Automobilio apmokestinimas prie daugiabučių: naujienos ir perspektyvos

Pastaruoju metu automobilių parkavimas prie daugiabučių tapo vis aktualesne tema Lietuvoje. Didėjantis automobilių skaičius ir ribotos erdvės sukelia nepatogumų gyventojams, o savivaldybės ieško būdų, kaip reguliuoti eismo srautus ir gerinti ekologinę situaciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius pokyčius automobilių apmokestinimo srityje, ypač Vilniuje ir Šiauliuose, bei išnagrinėsime gyventojų nuomonę apie šiuos pokyčius.

Naujovės Vilniuje: rinkliavos zonų pokyčiai ir baltosios zonos

Vilniaus miesto savivaldybė nuolat ieško būdų, kaip efektyviau valdyti automobilių srautus ir spręsti stovėjimo vietų trūkumo problemą. Naujausi sprendimai apima rinkliavos zonų ribų keitimą ir galimybę bendruomenėms siūlyti apmokestinti savo kiemus.

Nuo liepos 1 d. keičiasi ir rinkliavos zonų ribos: kai kurios gatvės bus priskirtos kitoms zonoms - mažės mėlyna (brangiausia) zona ir didės raudona. Tai reiškia, kad dalyje teritorijų keisis parkavimo kaina ir apmokestinimo laikas. Pokyčiai orientuoti į tai, kad Senamiestyje ir jo prieigose būtų lengviau rasti laisvą vietą trumpesniam stovėjimui, o ilgalaikis parkavimas būtų perkeliamas į mažesnio intensyvumo zonas.

„Sprendimai priimti remiantis eismo, stovėjimo vietų užimtumo ir gyventojų įpročių analize, todėl tikimasi, kad šie pokyčiai padės užtikrinti didesnį vietų prieinamumą ir efektyvesnį miesto stovėjimo vietų naudojimą“, - nurodo savivaldybė.

Baltosios zonos: bendruomenių iniciatyva

Nuo liepos tokiose teritorijose bus sudaryta galimybė bendruomenėms savo iniciatyva siūlyti įvesti baltosios zonos rinkliavą jų namo kieme. Nusprendus apmokestinti tokias baltosios zonos teritorijas, jose bus nustatomas 0,2 Eur rinkliavos už valandą mokestis. Gyventojai šioje zonoje galės išsiimti leidimus: pirmas leidimas nieko nekainuos, antras leidimas per mėnesį kainuotų 6 Eur.

„Šis sprendimas turi dvejopą naudą: tai leistų gyventojams naudotis šalia jų namo esančia aikštele patogiau, o už stovėjimą surinktos lėšos bus nukreiptos į Kaimynijų programą, t. y. bus skirtos gyvenamosios aplinkos (kiemų) infrastruktūrai gerinti“, - teigiama pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vadovas Ilja Karužis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kur brangios rinkliavos zonos (pvz. „mėlyna“) ribojasi su gerokai pigesne (pvz. „geltona“), todėl pigesnė gerokai perkrauta.

Siūlantys naują parkavimo zoną daugiabučių kiemuose politikai galvoja, kad „baltosios“ zonos padės tiems gyventojams, kurių kiemai prigrūsti „svečių“ automobilių, todėl nelieka vietos tikriesiems kiemo šeimininkams.

Pasak „Judu“, vilniečiams nusprendus apmokestinti tokias baltosios zonos teritorijas, automobilio stovėjimas už valandą atsieis 0,2 euro. Tuo metu gyventojai šioje zonoje galės išsiimti leidimą, kurio kaina sieks 6 eurus.

Elektromobilių parkavimas

Siekiant tvaresnio judumo ir klimatui neutralaus Vilniaus tikslų, skatinamosios priemonės elektromobilių naudotojams išliks - žaliojoje, geltonojoje ir raudonojoje zonose parkavimas ir toliau bus nemokamas visą parą, tačiau brangiausioje mėlynojoje zonoje nemokama išliks tik pirmoji valanda.

