Telšiai, dažnai vadinami Žemaitijos sostine, yra miestas, kuris pastaraisiais metais išgyveno tikrą atgimimą. Iki blizgesio išpuoselėtos Masčio ežero pakrantės, bliuzo ir roko šventės prie Luksto ežero, jūrą primenantis Germanto dugnas - tai puikus atradimas tiems, kurie ieško puikių atostogų Lietuvoje.
Masčio ežeras Telšiuose
Telšiai - miestas ant septynių kalvų
Telšiai, kaip ir Roma, - miestas, pastatytas ant septynių kalvų. Gal kalvos ir žemesnės nei Italijos Amžinajame mieste, bet Telšiai už Romą gražesni, bent jau švaresni ir tvarkingesni. Telšius ir Romą sieja ne tik kalvota vietovė. Pagrindinėje Telšių aikštėje stovi skulptūra „Samogitia“ (lotyniškai - Žemaitija), vaizduojanti mešką, ant jos kupros sėdinčius du lokiukus ir tris žmogaus kūdikius.
Tai savotiška sąsaja su Romos miesto įkūrimo legenda - Romą esą įkūrė vilkės išmaitinti broliai. Lokys - Žemaitijos heraldinis simbolis.
Atgimęs miestas
Telšiai yra miestas, tarsi Feniksas pakilęs iš pelenų. Tiesa, Žemaitijos sostinė nebuvo sudegusi, tačiau prieš dešimt metų Telšiai buvo nykokas, apšiuręs provincijos miestas, tokiu virtęs žlugus sovietinei pramonei, užsidarius „Masčio“ fabrikui. Viduryje miesto telkšojo užpelkėjęs, švendrais apaugęs Masčio ežeras - tokia didelė, neptraukli bala. Nušiurusi autobusų stotis atrodė taip, kad net nesinorėjo išlipti iš autobuso.
Būtent nuo stoties atnaujinimo ir prasidėjo žemaitiškosios Romos atgimimas. Netrukus verslo investicijos atgaivino pagrindinę aikštę, kuri dabar primena išpuoselėto Vokietijos ar Olandijos miestelio centrą, su varpine, senovinio grindinio detalėmis.
Masčio ežero pakrantės
Telšiškiai juokauja, jog sutvarkytos, išpuoštos Masčio ežero pakrantės žemaičiams yra geriausias įrodymas, kiek daug Lietuva laimėjo, įstojusi į Europos Sąjungą. Būtent ES lėšomis Masčio ežero pakrantėse nutiesti takai, įrengtos spalvingos vaikų žaidimo aikštelės, suoliukai. Apskritai, Masčio pakrantės primena Nidą ir Juodkrantę.
Pakrantėje rasite tris rotondas. Jų atsiradimo istorija siejama nuo Romos imperijos laikų. Jos buvo įrengiamos parkuose kaip pavėsinės. Po to keliausite į skulptūrų parką. Šios idėjos autoriai - prof. A. Žebrauskas bei doc. O. ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto absolventai. krantą atsimušančių bangelių mūšą, galite pailsėti. aikštelėje ar supils smėlio pilį. horizonte plytinčio Telšių miesto grožį. Telšiai lyginami su Roma! Taip taip, nes šie miestai turi daug bendrų panašumų. apšvietimo sistema, sutvarkyti ir įrengti nauji suoliukai. Masčio ežerą, kaip mena legenda, priverkęs milžinas Džiugas. neapsieiname, nes norisi vėl ir vėl ieškoti iš kartos į kartą perduodamų mūsų istorijos lobynų. virsta meno kūriniu?
Jei mėgstate aktyvų poilsį gamtos prieglobstyje, Telšių apylinkėse atostogauti tikrai verta.
Masčio ežero pakrantė
Vaizdingi ežerai
Tuoj už miesto tyvuliuojantis Germanto ežeras ne veltui vadinamas Telšių jūra. Pakrantė smėlėta, krantas seklus, galima bristi toli, kol vanduo pasiekia klubus. Visai kaip Baltijos jūroje.
Patys telšiškiai labiau mėgsta Ilgės ežerą. Čia mažiau grūsties. Įbristi į ežerą nėra labai patogu, krantas stačias, greitai gilėja. Tačiau nuo aplink augančių juodalksnių vanduo juodas kaip smala, o išsimaudžius atrodo oda tampa švelni ir slidi, tarsi išsitrynus kremu. Maudytis Ilgėje ypač puiku per kaitrą, net karščiausiomis dienomis vanduo vėsus.
