Dzūkijos nacionalinis parkas - tai viena iš nedaugelio vietų, kur vis dar netrikdomi gyvena vilkai ir lūšys, o žiemos metu be baimės ganosi gausybė briedžių. Sunku rasti Lietuvoje kitą tokį regioną, kuris būtų taip gerai išlaikęs savo autentiškumą. Nuo senų senovės apdainuota dainose, aprašyta knygose Dzūkija, arba dar kitaip Dainava, gali pradžiuginti neišsenkančiais savo turtais ir šiandien.
Jeigu mėgstate minti pedalus, Dzūkijos nacionalinis parkas dviračiu yra bene geriausias būdas pažintį šį Pietų Lietuvos kampelį. Dauguma dviračių takų veda miškais, todėl asfalto tikėtis nereiktų:) Labiausiai tinkantis yra „MTB“ stiliaus dviratis. Būkite pasiruošę ir oro permainoms, ir smėlio ruožams. Patikėkite, reginiai atpirks jūsų pastangas!
Neturintiems savo transporto priemonės, dviratį galima išsinuomoti. Dviračių nuoma Dzūkijos nacionaliniame parke užsiima Gintaras Sadauskas. Lankytojų centruose galima gauti dviračių maršrutų žemėlapius su detaliais aprašymais bei nameliais prie ežero Dzūkijoje.
Kodėl gi nepabandžius patyrinėti Dzūkijos savarankiškai? Užtenka tik sėsti į automobilį ar Marcinkonių kryptimi važiuojantį traukinį, įsimesti dviratį, ir štai, gražiausios gamtos vietos bus Jūsų! Dzūkijos širdis - tai Dzūkijos nacionalinis parkas.
Ką aplankyti Dzūkijos Nacionaliniame Parke?
Parką primenantys pušynai, aukštapelkės ir raistai, šaltiniais maitinamos upės ir smėlėtos ežerų pakrantės yra tik maža dalis to, ką vertėtų aplankyti Dzūkijos nacionaliniame parke. Pasislėpęs tarp miškų turstų laukia pietų Lietuvos etnografinis palikimas, istorinės vietos, gamtos paminklai ir naujai pastatyti lankytini objektai. Kuriuos iš jų privalu pamatyti?
Lankytinos vietos:
- Čepkelių raistas
- Merkinės apžvalgos bokštas
- Puvočių apžvalgos bokštas
- Stėgalių stumbrynas
- Etnografiniai Dzūkijos kaimai (Zervynos, Puvočiai, Dubininkas, Musteika)
Čepkelių raistas
Čepkelių raistas
2023m Čepkelių raiste ekskursijoms naujai atvertas edukacinis takas ir renovuotas apžvalgos bokštas. Čepkelių tako ilgis - 1,5km. Jis prasideda rezervato teritorijoje, 5 km nuo Marcinkonių kaimo . Tačiau gausių minių Čepkelių pažintiniame take nesutiksite. Lankytojų srautas čia ribojamas. Pastaruoju metu Čepkelių pelkės lankymas ypatingai sugriežtintas.
Apžvalgos bokštai
Merkinės apžvalgos bokštas vilioja savo moderniomis formomis bei užburiančias panoraminiais vaizdais. Nuo apžvalgos bokšto viršaus matosi Merkinės miestelio dalis, Dzūkijos miškų platybės, tiltas per Nemuną ir Nemuno upės sala. Per pastaruosius metus Merkinės bokštas tapo viena iš labiausiai lankytinų vietų Dzūkijos nacionaliniame parke.
Merkinės apžvalgos bokštas
Puvočių apžvalgos bokštas buvo pirmasis, atsivėręs Dzūkijos nacionalinio parko lankytojams. Užlipus atsiveria begalinių Dzūkijos pušynų ir pačio kaimo panorama.
Etnografiniai kaimai
Istorijos vingiai ir šilinių Dzūkų gyvenimo būdas padėjo šiam kraštui išsaugoti autentiškus rąstinius kaimelius, o vietomis ir visai nepakitusią gatvinę kaimų struktūrą. Dzūkijos nacionalinio parko kaimuose beveik nerasite mūrinių pastatų. Kaimelių „ūlyčiose“ gausu senovinių kryžių ir medinių tvorelių, juosiančių medines dzūkiškas pirkeles. Įdomiausi yra Zervynų, Puvočių, Dubininko ir Musteikos kaimai.
