Šiomis dienomis vis dažniau susiduriama su tvarumo ir ekologijos temomis, o ne vienas iš mūsų stengiasi savaip prisidėti prie Žemės švarinimo ir tausojimo. Bet kas iš tikro yra ekologija ir kokią vertę tai kuria? Ekologija žodį žino ir didelis, ir mažas. Kad tai sveika ir naudinga žinome visi, tačiau norime pakalbinti vaikus, kurie auga ekologiniame amžiuje, kuriame apstu ekologiškų produktų, kas tai yra ir ar žino, kokią vertę kuria ekologija tiek žmogui, tiek visam pasauliui.
Visame pasaulyje žmonėms stengiantis kuo labiau saugoti gamtą neatsilieka ir mūsų tautiečiai. Tik lietuviai nebūtų lietuviais, jei nesugalvotų ko nors išskirtinio.
Ekologinės Iniciatyvos ir Tvarūs Sprendimai Lietuvoje
Lietuva apskųsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Neįgyvendinus oro taršos mažinimo įsipareigojimo dabar šaliai gali grėsti milijonus per dieną siekiančios baudos. Viena priežasčių, kuri trukdo Lietuvai sumažinti oro taršą, yra vienas seniausių dyzelinių automobilių parkų Europoje.
Siekiant ekologinių ūkių plėtros ir kokybiškesnės vaikų mitybos, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad į remiamų produktų sąrašą įtrauks ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus.
Valdininkams užsimojus nebeleisti gyventojams dalinti nemokamų lengvų plastikinių maišelių prekybos centruose, gyventojai turės atverti pinigines ir už kiekvieną maišelį nuo liepos susimokėti. Jau dabar aiškėja, kad kai kurie prekybininkai iš pirkėjų už vieną maišelį prašys po vieną centą. Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę Europos Sąjungoje (ES): vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, kuriems suirti reikia daugiau nei 500 metų.
Nuo liepos 1 d. prekybos tinklai nemokamai nebedalins plastikinių maišelių. Už kiekvieną iš jų teks mokėti veikiausiai iki 5 euro centų. Siūloma alternatyva - daugkartiniai maišeliai. Tačiau jie brangesni, vienas maišelis gaili kainuoti ir 22,9 euro. Gyventojai jau dairosi daugkartinių maišelių, tai pastebi ir jų pardavėjai. Seimui uždraudus prekybininkams nemokamai dalinti vienkartinius plastikinius maišelis, pirkėjai nuo liepos privalės už kiekvieną parduotuvėje paimtą vienkartinį maišelį papildomai susimokėti.
Druskininkai tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris atsisakė degalais varomų autobusų ir visą parką pakeitė elektra varomais. Tokio žingsnio imtasi dėl ekologijos. Skaičiuojama, kad per metus kurorte kursuojantys autobusai į orą išmesdavo daugiau nei šimtą tonų teršalų.
41-erių metų vilnietį Darių Ratkevičių nesunkiai galima pastebėti mieste pralekiantį su dviračiu. Dažniausiai Darius ant dviračio vyksta į darbą arba iš jo, o tokią transporto priemonę vyras renkasi jau daugiau nei 10 metų. Įdomiausia tai, kad Darius dviračiu į darbą vyksta net žiemą. Darius pasakojo jog dviračiu pradėjo važinėtis daugiau nei prieš 10 metų.
Aplinkosauga besirūpinanti mama sukėlė aršias diskusijas internete po to, kai atskleidė, kad naudoja daugkartinio naudojimo tualetinį popierių, pagamintą iš senų kalėdinių pižamų. Nors daugeliui tualetinis popierius yra vienas būtiniausių pirkinių, viena šeima su tuo nesutinka - jie jau daugiau kaip 4 metus visai nenaudoja tualetinio popieriaus. Amber Allen sako, kad, norėdama sumažinti išlaidas ir stengdamasi gyventi tvariau, ji ir kiti jos šeimos nariai iš tikrųjų nustojo naudoti tualetinį popierių.
Vienos Klaipėdos mokyklos mokiniai ragina atsisakyti plastikinių vadovėlių aplankalų, o „Maisto banko“ savanoriai sugalvojo kaip antram gyvenimui prikelti nebereikalingus stiklainius.
Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Ekologai jas čia atsigabeno keltu kovai su invaziniais augalais. Juos skeltanagės įvertino kaip puikų užkandį ir rupšnoja pasigardžiuodamos. Tad ir ožkos sočios, ir gamta saugi. Neįprastas vaizdas Kuršių nerijai - vietiniai nuo seno naminių gyvulių neaugina, o čia, šalia Pervalkos, visas pulkas lyg niekur nieko besiganančių ožkų. Ten ganosi 26 ožkos.
Kaune gamtos mylėtojai sutvarkę vieną upeliuką, iš jo ištraukė šimtus padangų. Jas perdirbusi įmonė pagamino dangą sporto aikštelei ir įrengė ją parke.
Savo socialiniuose tinkluose žinomas gatvės fotografas Vincas Alesius užfiksavo neįprastą vaizdą - pačiame Vilniaus centre su specialiu prietaisu, tvarkydamas aplinką, vyras degino kieme esančią žolę ir taip sukėlė daug dūmų.
Ekologiškas transportas
Šiais laikais daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo be greitas keliones suteikiančių ir patogių automobilių. Visgi, vilnietis Aurelijus Miciulis išdrįso atsisakyti šio malonumo ir jau devintus metus iš eilės pagrindine savo transporto priemone renkasi viešąjį transportą.