Taip, Telšiuose ir jų apylinkėse galima šauniai pailsėti, bet tik jei neieškai daug pramogų. Telšiai praėjusiais metais laimėjo europinį labiausiai besipuošiančio miesto konkursą pagal „Edemus“ programą. Tačiau turizmo infrastruktūra dar nėra pakankamai išvystyta. Prie Masčio ežero jau galima išsinuomoti valčių ir vandens dviračių, bet vandens pramogoms labai tinkamas Germanto ežeras nieko panašaus dar pasiūlyti negali.
Apgyvendinimas Telšiuose ir apylinkėse
Pačiuose Telšiuose svečius priima 4 viešbučiai. Dviviečio kambario kainos svyruoja nuo 120 iki 180 Lt už parą. Galima apsistoti apylinkių kaimo sodybose, ypač populiari sodyba Kūlio Daubos kaime (Telšių r.) „Angelų malūnas“.
Kempingų, stovyklaviečių nėra daug. Populiariausias kempingas - stovyklavietė „Varnių piras“, apie 30 km nuo Telšių, prie Lūksto ežero. Keturviečio namelio nuoma savaitei - 320 Lt.
Turistai mėgsta apsistoti prie ežero, vaizdingoje pamiškėje įsikūrusio sovietinės statybos poilsio komplekso „Germanto vila“ patalpose. Tik ši vila dažnai nuomojama pokyliams, tad netoliese apsistojusiems turistams per naktį kartais tenka klausytis neoficialaus tautinio himno „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį!“
Žemaitijos turizmo informacijos centro darbuotoja Aistė Šiaudkulienė pripažino, jog kempingų, poilsiaviečių, viešbučių Telšiuose ir miesto apylinkėse reikėtų daugiau. „Kai prieš du metus buvo sutvarkytos Masčio ežero pakrantės, išpuoštas miestas, pajutome didelį turistų antplūdį. Tikrai, Telšiuose, Telšių rajone reikėtų daugiau pramogų, turizmo traukos vietų“, - sakė A.Šiaudkulienė.
Populiarios sodybos Telšių apylinkėse:
- Sodyba „Paežerė“: įsikūrusi Telšiuose, šalia nuostabaus Masčio ežero. Ideali vieta švęsti įvairias šventes, vestuves, gimtadienius, organizuoti klasės susitikimus, konferencijas, furšetus bei kitokius renginius.
- Kaimo turizmo sodyba „Kaimo rojus“: sodyba yra arti Telšių, nutolusi vos 10 kilometrų važiuojant keliu Telšiai - Varniai. Čia rasite puikias sąlygas nakvynei, erdvę šventėms ir renginiams, bei galėsite mėgautis ramybe ir privatumu.
Kai kurie atsiliepimai apie apgyvendinimą:
| Sodyba | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Angelų malūnas | Populiari, jauki aplinka | Informacijos trūkumas |
| Germanto vila | Vaizdinga pamiškė, apgyvendinimas prie ežero | Dažnai nuomojama pokyliams, triukšmas |
| Paežerė | Patogi vieta šventėms, šalia Masčio ežero | - |
| Kaimo rojus | Arti Telšių, daug vietų nakvynei, erdvė šventėms, privatumas | - |
Telšiai Masčio ežeras
Žemaičių ir Rytų kultūrų sintezė
Gajus įvaizdis, kad žemaičiai yra lėto būdo, nerangūs ir konservatyvūs, yra klaidingas stereotipas. Žemaičiai yra labai iniciatyvūs, didžiuojasi savo išskirtine tarme, tačiau anaiptol nėra užsispyrėliškai uždari, atsitvėrę nuo kitų kultūrų įtakų. Muziejaus gatvėje telšiškis A.Jonušas įkūrė žemaitiškai-japoniškai-kinišką muziejų.
Sodyboje savitai suderintas žemaičių ir tradicinis Rytų kultūrų palikimas. Lankytojai čia gali pamatyti seniausios pasaulyje Horiudži šventyklos pagodos maketą, No teatro kaukės Okame kopiją, kabukio, japonų teatro, sceninius vaizdus. Fudži kalno papėdėje - arbatos gėrimo namelis, budos Amidos, šv. Vienuolio skulptūros ir kiti senosios Japonijos kultūros simboliai. Sodyboje-muziejuje skirtas kampelis ir Kinijai.