Žemės sklypų kadastrinių matavimų analizė: nuo teisės aktų iki praktinio įgyvendinimo

Parduodant, įsigyjant ar dovanojant privačios žemės sklypus, būtini geodeziniai matavimai. Ši paslauga reikalinga, norint netrukdomai disponuoti savo nekilnojamu turtu. Šių bylų parengimas - tai tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas. Tai dažniausiai atlieka inžinieriai geodezininkai, kuriems žemės planų, brėžinių bei žemėlapių sudarymas yra kasdienybė.

Tačiau kartais gali iškilti klausimų, o jei dar tik studijuojamas šis amatas, gali pristigti aiškumo ir idėjų. Šioje kategorijoje „Geodezija“ rasite geodezijos darbų pavyzdžių.

Temos aktualumas: Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vis aktualesnis tampa kaimo konkurencingumo klausimas. Tai naujausi reikalavimai, egzistavimas, šalies žemės ūkio politika ir daugelis kitų. Vienas iš svarbiausių reikalavimų - dirbamas žemės sklypų plotas bei išsidėstymas. Keli žemės sklypai, sujungti į vieną kompaktišką žemėnaudą, gali padidinti darbo efektyvumą ir sumažinti gamybos kaštus.

Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingos konfigūracijos, su privažiavimu, sklypų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba. Šios nuosavybės formavimosi ypatybės Lietuvoje daug kur vienam savininkui priklausantys žemės sklypai nesudaro racionalios žemėnaudos. Išsimėčiusios žemės sklypų ribos ir vieta.

Žemės konsolidacija neturėtų būti suprantama kaip paprastas žemės sklypų pertvarkymas ar ūkio stambinimas. Žemės konsolidacija yra svarbi priemonė įgyvendinant valstybinę žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, atsižvelgiant ir į gamtos ir aplinkos apsaugą. Todėl šie projektai yra integruota subalansuotos kaimo plėtros proceso dalis. Įgyvendinant žemės konsolidacijos projektus ne tik pagerinamos sąlygos mechanizuotiems žemės ūkio darbams bet ir išsprendžiami kiti svarbūs kaimo vietovių teritorinio tvarkymo klausimai.

Kaip matome, žemės konsolidacijos metu vyksta kompleksinis visos teritorijos pertvarkymas, atsižvelgiant į vietovės ypatumus, kaimo bendruomenės, žemės savininkų ekonominius interesus, aplinkosaugos rekomendacijas ir visuomenės poreikius. Norint pradėti žemės konsolidaciją, teritorijoje turi būti aiškiai nustatyti nuosavybės teisės subjektai - žemės savininkai ir naudotojai, taip pat jų sklypų ribos, teisės ir pareigos.

Ruošiantis vykdyti žemės konsolidacijos projektus, tikslinga nustatyti principus, pagal kuriuos būtų atrenkamos teritorijos, kuriose konsolidacijos projektai galėtų būti vykdomi pirmiausiai. Tam įtakos turi tiek žemėnaudos susiskaidymas, tiek ir ūkio dydis bei žemės dirbimo intensyvumas. Taip pat labai svarbu tokio žemės pertvarkymo teisinis pagrindimas, kadangi bet kokie darbai prieš nekilnojamojo turto savininko valią (jei tai nėra susieta su visuomenės poreikiais) neleistini.

Šiuose straipsniuose autoriai daugiau dėmesio kreipia į bendrą žemėnaudos formavimo analizę. Žemės sklypų susiskaidymo tyrimų metodika tyrinėta užsienio autorių darbuose, kuriuose pateiktos formulės žemėnaudos susiskaidymui nustatyti.

Žemės konsolidacija yra viena iš kaimo konkurencingumo bei kaimo plėtros vystymo priemonių. Šiuo metu vidutinis ūkininko ūkis užima tik apie 13 ha žemės ploto, o tai neleidžia vystyti efektyvios žemės ūkio veiklos. Be to daugumoje atvejų tą plotą sudaro keli žemės sklypai, esantys skirtingose vietose ar suskaidyti kitų savininkų ar naudotojų sklypų. Ši situacija susidarė žemės reformos metu, grąžinant žemę buvusioje vietoje, o ne ją privatizuojant tik ūkininkams pagal suprojektuotas konkurencingas ūkio žemėnaudas.

Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingomis ribomis (tiesiomis linijomis), su privažiavimu. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose dažniausiai dėl savininkų nenoro žemėnaudos ir sklypai buvo formuojami senomis ribomis, nepaisant žemėnaudos projektavimo metodinių reikalavimų.

Kadangi žemės konsolidacija Lietuvoje yra naujas procesas, todėl turi būti skirtas pakankamas dėmesys ir lėšos specialistų kvalifikacijos kėlimui, tobulinimui bei paruoštos atitinkamos mokymo priemonės, kurios padėtų suteikti reikalingas žinias. Žemės konsolidacijos procesas turi būti paprastai valdomas, kiek įmanoma pigesnis, efektyvesnis, trukti kuo trumpiau.

Lietuvoje buvo atlikti keli bandomieji žemės konsolidacijos projektai, išryškinę esamą padėtį, šalies specifiką bei tam tikrus trūkumus. Bandomieji žemės konsolidacijos projektai buvo atlikti remiantis užsienio ekspertų patirtimi, kurie stengėsi savo šalies patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Šios projektų patirtis palengvino žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, kitų metodinių dokumentų sukūrimą, leido patobulinti teisės aktus, susijusius su žemės konsolidacija.

Remiantis bandomaisiais projektais, buvo pateiktos pagrindinės rekomendacijos dėl ateityje vykdomos žemės konsolidacijos Lietuvoje: tai - atviras ir demokratinis procesas; valstybės institucija turi būti atsakinga už patvirtinto projekto įgyvendinimą, įskaitant finansines garantijas; projektavimas turi būti pagrįstas derybomis; procesas turi būti kiek įmanoma paprastesnis ir spartesnis; savanoriškumas inicijuojant ar priimant sprendimus; visas išlaidas dengia valstybės (arba ES) biudžetas.

Bandomieji žemės konsolidacijos projektai yra svarbus žingsnis ruošiantis platesnės apimties žemės konsolidacijos darbams bei įrodant, kad kartu gali būti atliekamas ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimas. Žemės konsolidacijos projektai pirmiausia turi būti rengiami tose vietovėse, kur yra stambūs ūkiai, turintys plėtros perspektyvas, o jų žemėvaldas sudarantys žemės sklypai išsidėstę nekompaktiškai, nutolę vienas nuo kito ir nuo ūkininkų centrų.

Žemės sklypų išdėstymas, jų dydis ir konfigūracija nėra optimalūs, todėl galima teigti, kad artimiausiu metu žemės konsolidacijos projektų vis daugės. Kol kas žemės konsolidacijos projektai finansuojami iš valstybės ir ES lėšų. Svarbi sistema, kuri užtikrintų efektyvų žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimą. Ši sistema apima ir teisės aktus, ir specialistų ruošimą, ir valstybės institucijų darbą bei priežiūrą vykdant žemės konsolidacijos projektus.

Šioje žemėje, todėl atliekant žemės sklypų išdėstymo pertvarkymą būtina suderinti visų savininkų nuomonę, atsižvelgti į jų bei kaimo bendruomenės teisėtus interesus, mokėti pagrįsti siūlomus projektuose pakeitimus ekonominiais ir kitais argumentais. Turimų teisės aktų dar nepakanka projektuotojams, kurie neturi analogiškos darbų vykdymo patirties.

Temos naujumas: Moksliniai tyrimai šioje srityje Lietuvoje kol kas buvo vykdomi tik nagrinėjant bandomuosius projektus ir neapima teisinės projektavimo procedūros analizės. Todėl šiame magistro baigiamajame darbe išnagrinėtas svarbiausias juridinis veiksmas, atliekamas vykdant projektavimo darbus, turinys ir įforminimo tvarka, taip pat reikalingi parengti dokumentai.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų kadastrinius matavimus

Pagrindinis teisės aktas, įteisinantis žemės konsolidacijos projektų rengimą Lietuvoje, yra Žemės įstatymas. Jo ...straipsnyje nurodyta, kad žemės konsolidacijos projektai priskiriami specialiojo teritorijos planavimo dokumentams - žemėvaldos planams. Detaliau apie šių projektų rengimą išdėstyta Žemės įstatymo IX skyriuje „Žemės sklypų konsolidacija“.

Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Jis šaukia žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą.

• Nustatomi žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą.

Po susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3 mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę - žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha.

Apskrities viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti laisvos valstybinės žemės sklypai.

Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimus. Žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskirtų žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių.

Žemės konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina apskrities viršininkas. Žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje atliekant kadastrinius matavimus.

Žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Jis perima žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimus žemės sklypus.

Kai asmenys, kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Privalomos teritorijos planavimo procedūros išdėstytos Teritorijų planavimo įstatyme. Įstatymas numato, kad rengiant specialiuosius planus pirmiausia turi būti gautos planavimo sąlygos. Po to rengiami projekto sprendiniai.

Parengus aiškinamąjį raštą ir projekto sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą projektas teikiamas viešam svarstymui su visuomene. Suderinus projektą su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis atliekama projekto rengimo valstybinė priežiūra. Šios institucijos teigiamą išvadą.

Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 697. Taisyklėse išdėstyta detalesnė projektų rengimo tvarka. Atskiros taisyklės nuostatos, susijusios su juridinėmis projektų rengimo procedūromis, išnagrinėtos šio baigiamojo darbo III skyriuje. Pradėjus praktinius darbus vietovėse, kuriose žemės savininkai pageidavo rengti žemės konsolidacijos projektus, šiems darbams įgaliotos metodiškai vadovauti institucijos priimti teisės aktai yra svarbūs dokumentai, kuriais savo darbe gali vadovautis projektų rengimą organizuojantys asmenys. Tai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinės žemės tarnybos) generalinio direktoriaus įsakymai:

• 2005 m. liepos 15 d. įsakymas Nr.
• 2005 m. birželio 3 d. įsakymas Nr.
• 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr.

Jungtinės Tautos Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), atlikusi bandomųjų žemės konsolidacijos projektų studiją Centrinėje ir Rytų Europoje, nustatė skirtingus projektų sudėtingumo lygius:

1. Kompleksinis žemės konsolidacijos projektas;
2. Paprastas žemės konsolidacijos projektas;
3. Savanoriškas paprastas žemės konsolidacijos projektas;
4. Ūkių infrastruktūros gerinimas, naujų socialinių bei viešųjų statinių statyba.

Kompleksinio žemės konsolidacijos projekto metu įgyvendinama daug svarbių žemės naudojimo pakeitimų, todėl jo rengime turėtų dalyvauti visi žemės savininkai bei daug skirtingų valstybės institucijų, atsakingų už įvairius projekto sprendinius. Daugelyje šalių yra numatytas priverstinis žemės savininkų dalyvavimas tokiuose žemės konsolidacijos projektuose, kadangi net ir kelis savininkų atsisakymas gali sužlugdyti projektą arba paversti tam tikrus jo sprendinius neefektyviais. Tokiais atvejais bendravimas ir derybos su ūkininkais, projekto tikslų ir naudos išaiškinimas kiekvienam projekto dalyviui yra labai svarbūs pirminiai žingsniai.

Ūkis ūkininkavimu asmens žeme. Šis žemėnaudos optimizavimas gali būti atliktas kartu su tam tikrais infrastruktūros gerinimo darbais. Šiuo atveju savininkų, projekto teritorija mažesnė, gali būti mažiau aplinkosaugos ir kitokių reikalavimų. Todėl ir paprasto projekto įgyvendinimo kaštai bus mažesni, o įgyvendinimo laikas daug trumpesnis nei kompleksinio projekto. Šiuo atveju mažiau tikslūs, nei planuoti kompleksinį projektą, kurio visus tikslus bus sunku arba neįmanoma įgyvendinti praktikoje.

