Lynų žvejyba - tai iššūkis, reikalaujantis kantrybės ir tinkamos strategijos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėkmingai gaudyti lynus, atsižvelgiant į jų buveines, elgseną ir tinkamus masalus. Taigi spaudinėju klaviatūrą darsyk ir prisimenu, kad veikiausiai to arba ano būsiu anksčiau nepasakęs. Pirmąjį savo lyną pagavau labai seniai.
Kas keisčiausia, kad jis užkibo ne kokioje nors baloje, ne ežere ar tvenkinyje, bet lynams nebūdingoje upėje - Neryje. Aišku, tai nutiko atsitiktinai prieš kokią pusę amžiaus, bet nuo to laiko nepamirštu šių žuvų. Nors gal veikiau reikėtų kalbėti būtuoju laiku, kadangi sulig metais imu aptingti ir visų jaukų-pašarų ruošimas atrodo kone titaniškas darbas. O juk lynų žvejyba be jaukinimo... Na, ne tai.
Kažkodėl apie lynus, kurie gyvena stovinčio vandens telkiniuose, rašoma ir kalbama labai daug, gerokai mažiau žvejai žino, kaip meškerioti juos tėkmėje. Tiesą sakant, upėse lynų taip pat yra nemažai, o tokiose, kaip Nemunas, Neris, Šventoji ir ypač Nevėžis - netgi pakankamai daug. Žinoma, ne visos upės tinkamos lynams, šaltavandenėse ir labai srauniose, kur plauko upėtakiai bei kiršliai, šių žuvų vargu ar rasite.
Bet, tarkim, Strėvoje, kuri irgi pakankamai greita ir tinkama gyventi minėtoms lašišažuvėms, yra specifinių ruožų ir ten galima sumeškerioti tikrai ne vieną šios rūšies atstovą. Kaip išimtis yra upių senvagės, tačiau tai jau būtų atskira kalba, nes čia galioja visai kiti meškeriojimo dėsniai. Na, o pačiose upėse, nors tuo pasakymu tikrai nieko nenustebinsiu, reikia ieškoti ramių užutekių. Tie užutekiai gali būti ir nelabai išraiškingi, kartais pakanka nedidelio kranto išlinkimo, kuris pristabdo upės srovę, kažkokios žalumos ir jau galima tikėtis čia aptikti lyną. Aišku, tokiose vietose nerasime didelio šių žuvų sambūrio, čia veikiau apsistos koks nors vienišius, bet neatmetu galimybės, jog pakankamai stambus.
Kadangi straipsnis apie „pastebėjimus“ tai vienas jų būtų toks - mažose įlankėlėse, jei, suprantama, ten yra lynų, lengviau jiems įsiūlyti masalą. Tad lynai dideliame plote turi, kaip ir jiems įprasta, savo takus, maitimvietes, ir visai realu, jog tu jų paprasčiausiai neaptinki - ne toje užutekio vietoje vilioji. O menkame plote, kai dar nedidelė tėkmė, plūdė gali ir pati masalą nunešti žuviai panosėn. Bet čia, kaip sakiau, tik pasvarstymai. Išimtis šiuo atveju gal būtų Nevėžis, kur geltonšoniai jaučiasi puikiai ir kartais gali rasti ištisų lynų pamėgtų ruožų, čia jie laikosi ir prie pat kranto, ir net upės vagoje. Į panašias ar net tas pačias vietas gana dažnai atplaukia maitintis ir karšiai bei, kas itin nepageidautina, spygliuotieji rajūnai pūgžliai.
Tai, jog lynai rausdamiesi po dumblą išsiduoda leisdami burbuliukų virtines yra tikra tiesa, upėse tai taip pat matosi, bet panašius burbuliukus išleidžia ir jau minėti karšiai. Tačiau atskirti burbuliukus gali tik labai patyręs žvejys. Juolab - upėse, kur vanduo vis tiek juda ir gali būti grįžtamosios, netgi skersinės srovės (tai, beje, labai nebloga vieta lynams, jei tik ta tėkmė nėra labai stipri), kurios sklaido tuos burbulus. Manau, kad surasti lynus galiausiai vis tiek surasite, daug sudėtingiau priversti juos ėsti jauką, masalą ir...
