Lukiškių kalėjimas, iškilęs 1904-aisiais, yra unikalus 2,2 ha ploto kompleksas, kurį sudaro 17,3 tūkst. kv. metrų ploto šeši pastatai: Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės, gamybos patalpos, kalėjimas, taip pat sovietmečiu statyta kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu.
Kaip laisvės atėmimo įstaiga kompleksas naudotas iki 2019-ųjų vasaros, vėliau čia vyko ekskursijos, kalėjimas naudotas kaip patraukli erdvė užsienio serialų ir kino filmavimams.
Lukiškių kalėjimas - vieta jūsų renginiui
Lukiškių kalėjimas yra miesto centre, šalia Seimo ir Gedimino prospekto. Įspūdingą struktūrą ir išdėstymą sudaro šeši pastatai: kalėjimas, ligoninė, administracijos pastatai, Šv. Mikalojaus stačiatikių bažnyčia ir du erdvūs kiemai, kurių plotas yra 2000 m2. Kalėjimo erdvės puikiai tinka bet kokio pobūdžio renginiams: nuo konferencijos bažnyčioje iki 300 žm., mažesnio privataus renginio konferencijų salėje iki 60 žmonių, iki komandos formavimo renginių kalėjimo koridoriuose ir kamerose, įskaitant naktinę ekskursiją.
Kalėjimo erdvės puikiai tinka bet kokio pobūdžio renginiams:
- Konferencijos bažnyčioje (iki 300 žmonių)
- Mažesni privatūs renginiai konferencijų salėje (iki 60 žmonių)
- Komandos formavimo renginiai kalėjimo koridoriuose ir kamerose, įskaitant naktines ekskursijas.
Speciali DELFI Diena iš uždaryto Lukiškių kalėjimo
Turto banko planai dėl Lukiškių kalėjimo
Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad kompleksą norima išnuomoti kuo greičiau. „Suprantame pandemijos situaciją, tačiau norime kuo greičiau įveiklinti šiuo metu iš Vilniaus pataisos namų perimamą Lukiškių kalėjimo kompleksą, iki bus pasirengta bei apsispręsta, kas šiame objekte bus daroma ilgalaikėje perspektyvoje“, - penktadienį per viešą rinkos konsultaciją sakė Turto banko vadovas.
„Mes nuosekliai ruošėmės šio objekto perėmimui ir tolesniam įveiklinimui. Todėl vos užbaigę perėmimo procedūras skelbiame nuomos konkursą. Mūsų siekis nuomininką atrinkti iki to momento, kai ribojimai susiję su COVID 19 bus atlaisvinti ir kompleksą bus galima atverti visuomenei“, - viliasi Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Nuomos konkurso sąlygos
Turto bankas konkursą planuoja paskelbti vasarį, o didžiausią kainą pasiūliusį dalyvį atsirinkti maždaug po pusantro mėnesio. Konkurse gali dalyvauti įmonės, per pastaruosius 5 metus valdžiusios ar administravusios bent 15 tūkst. kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpas.
Konkurso nugalėtoju bus skelbiamas dalyvis, kuris atitiks kvalifikacinius reikalavimus bei pasiūlys didžiausią nuomos kainą. Kvalifikaciniuose reikalavimuose numatyta, kad konkurso dalyvis privalo turėti negyvenamosios paskirties patalpų valdymo patirties, t.y. per pastaruosius dvejus metus nepertraukiamai valdė, naudojo ar administravo ne mažesnio nei 4 000 kv. m ploto negyvenamosios paskirties patalpas.
Konkursas organizuojamas, siekiant šį kultūros paveldo objektą kuo greičiau bent iš dalies atverti visuomenei, tad konkurso dalyviai yra įpareigoti pateikti numatomų veiklų planą.
Komplekse bus galima vykdyti edukacines, kultūrines, menines, mokslines bei kitas veiklas. Nuomininkas taip pat privalės užtikrinti komplekso priežiūrą ir rūpintis pastatų vertingųjų savybių išsaugojimu.
Nuomonės apie nuomos perspektyvas
Vis dėlto, ne visi rinkos dalyviai optimistiškai vertina trumpalaikės nuomos perspektyvas. Vilniaus technologijų ir meno centro vadovas Darius Žakaitis teigia: „Nuomos terminas yra per trumpas, o reikalavimų yra labai daug. Be to, perspektyva toliau vystyti projektą yra labai miglota. Mano žiniomis, bus sunku, beveik neįmanoma rasti tokį patyrusį ir stambius plotus administruojantį operatorių, kuris būtų susijęs su kultūra ar edukacija. Netgi susijungus keliems paprastai po 2-3 tūkst. kv. metrų plotų administruojantiems vystytojams, greičiausiai nepavyks sudaryti dabartines konkurso sąlygas atitinkančio klasterio“.
Pasak Lietuvos muzikos verslo asociacijos valdybos nario Lauro Lučiūno, akivaizdu, kad artimiausius metus bent jau pramoginiams renginiams dėl COVID pandemijos išliks įvairių apribojimų. „Konkursas rengiamas šiemet, o mūsų prognozėmis, pardavimai į renginius geriausiu atveju galėtų atsistatyti 2022 metais, todėl pramogų verslui ateiti į šį projektą kol kas šansų nėra“, - kalbėjo L.Lučiūnas.
Muziejaus patalpų nuoma
Muziejaus patalpose organizuojami renginiai turi būti suderinami su sklandžia muziejaus veikla, renginių metu privaloma užtikrinti muziejaus ir/ar eksponatų saugumą. Dienos nuoma yra laikomas 8 valandų nuomos laikas bet kuriuo metu nuo 8.00 val.
Į nuomos kainą neįeina aptarnaujantis personalas po muziejaus darbo valandų. Renginio organizatorius (nuomininkas) privalo pasirūpinti tvarka ir švara nuomos objekte po renginio bei išsivežti šiukšles.
Trumpai apie muziejų
Neries ir Vilnios upių santakoje, T. Kosciuškos gatvėje, įsikūręs 1 numeriu pažymėtas pastatas - tai buvusi areštinė. Pasak senųjų istorinių šaltinių, šio pastato vietoje stovėjęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams Chodkevičiams priklausęs dvaras. XVI-XVII amžiuje jį valdė jau kita giminė - Sanguškos. Mūriniai pastatai čia iškilo XVIII amžiaus antroje pusėje. Iš paskutinio dvaro valdytojo Jono Chodasevičiaus carinės Rusijos valdžia XIX amžiaus pradžioje šį pastatą ir visą dvarvietę nusavino. Pradžioje čia veikė kareivinės, o vėliau įrengtas politinių kalinių kalėjimas. Per 1863-1864 metų sukilimą čia savo dienas nelaisvėje leido daugiau nei 1000 žmonių. Čia kalėjo ir 8 sukilėliai iš 21 nuteistųjų mirties bausme. Pastato paskirtis nesikeitė iki pat 2019 metų rudens - čia veikė areštinė.
Keitėsi tik jos šeimininkai: iki Pirmojo pasaulinio karo - carinės Rusijos kariškiai, vėliau lenkų ir nacistinės Vokietijos policininkai, sovietų milicininkai ir galiausiai laisvę atgavusios Lietuvos tvarkdariai. Kai tik paskutiniai sulaikytieji paliko pastatą, jis buvo perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Kontaktai
Artimiausia mokama automobilių stovėjimo aikštelė T. Kociuškos g.