Kai kuriose šalyse žemės konsolidacijos procesas yra savanoriškas, nėra teisinių nuostatų dėl priverstinio dalyvavimo konsolidacijos projekte, arba tai būtina tik išimtiniais atvejais. Kadangi tokie projektai yra pagrįsti vien tik savanoriškumo principu, kiekvienas dalyvis turi sutikti su projekte pasiklytais žemės naudojimo pakeitimais bei kitais sprendiniais. Šiuo atveju yra atliekami panašūs darbai, kaip ir paprastuose konsolidacijos projektuose.

Didžiausias skirtumas tarp šių dviejų projektų tipų tai, kad paprastame konsolidacijos projekte tam tikriems sprendimams (naudingiems daugumai) įgyvendinimui kai kurie žemės savininkai gali būti priversti dalyvauti projekte. Šiuo atveju prievarta taip pat nedidina žemės konsolidacijos projekto populiarumo. Pradedant vykdyti šalyje žemės konsolidacijos projektus, kol jų nauda visuomenei dar nėra gerai žinoma, tikslinga būtų rengti projektus, paremtus savanoriškumo ir demokratijos principais.

Ūkis ūkininks iniciatyva. Šiuo atveju valstybės, kaip tarpininko, vaidmuo yra nedidelis, nėra organizacinės, finansinės ar projektinės paramos. Panaši projektų rengimo sistema yra ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Lietuvos žemės tvarkymo darbams vertingas leidinys yra E. Weiss ir V. Malienės monografija, kurios apžvalga pateikta 10 priede. Pažymėtina, kad kadastro žemėlapio tikslumas turi tenkinti įvairių jo vartotojų poreikius. Dėl šios priežasties kadastro žemėlapis nuolat turi būti atnaujinamas bei tikslinamas.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų analizė yra svarbus procesas, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų žemės valdymą. Ši analizė apima teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinius matavimus, apžvalgą, matavimų tikslumo vertinimą ir bylų formavimo procedūras. Tinkamai atlikti kadastriniai matavimai yra būtini norint išvengti ginčų dėl žemės ribų, užtikrinti nekilnojamojo turto registravimo tikslumą ir sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui.

Žemės konsolidacijos schema (Šaltinis: Regia.lt)

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žemės sklypų kadastrinių matavimų aspektus, teisės aktus, reglamentuojančius šią sritį, bei bylų formavimo ypatumus. Taip pat apžvelgsime žemės konsolidacijos procesą ir jo svarbą racionaliam žemės valdymui.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų reglamentavimas ir apžvalga

Žemės sklypų kadastrinius matavimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Žemės įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą ir Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles. Šie teisės aktai nustato kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, reikalavimus matavimų tikslumui ir bylų formavimo procedūras.

Nekilnojamojo turto kadastro objektai ir duomenys

Nekilnojamojo turto kadastro objektai yra žemės sklypai, pastatai, statiniai ir kitas nekilnojamasis turtas. Kadastro duomenys apima informaciją apie nekilnojamojo turto vietą, plotą, ribas, savininkus ir kitus svarbius parametrus. Šie duomenys yra naudojami nekilnojamojo turto registravimui, planavimui, mokesčių apskaičiavimui ir kitoms reikmėms.

Nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymas

Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus. Matavimai atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą ir metodus. Matavimų rezultatai yra įrašomi į kadastro bylas ir naudojami kadastro žemėlapių sudarymui.

Žemės sklypų ribų paženklinimas vietovėje

Žemės sklypų ribų paženklinimas vietovėje yra svarbi kadastrinių matavimų dalis. Ribos paženklinamos naudojant specialius riboženklius. Riboženkliai turi būti aiškiai matomi ir atsparūs aplinkos poveikiui. Paženklintos ribos leidžia savininkams aiškiai identifikuoti savo žemės sklypo ribas ir išvengti ginčų su kaimynais.

Tikslumo reikalavimai matuojant žemės sklypo ribas

Matuojant žemės sklypo ribas, būtina laikytis tikslumo reikalavimų. Tikslumo reikalavimai priklauso nuo žemės sklypo dydžio, vietos ir kitų veiksnių. Kuo didesnis ir svarbesnis žemės sklypas, tuo didesni reikalavimai matavimų tikslumui.