Lynai - visaėdžiai, tad naudojamų jų žūklėje jaukų bei masalų spektras yra labai platus. Nors ir vėl dabar galvoju... Bene tris sezonus jau minėtoje Neryje aš lynus labai sėkmingai meškeriojau šutintais kviečiais. Tačiau tai irgi tas variantas, kada ilgai ir nuobodžiai tekdavo jaukinti, kol galiausiai šie dumblynų mėgėjai ryždavosi ragauti masalą. Ir netgi jaukinant kviečiais, kitąsyk jie kibdavo ant slieko.
Kada Žvejoti Lynus?
Geriausias laikas lynų žvejybai yra:
- Vos tik nutirpus ledui, o upėse - vasaros pradžioje. Tuo metu jie maitinasi, todėl laikosi arčiau kranto.
- Vasaros metu lynai kimba pakankamai gerai, tačiau rugpjūčio pabaigoje prasideda dar vienas aktyvus, bet labai trumpas kibimas.
- Anksti ryte (vos tik patekėjus saulei) arba vėlai vakare (prieš saulei nusileidžiant).
Atrasti jų buveines ežere nėra sunku - juos išduoda nenutrūkstantys oro burbuliukai vandens paviršiuje.
Lynų buveinės
Tinkama Įranga ir Masalai
Norint sėkmingai žvejoti lynus, būtina:
- Pasirūpinti tinkamais reikmenimis - dugnine arba plūdine meškere, kokybišku valu ir lengva plūde.
- Pagrindinis šios rūšies žuvų masalas - sliekas, tačiau gerai kimba ir ant musės lervų, uodų lervų, kukurūzų bei baltyminių kukulių.
Lynai, kaip žinote, yra labai atsargios ir kaprizingos žuvys, žvejų tarpe net sklando legendos apie tai, kaip jie sugeba išvesti meškeriotoją iš kantrybės su tais nuolatiniais plūdės virpinimais, trūkčiojimais, timpčiojimais. Tikra tiesa - labai retai lynas griebia masalą lyg koks ešerys, taip nutinka nebent pavasarį ar rudeniop, o ir tai tik kai kuriuose vandens telkiniuose. Bet ir tas „retai“ vasarą būna toks retas atvejis, kad neverta nė kalbėti.
O šiaip jau lyno maniera yra masalą ragauti, išspjauti, dar sykį ragauti, vėl išspjauti ir kartoti tai daugelį kartų... Taip, taip, toks jo kibimo stilius - plūdė čiuožia vandens paviršiumi arba vos panirus tempiama tolyn. Tada ir reikia pakirsti. Nemanau, jog šie triukai padės - lynas taip staigiai įsiurbia masalą ir taip pat greitai išspjauna, kad vis tiek meškeriotojas vargu ar spės įsegti kabliuką į šios žuvies lūpas. Tuo lynai skiriasi nuo karosų, kurie iš tiesų neretai tampo už slieko galo, jį tiesiog čiulpia.
Tad žvejodamas lynus kabinu slieką taip, kad viliojančiai rangytųsi, nes jie mėgsta judrų kirminą. Teko skaityti nuomonę, jog geriausiai apkarpyti sliekų galus, jei ant kabliuko suveri jų kuokštą. Didelis masalas reikalingas tam, kad juo nesusigundytų įvairios smulkios žuvelės. O ir smulkios kuojos, karosiukai kuokšto sliekų nenuris, netampys jie ir už ilgų kirminų galų, paprastai taip elgiasi, kai sliekai visai smulkūs arba ant kabliuko pamautas tik vienas sliekas. Kad kitų žuvų apkramtytas masalas mažiau patrauklus lynui, tuo įsitikinau ne kartą.