Nuo liepos 1 d. mėlynojoje zonoje elektromobilių stovėjimas bus nemokamas pirmąją stovėjimo valandą per parą, tačiau tik tuo atveju, jei stovėjimas bus aktyvuotas naudojantis viena iš mobiliųjų programėlių: „m.Parking“, „carOne“, „ParkMan“ ar „uniPark“.

Pažymėtina, kad mėlynojoje zonoje, kaip ir dabar, galios 12 minučių apmokėjimo žingsnis. Tai reiškia, kad neišnaudotos pirmosios (nemokamos) valandos per parą minutės galės būti panaudotos vėliau.

Naujoji tvarka galios visą parą, visomis savaitės dienomis (24/7), siekiant užtikrinti trumpalaikio stovėjimo galimybę visų transporto priemonių vairuotojams bei racionaliau paskirstyti stovėjimo vietas aukščiausio užimtumo zonoje.

Savivaldybė siūlo mėlynojoje zonoje parkavimo mokestį didinti nuo 2,5 euro iki 4 eurų už valandą, raudonojoje - nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje - nuo 0,60 iki 1 euro, žaliojoje - nuo 0,30 iki 0,50 euro už valandą.

Šiaulių patirtis: mokestis už purvynus?

Šiauliuose situacija kiek kitokia nei Vilniuje. Čia daugiabučių gyventojai jau kurį laiką moka už automobilių parkavimą šalia namų. Tačiau, kaip teigia vietiniai gyventojai, už šį mokestį jie gauna ne kokybiškas stovėjimo vietas, o purvynus ir duobes.

Šiauliuose yra trys skirtingos parkavimo zonos - raudonoji, geltonoji ir žalioji. Į šias zonas patenka ir daugiabučiai namai, ir šalia jų esančios kelios varganos stovėjimo vietos. Už jas susimokėti turi ne tik pašaliniai asmenys, kurie trumpam pasistatė automobilį, bet ir namo gyventojai.

UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ , kuris administruoja šiuos mokesčius, informuoja, kad vieno automobilio parkavimas žaliojoje zonoje metams kainuoja 20 eurų, geltonojoje - 25 eurus, na, o raudonojoje - 40 eurų per mėnesį.

Tiesa, abonementus galima nusipirkti 50 proc. pigiau, tiems, kurie gyvena vienoje ar kitoje mokamoje zonoje. Tačiau, primename, kad tai vieno automobilio stovėjimo kaina, o jei norima statyti visus šeimos automobilius, kaina atitinkamai išauga.

Šiauliečiai socialiniame tinkle buvo paviešintos nuotraukos, kaip gi žiemos metu atrodo vaizdas prie daugiabučio namo, prie kurio automobilių stovėjimas yra mokamas. Kadangi vietos pakankamai nėra, kaip įprasta, žmonės statosi automobilius dalinai ant žalios vejos, kuri žiemą išvažinėjama ir išrausiama.

Gyventojų reakcija

Šiauliečiai niršta: mokame pinigus už purvynus. Kol vieni piktinasi, kad už surinktas lėšas savivaldybė galėtų bent jau skaldos pabarstyti ir palengvinti gyventojams dalią, kiti gi sako, kad nėra ko laukti ir reikia stovėjimo vietas tvarkytis patiems.

Šiauliečiams savivaldybė apie parkavimo apmokestinimą nė nepranešė. Tuo tarpu Šiaulių valdžia nusprendė, kad apmokestinus stovėjimo vietas, miniatiūriniuose kiemuose atsiras daugiau vietos.

Savivaldybė sako, kad iš mokesčio planuoja surinkti apie 600 tūkst. eurų papildomų pajamų, kurios nukeliaus… ne, ne į daugiabučių kiemų tvarkymą, nors dalis gali nusėsti ir ten. Visgi surenkami pinigai bus naudojami viso miesto infrastruktūros gerinimui.

Privati aikštelė prie daugiabučio: ką reikia žinoti?

Dažnai pasitaiko atvejų, kai aikštelė prie daugiabučio priklauso ne gyventojams, o privatiems asmenims ar įmonėms. Tokiu atveju kyla klausimų dėl naudojimosi aikštele tvarkos ir teisių.