Bylų formavimas

Kadastrinių matavimų rezultatai yra įforminami kadastro bylose. Kadastro bylos yra svarbūs dokumentai, kuriuose saugoma informacija apie žemės sklypo kadastro duomenis. Kadastro bylos yra naudojamos nekilnojamojo turto registravimui, planavimui, mokesčių apskaičiavimui ir kitoms reikmėms.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos formavimas

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą sudaro įvairūs dokumentai, įskaitant kadastro žemėlapį, kadastro duomenų formą, žemės vertės priedą ir kitus dokumentus. Byla turi būti užpildyta teisingai ir tiksliai. Klaidingai užpildyta byla gali sukelti problemų registruojant nekilnojamąjį turtą arba apskaičiuojant mokesčius.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra pagrindinis dokumentas, kuriame saugoma informacija apie nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Byla turi būti užpildyta teisingai ir tiksliai. Byla turi būti saugoma archyve.

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto formavimas

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra dokumentas, kuriame patvirtinama, kad žemės sklypo ribos yra paženklintos vietovėje. Aktas turi būti pasirašytas žemės sklypo savininko ir kadastrinius matavimus atlikusio geodezininko.

Žemės sklypo kadastro duomenų formos užpildymas

Žemės sklypo kadastro duomenų forma yra dokumentas, kuriame įrašoma informacija apie žemės sklypo kadastro duomenis. Forma turi būti užpildyta teisingai ir tiksliai. Forma turi būti pasirašyta žemės sklypo savininko ir kadastrinius matavimus atlikusio geodezininko.

Žemės vertės priedo užpildymas

Žemės vertės priedas yra dokumentas, kuriame nurodoma žemės sklypo vertė. Vertė nustatoma atsižvelgiant į žemės sklypo vietą, plotą, naudojimo paskirtį ir kitus veiksnius. Žemės vertės priedas yra naudojamas mokesčių apskaičiavimui.

Vidutinės rinkos vertės priedo užpildymas

Vidutinės rinkos vertės priedas yra dokumentas, kuriame nurodoma vidutinė žemės sklypų rinkos vertė. Vertė nustatoma atsižvelgiant į žemės sklypų vietą, plotą, naudojimo paskirtį ir kitus veiksnius. Vidutinės rinkos vertės priedas yra naudojamas mokesčių apskaičiavimui.

Žemės konsolidacijos projektai pirmiausia turi būti rengiami tose vietovėse, kur yra stambūs ūkiai, turintys plėtros perspektyvas, o jų žemėvaldas sudarantys žemės sklypai išsidėstę nekompaktiškai, nutolę vienas nuo kito ir nuo ūkininkų centrų. Žemės sklypų išdėstymas, jų dydis ir konfigūracija nėra optimalūs, todėl galima teigti, kad artimiausiu metu žemės konsolidacijos projektų vis daugės. Kol kas žemės konsolidacijos projektai finansuojami iš valstybės ir ES lėšų. Svarbi sistema, kuri užtikrintų efektyvų žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimą. Ši sistema apima ir teisės aktus, ir specialistų ruošimą, ir valstybės institucijų darbą bei priežiūrą vykdant žemės konsolidacijos projektus.

Šioje žemėje, todėl atliekant žemės sklypų išdėstymo pertvarkymą būtina suderinti visų savininkų nuomonę, atsižvelgti į jų bei kaimo bendruomenės teisėtus interesus, mokėti pagrįsti siūlomus projektuose pakeitimus ekonominiais ir kitais argumentais. Turimų teisės aktų dar nepakanka projektuotojams, kurie neturi analogiškos darbų vykdymo patirties.

Temos naujumas: Moksliniai tyrimai šioje srityje Lietuvoje kol kas buvo vykdomi tik nagrinėjant bandomuosius projektus ir neapima teisinės projektavimo procedūros analizės. Todėl šiame magistro baigiamajame darbe išnagrinėtas svarbiausias juridinis veiksmas, atliekamas vykdant projektavimo darbus, turinys ir įforminimo tvarka, taip pat reikalingi parengti dokumentai.

tags: #magistrinis #darbas #zemes #sklypu #kadastriniu #matavimu