Gaudant lynus svarbu gerai subalansuoti plūdę. Paprastai „gerą balansą“ mes suprantame kai plūdė panyra vos prisilietus prie masalo žuviai. Esmė tame, kad tuo metu, kai lynas įsiurbs vilioklį jį ragaudamas, plūdė iš karto panirs. Aišku, kad meškeriotojas nedvejodamas kirs. Bet nesėkmingai, kadangi, kaip sakiau, ši žuvis masalą 99 atvejais iš 100 vėl išspjaus ir padarys tai kur kas greičiau nei kabliukas spės įsmigti į jos lūpas.
Todėl plūdę, o ją paprastai renkuosi nuo 1,5 iki 3,0 g, reikėtų sureguliuoti taip, kad turėtų tam tikrą jautrumo atsargą ir nenirtų, kaip, kad gaudant aukšles, kuojas ar kitas žuvis. Tai liečia ir slankiojančią plūdę. Meškeriojant lynus nereikėtų labai „nusiploninti“ pasirenkant valą, kadangi lynas yra stipri žuvis, be to labai mėgsta nerti į žolių tirštumą, iš kur ją iškrapštyti būna sudėtinga. Tačiau čia - ne „upinis“ variantas, tėkmėje visos žuvys stipresnės nei stovinčiuose vandenyse. Todėl rišu bent 0,16 mm pavadėlį, geriau ir dar storesnį fluorokarboninį. Ir būtinai minkštą valą, tai labai įtakoja kibimą.
Šiaip jau esu linkęs žuvauti gana subtiliai, visada balansuoju ant minimaliai optimalios ribos, tačiau lynams darau išimtį. Aišku, jei kimba ne lynai, o lynukai, tada jau kitas reikalas. Bet kam tokius gaudyti. Kita vertus, kada sėkmingai žuvaudavau ant kviečių, tuomet ant kabliuko maudavau vos vieną grūdą. Ir kibdavo dideli lynai. Bet tuomet susidūriau su problema, kuri veikiausiai aiški iš konteksto - storas pavadėlis. Pernelyg didelio diametro, kadangi kabliukas - lengvas, plonos vielos, mažas. Ir tas vienas grūdas su stora gija neatrodydavo natūraliai. Tekdavo rišti tik 0,14 mm monofilamentinę giją.
Man kažkaip keista, nes perregima, kuri, pagal visas teorines ir praktines gudrybes, yra lygtai universali, turėtų būti bent jau lygiavertė visoms kitoms, bet - ne, lynai mieliau čiupdavo kviečius ant žalsvai rudo pavadėlio.
Nelegalus Gaudymas Bučiais
Deja, ne visi žvejai laikosi taisyklių. Štai pavyzdys iš Lietuvos:
Liepos 4 dieną Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Elektrėnų savivaldybėje, Vievio ežere sulaikė vyrą, bučiais neleistinai gaudžiusį žuvis. Turėdami išankstinę informaciją apie nelegalią veiklą, pareigūnai laukė pasaloje, kol atvyks žvejas. Jį sulaikė atėjusį pasiimti sugautos žuvies. Sulaikytas vyras buvo apsirengęs bridkelnėmis ir turėjo sietelius žuviai laikyti. Įbridęs į ežerą, iš esančių keturių bučių jis surinko 10 ungurių bei 11 lynų.
Už neteisėtai sugautas žuvis asmuo turės sumokėti padarytą žalą žuvų ištekliams, kuri siekia 5900 eurų. Taip pat iš asmens buvo konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai, o gyvybinga žuvis paleista atgal į ežerą. Be to, už neteisėtą žvejybą vyrui gresia bauda nuo 600 iki 1500 eurų. Įtardami, kad ežere gali būti ir daugiau nelegalių gaudymo įrankių, pareigūnai liepos 6 dieną valtimi apiplaukė ir papildomai apžiūrėjo ežerą. Jie rado dar 85 įvairaus dydžio bučius.
Aplinkosaugininkai primena, kad bučiais leidžiama gaudyti tik vėžius, o visas netyčia į bučius patekusias žuvis būtina nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
Svarbu! Būkite sąžiningi žvejai ir laikykitės nustatytų taisyklių!