Zervynos yra vienas labiausiai saugomų Lietuvos kaimų. Gyvenvietėje yra 48 sodybos, iš kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Kaime malonu tiesiog pasivaikščioti. Turistus vilioja žymieji Zervynų kryžiai su baltomis „ prijuostėlėmis“ ir gaivus Ūlos upės vanduo. Zervynose prasideda populiariausias baidarių maršrutas Ūlos upe iki Trakiškių stovyklavietės.
Dviračių maršrutai Dzūkijos Nacionaliniame Parke
Šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke yra 10 dviračių maršrutų (kažkodėl jų skaičius pastoviai kinta:). Kiekvienas iš jų vertas dėmesio. Dviračių maršrutai yra skirtingo ilgio ir sudėtingumo. Galima pasirinkti nuo 3 iki 5-6 val. trasas, pažymėtas skirtingomis spalvomis.
Populiarūs maršrutai:
- Pro sodybą „Dzūkijos uoga“ veda 31km. ilgio balta-ružava-balta vėliavėle pažymėtas dviračių maršrutas. Norint įveikti šią dviračių trasą, prireiks 4valandų. Dviratininkams su vaikais galima pasirinkti trumpesnes (3km arba 14km) atkarpas.
- 34 km ilgio maršrutas besidriekiantis per Lietuviškąjį provansą - Dzūkijos kaimus.
Dzūkijos uoga dviračių maršrutas
Trumpas žygis dviračiu po Dzūkiją
Minti pradedame Zervynose, kur išlipame iš traukinio tiesiog miško viduryje - lengvas šokas ir nuostaba, ką tik pabuvus mieste. Civilizaciją kuriam laikui paliekame ramybėje. Stovi tik būdelė-stotelė nuo lietaus pasislėpti. Kertame upelį ir įriedame į Zervynas, kur pasitinka etnografinis gatvinis kaimas, Ūlos upė bei Zervynų ąžuolas. Pakeliui aplankome Mančiagirę, kuri taip pat įsikūrusi prie Ūlos. Ūlos akis, atrodo daug kartų lankyta, bet vaizdas nuo skardžio kiekvieną kartą kitoks - šįkart rudeniškas, malonus akiai. Nuo Mardasavo iki Puvočių važiuojame žvyrkeliu. Džiaugiamės, kad ne vidurys vasaros, nes panašu, kad čia kai karšta - būna žvyro tarka. Puvočiuose prieš kertant Grūdą stabtelime atokvėpio - yra įrengta puiki stovyklavietė. Kaimo gale mus pasitinka apžvalgos bokštas - lipame viršun ir dairomės į apylinkes. Rūkas, bet vaizdo jis negadina. Žygio vinis turėjo būti Marcinkonyse, kur pamatytume Meškos šikną - deja tai buvo tik pelkutė keistu pavadinimu, o kodėl pavadinimas toks taip ir nesupratome.. Trasa pažymėta dažais ant medžių - stebėkite juos arba parsisiųskite navigacinį GPX failą į savo telefoną ar specialų navigatorių.
Baidarių Maršrutai Dzūkijos Nacionaliniame Parke
Plaukimas baidarėmis Ūlos upe ir Grūdos žemupiu rekomenduojamas patyrusiems irkluotojams. Plaukiant Ūla verta sustoti prie „Ūlos akies“ - įspūdingos versmės iš žemės gelmių. Link Ūlos versmės veda nuorodos , o kaip ženklas iš toli matyti metalinis pėsčiųjų tiltas per upę. Šeimoms su mažais vaikais tiks baidarių maršrutai Merkiu ir Grūdos aukštupiu. Prie kiekvienos upės rasite poilsiui ir maudynėms įrengtų stovyklaviečių.
Čia galima rasti detalų Dzūkijos baidarių maršrutų žemėlapį. Žemėlapyje pažymėtos baidarių trasos Ūlos, Grūdos ir Merkio upėmis. Pateiktas kiekvieno raršruto sudėtingumo vertinimas, plaukimo laikas, tinkamumas šeimoms su vaikais. Žemėlapyje rasite visą aktualią informaciją plaukiantiems baidarėmis Dzūkijos naciponaliniame parke: lankytinas vietas, nakvynę, stovyklavietes prie upių, maudynių vietas bei aktyvaus poilsio galimybes.