Daugiabučių administravimo bendrovės „House care“ projektų vadovo Vaclovo Stankevičiaus teigimu, tokių atvejų vis pasitaiko, ypač naujesnės statybos kvartaluose. Jo aiškinimu, taip nutinka tada, kai kvartalo vystytojas parkavimo vietas ar kiemo dalį registruoja kaip atskirą turtinį vienetą arba neparduoda jų kartu su butais.

Anot V. Stankevičiaus, tokiu atveju gyventojai negali įsirengti barjerų ar naudoti teritorijos be leidimo, tačiau taip pat ir savininkas negali be pagrindo uždrausti daugiabučio gyventojams naudotis aikštele.

Advokatų kontoros „Marger“ advokatės Eleonoros Maciejevskos teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo statytojai yra įpareigoti įrengti automobilių stovėjimo vietas, kad būtų užtikrintas gyventojų poreikis naudotis pastatu pagal jo paskirtį.

Taigi, jei žemės sklypas yra būtinas daugiabučiui naudoti pagal paskirtį (pvz., patekimui į pastatą, privažiavimui, automobilių statymui) jis gali būti pripažintas priklausiniu, t. y. būtinu pastato naudojimui.

Tačiau viskas priklauso nuo individualios situacijos. Vis tik advokatė paminėjo, kad yra situacijų, kai gyventojai negali naudotis aikštele, net jei ji ir yra prie pat daugiabučio. Pvz., kai sklypas nėra būtinas daugiabučio aptarnavimui arba yra įrengtos kitos alternatyvios vietos automobilių parkavimui.

Ką galima ir ko negalima daryti privačioje aikštelėje?

Jei aikštelė priklauso daugiabučio gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise, sprendimus priima patys savininkai (balsavimo būdu), o priežiūrą dažniausiai vykdo namo administratorius ar bendrija pagal patvirtintą biudžetą.

Jei aikštelė priklauso privačiam asmeniui, tada jis ir atsako už jos būklę, nebent su gyventojais ar administratoriumi būna sudaryta sutartis dėl pasidalintos atsakomybės.

Tačiau, jei aikštelė priklauso privačiam savininkui, daugiabučio gyventojai ja gali naudotis tik pagal jos paskirtį, t. y. automobilių statymui.

Gyventojai neturi teisės savavališkai įrengti šlagbaumo, užtvarų, ženklų. Šiuos veiksmus gyventojai galėtų atlikti tik su aikštelės savininko sutikimu.

Daugiabučio gyventojams yra privaloma gauti savininko leidimą, kai norima: riboti prieigą prie aikštelės; joje atlikti remonto darbus (pvz., asfaltuoti, keisti dangą, ženklinimą); joje įrengti naują infrastruktūrą (pvz., elektros įkrovimo stoteles, apšvietimą); naudoti aikštelę ne pagal paskirtį, t. y. ne automobilių stovėjimui.

Ar daugiabutis gali aikštelę nusipirkti?

Advokatė patarė, kad, esant galimybei, daugiabučio gyventojams būtų tikslinga aikštelę iš privataus asmens įsigyti.

Ji primena, kad daugiabučio butų ir patalpų savininkai ar bendrija aikštelę galėtų įsigyti tik su daugumos pritarimu (50 proc. + 1).

Už aikštelę būtų mokama bendrai, proporcingai priklausančių butų ar kitų patalpų plotui (nebent būtų susitarta kitaip).

Parkavimo taisyklių pažeidimai ir atsakomybė

Jei nesumokėjote už automobilių stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, Jūs pažeidėte Kelių eismo taisykles (transporto priemonių stovėjimas nesilaikant kelio ženklo 528 ,,Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele 840 ,,Mokamos paslaugos“).

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius.

Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose.

Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.

Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija.

Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.

Rinkliavos dydžiai Vilniuje

Vilniaus mieste galiojančios rinkliavos už automobilių stovėjimą dydžiai skirtingose zonose:

*Kainos nurodytos be papildomo mobiliosios programėlės administravimo mokesčio.

tags: #masinos #apmokestinimas #prie #butu