Norvegija pasaulyje pirmauja pagal elektromobilių paplitimą. Praėjusiais metais šioje šalyje 9 iš 10 naujų parduotų automobilių buvo būtent elektromobiliai.
Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs - jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės.
Indijoje sukurtas pirmasis saulės energija varomo automobilio prototipas. Automobilių gamintojai planuoja, kad rinkoje jis atsidurs už pusantrų metų. Tiesa, nors saulės energija varomų automobilių idėja skamba puikiai, automobilis per dieną galės nuvažiuoti vos 10 kilometrų. Naujasis žydros spalvos automobilis, pristatytas Indijos automobilių parodoje, gavo „Evos“ vardą. Saulės baterijos pritaisytos ant stogo.
Antras daiktų gyvenimas
Konferencijų stalą į virtuvės komplektą perdarę Adelė ir Paulius tikina, kad tvariai gyventi visai nesudėtinga. Kaip tik, kuo dažniau ką nors pernaudoji, tuo daugiau idėjų, kaip tai padaryti, atsiranda. O štai perteklinių daiktų kiekį namuose sumažinusi Sandra tai rekomenduoja padaryti ir kitiems - esą susitaupo labai daug laiko.
Daugelis pamatę auksarankės 34-erių vilnietės Vainoros Blaškevičiūtės darbus negali atitraukti nuo jų akių. Moteris gyvenime atrado širdžiai mielą darbą - ji vienoje rankoje laikanti dažų kibiriuką, o kitoje teptuką naujam gyvenimui prikelia ne vieną dešimtmetį skaičiuojančius baldus. Užsiimti senų baldų naujinimu Vainora niekuomet neketino ir neplanavo.
60-ies metų kaunietės Ilonos Kristinos Aglinskaitės (Lepordos) namuose gimsta tikri stebuklai. Meniškos prigimties moteris iš įvairių audinių atraižų kuria stulbinančio grožio skirtukus knygoms, kurie stebina aplinkinius, o tiems, kuriems nusišypso laimė, - Ilona juos padovanoja.
Savo būdą tam yra atradusi ir kaunietė Paulina Ružauskaitė, kuri iš senų knygų viršelių gamina stulbinančias užrašines.
Miestuose dygstantys tekstilės atliekų konteineriai parodė, kiek spintose turime prikaupę nereikalingų apdarų. Tūkstančiai tonų per metus - tiek lietuviai atsikrato nereikalinga tekstile, kuri atsiduria konteineriuose. Marijampolėje tekstilės konteineriai pastatyti maždaug prieš metus.
Ekologija ir Vėlinės
Kaunietė Greta Girdžiūtė-Kazlauskienė užsiima vaikų ir kitų įspūdingų švenčių dekoravimu bei organizavimu, tačiau šiais metais nusprendė imtis ir naujos veiklos - kapų puokščių kūrimo, kurias Greta pardavinėja Kaune, Karmėlavos kapinėse penkias dienas - nuo sekmadienio iki pat lapkričio 2 dienos. Greta pasakoja, kad tai pirmieji metai, kai ji nusprendė pradėti gaminti ir dekoruoti kapų puokštes. „Šiais metais norėjosi kažko išskirtinio. Artėjant Vėlinėms prekybos centrai nukrauti vienkartinėmis žvakėmis, o turguose pilna prekiautojų, kurie siūlo puokštes iš dirbtinių gėlių. Tačiau prieš perkant dirbtines gėles ar kalnus žvakių reikėtų pagalvoti apie ekologiją bei apie tai, kokia iš tikrųjų yra kapų puošimo prasmė.
„Kasmet vos tik pasibaigus mokyklinių priemonių vajui, parduotuvėse neįmanoma praeiti pro kalnus kapų žvakių. Kiekvieną kartą pamačius, kaip žmonės jas krauna glėbiais į krepšelius, baisiuosi - kam to reikia?“, - rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Austėja. Likus maždaug mėnesiui iki Vėlinių, prekybos centruose pačiose pirmose eilėse išstatytos ištisos lentynos žvakių.
Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų - parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20-30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam.
Kiti pasaulio pavyzdžiai
Pasauliui ieškant būdų, kaip sumažinti oro taršą, norvegai sugalvojo pakratyti galvijų mėšlą žaibais. Skamba keistai, bet tai ne juokas - norvegai sukūrė aparatą, kuris karvių srutas krečia milžiniškos galios plazmos iškrova ir dar pripildo azotu. Srutos tampa nekenksmingos aplinkai ir net naudingos - jomis galima tręšti laukus.
Besirūpinantiems klimato atšilimu - idėja iš Kubos. Ten dirbtuvėse surenkami dviračiai iš bambuko. Gamintojai kuria ne tik ekologiškas transporto priemones, bet ir padeda žmonėms su negalia ar be darbo išmokti amato ir turėti, iš ko užsidirbti. Kubos sostinės Havanos gyventojai važinėja ekologiškais, pagamintais iš bambuko. „Bambukas auga pas mus, jo yra 28 rūšys.
| Šalis | Iniciatyva | Aprašymas |
|---|---|---|
| Norvegija | Mėšlo apdorojimas žaibais | Srutos krečiamos plazmos iškrova, kad taptų nekenksmingos aplinkai ir tinkamos tręšimui. |
| Kuba | Dviračių gamyba iš bambuko | Dirbtuvėse gaminami ekologiški dviračiai, suteikiantys darbo galimybes žmonėms su negalia. |