai.
Mažasis Dailidės Ežeras Alytuje
Alytaus Mažasis Dailidės ežeras yra Kurorto parke. Jį puošia poeto Jurgio Kunčino vardo tiltas. Beveik prieš keturiasdešimt metų draugų kompanija buvo pritvirtinusi lentelę su jo vardu ant šio tilto, tačiau išaušus rytui ji išgaravo be pėdsakų. Kalbėta, jog neapseita be tuometinės valdžios paliepimų. 2018 m. ežerą juosiančiu dviračių taku pakilus ant pagrindinio dviračių tako galima pamatyti Didįjį Dailidės ežerą. Prie jo įrengtos poilsio zonos, sporto aikštynai.
Šie - Mažasis ir Didysis - Dailidės ežerai yra Nemuno senvagė. Senoliai porina, kad kadaise ežerų vietoje, kuriuos dabar skiria pylimas, stovėjo pats dailiausias apylinkių dvaras. Kas tik pamatydavo kunigaikščio dvarą, negalėjo atsistebėti jo didumu, atsigrožėti jo šviesumu. Dėl to jį praminė Dailiuoju Dvaru, Dailide - todėl jis taip išgarsėjo; todėl ir jo valdovą kunigaikščiu Dailide vadino. Pražudė kunigaikštį ir jo dvarą godumas bei žiaurumas, o iš prakeikto debesies pliūptelėję vandenys sugriovė ir paskandino dvarą.
Mažasis Dailidės ežeras
Kelmės Dvaras: Istorijos ir Architektūros Paminklas
Kelmės dvaro teritorija pradėjo formuotis XV a. Tada Kelmė buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. XV a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Kelmės dvarą padovanojo Jonui Kontautui. 1591 m. dvaras atiteko Gruževskiams.
Iš 1591 metų turto pirkimo - pardavimo akto aišku, kad sodyba buvo toje pačioje vietoje, kur ir dabar. Gruževskių šeimai šimtmečius priklausę rūmai pastatyti apie 1780 m. Nepakito išplanavimo struktūra, pagrindinių pastatų ir kelių išdėstymas, parko ir sodo vieta. 1892 m. architektas F.Lemanas (Lehmann) atliko Kelmės dvaro rūmų perstatymo projektą, o 1898 m. buvo parengtas parko įrengimo projektas. Tai buvo paskutiniai stambiausi rekonstrukcijos darbai, kurie galutinai suformavo dvaro periodo ansamblio visumą.
Buvusi Kelmės dvaro sodyba - vertingas Lietuvos architektūros ir istorijos paminklas. Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras. Kelmės dvaro sodyba atspindi raiškiausius dvarų architektūros, statybos, parkų, dailės bei ūkininkavimo raidos bruožus. Tai didelė brandžios kompozicijos sodyba, kurioje gausu autentiškų pastatų, želdinių ir vandens telkinių.
Vartų Biblioteka
Kelmės dvaro sodyboje, prie kelio į miestą, yra įdomus dviaukštis pastatas - 1668 m. pastatyti, o XVIII a. rekonstruoti vartai. Pirmojo aukšto patalpose buvo laiptai ir baudžiauninkų kalėjimas, antrajame aukšte - biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui. Čia 18 a. buvusi biblioteka garsėjo savo turtingumu, joje buvo apie 5000 tomų knygų. Bibliotekoje taip pat saugota daug vertingų rankraščių, retų spaudinių įvairiomis kalbomis. Dvare buvo daug unikalių numizmatikos kolekcijų. Vertingiausia iš jų - monetų kolekcija su romėnų monetomis.
Kelmės dvaro vartų bibliotekoje buvo laikomas didelis dokumentų archyvas. Jį sudarė Kelmės davro savininkų Gruževskių šeimos archyvinė medžiaga, liečianti plačią Žemaitijos dalį. Kelmės dvaro archyvas 1941 m. pateko į Šiaulių "Aušros” muziejų, o 1952 m. muziejus juos perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Joje yra saugoma apie 20 tūkst. vienetų Kelmės dvaro archyvo teksto lapų. Mažesnė dalis šio archyvo saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo biblitekoje bei Kauno valstybiniame archyve.
Kelmės dvaras
1831 m. Sukilimas
Istorinis Kelmės dvaro vaidmuo buvo 1831 metų sukilime - tuometinis dvaro savininkas Julius Gruževskis įėjo į Raseinių apskrities sukilėlių komiteto sudėtį. Komitetas nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną - kovo mėnesio 26-ąją ir parašė sukilimo aktą. Sukilimas prasidėjo Kelmės dvare ir anksčiau negu buvo numatyta.
Viską lėmė aplinkybės: kovo 23-iąją Kelmėje beliejančius kulkas sukilėlius užklupo caro valdininkas rotmistras Poplonskis. Tada komitetas nutarė sukilimą pradėti nedelsiant. Sukilėlių būrys, vadovaujamas matininko K.Jautoko, 1831 m. kovo 25 d. rytą užėmė Kelmę, išvaikė carinę administraciją, paleido rekrūtus ir sukvietęs miestelėnus paskelbė, kad prasidėjo sukilimas. Kovo mėnesio 26 d. ryte jungtinės sukilėlių pajėgos staiga užpuolė Raseinius.
Puolime nuo Kelmės ir Nemakščių pusės dalyvavo Juliaus Gruževskio vadovaujami sukilėliai. Julius Gruževskis savo lėšomis sudarė Pirmąjį ulonų pulką, kurio sudėtyje buvo 400 dalgininkų bei 50 raitelių. Vėliau Julius Gruževskis įėjo į Raseinių sukilėlių laikinąją apskrities vyriausybę. Po sukilimo numalšinimo dvarininkas emigravo į Prancūziją, vėliau apsigyveno Šveicarijoje, Ženevoje.
Dvaro Likimas XX Amžiuje
1940 m. paskutinės dvaro savininkės Gabrielė Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro, vėliau ištremtos į Sibirą. Vokiečių okupacijos metais Kelmės dvare gyveno baronas fon Haren, pokario metais čia buvo įsikūrusi mokykla, vėliau Paukštininkystės tarybinio ūkio centras, kuris išlaikė ir dvaro pastate buvusį nedidelį visuomeninį muziejų.
Šiandien Kelmės dvaras yra svarbus kultūros paveldo objektas, pritraukiantis lankytojus, norinčius susipažinti su Lietuvos istorija ir architektūra. Dvaras yra atviras lankytojams ir siūlo įvairias ekskursijas bei renginius.
Kelmės dvaro istorijos datos:
| Data | Įvykis |
|---|---|
| XV a. | Dvaro formavimosi pradžia |
| XV a. pabaiga | Dvaras padovanotas Jonui Kontautui |
| 1591 m. | Dvaras atiteko Gruževskiams |
| Apie 1780 m. | Gruževskių rūmų statyba |
| 1831 m. | Sukilimas Kelmės dvare |
| 1940 m. | Paskutinių savininkų tremtis į Sibirą |