Baidarėmis plaukia tiek šeimos su vaikais, tiek kolegų ar bendradarbių kolektyvai. Todėl baidarių ir sodybos nuoma užsiima bene visos Dzūkijos nacionalinio parko apgyvendinimo įstaigos.
Apgyvendinimas ir Maitinimas
Turistai nakvynei gali apsistoti Dzūkijos nacionalinio parko svečių namuose ( Marcinkonyse) arba kaimo turizmo sodybose Varėnos rajone.
Keliaujant po gamtą, verta pasirūpinti savo asmeniniu „lauknešėliu“. Didesniuose kaimuose yra ir viena kita maisto parduotuvė. „Pavalgymo“ problema išsispręstų, poilsiui pasirinkus sodybą su maistu. Kelios kaimo turizmo sodybos siūlo ne tik maitinimą, bet ir maisto gaminimo edukacines programas. Dėl jų paslaugų taipogi reikia susitarti iš anksto.
Maisto gurmanams, norintiems lengvai užkąsti ar papietauti jaukioje aplinkoje, vertėtų užsukti į Merkinės restoraną „Dzūkynė“ pačiame miestelio centre. Ši maitinimo įstaiga neturėtų nuvilti net ir išrankiausiųjų:) .
Dzūkijos Nacionalinio Parko Istorija ir Dabartis
Zackagirio ir Grūdos santakoje bei prie Versminio ežero žmonės gyveno jau prieš kelis tūkstančius metų. Istoriniuose šaltiniuose ji minima jau 1637 m. Marcinkonys yra vienas iš didžiausių Lietuvos kaimų, kuriam pradžią davė miško žvalgų gyvenvietė. Ši gyvenvietė išaugo antroje XIX a. pusėje, nutiesus Varšuvos-Sankt Peterburgo geležinkelį.
Nutiesus geležinkelį, prasidėjo miškų kirtimas. 1914 m. vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nutiesta 28,5 km ilgio siaurojo geležinkelio atšaka nuo Marcinkonių į Katrą, kuriuo dardėjo gražiausios girios pušys ir eglės. Šio ruožo nutiesimas lėmė spartų kaimo augimą. 1912 m. Marcinkonyse buvo įsteigta nedidelė grybų džiovinimo įmonėlė. Grybai ir uogos šio krašto žmonėms visais laikais buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Po I pasaulinio karo, kai pateko Lenkijos valdžion, kuriai priklausė 1920-1939 m., gyventojai buvo persekiojami už lietuvybės puoselėjimą ir gynimą, neapsieita ir be aukų - Lenkijos pasienio kariuomenė ir policija 1920 m. nukankino kun. P. Raštutį, 1923 m. - dar 2 gyventojus. Labiausiai marcinkoniškius išgarsino lietuviški kryžiai, kuriuos lietuviai statė, o lenkai viešai (kartais ir slapčia) griovė ir naikino. Toks kryžius buvo pastatytas Marcinkonyse 1933 m. pabaigoje.
Iki II-o pasaulinio karo Marcinkonyse gyveno beveik 400 žydų. Dauguma jų vertėsi prekyba ir amatais. Vietos žydų bendruomenė turėjo hebrajišką pradžios mokyklą, knygų jidiš ir hebrajų kalbomis bibliotekas ir maldos namus.
Po Antrojo pasaulinio karo Marcinkonių apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Merkio rinktinės Marcinkonių batalionas; 1946 m. per jo kovotojų pasalą žuvo 3 Marcinkonių NKVD įgulos kareiviai ir 1 stribas. 1957 m. įkurtas Marcinkonių miškų ūkis, kaime veikė mokykla, ambulatorija, biblioteka, kultūros namai. 1971 m. susikūrė Marcinkonių etnografinis ansamblis. 1991 m. įsteigus Dzūkijos nacionalinį parką Marcinkonyse įsikūrė jo direkcija.
Atgavus nepriklausomybę, Marcinkonys nebeaugo, tačiau vėl suklestėjo miško gėrybių verslas, pradėta plėtoti kaimo turizmą, puoselėjami amatai.
tags: #marcinkonys #dviraciu #nuoma