Pilaitės Daugiabučiai: Gyventojų Iššūkiai ir Nauji Projektai

Vilniuje, Pilaitėje esančio naujų daugiabučių namų kvartalo gyventojams taip nusibodo garsai, sklindantys iš kaimynų tualetų ir miegamųjų, kad jie nutarė kreiptis į teismą. Šešių M. Jankaus ir M. Prokuratūra teismo prašo, kad būtų panaikinta visų šešių daugiabučių teisinė registracija.

Viename M. Mažvydo gatvės daugiabučių gyvenanti Janina Laurinavičienė teigė, kad gyvendama tokiame bute patyrė ir moralinę žalą: „Einu į tualetą ar prausiuosi vonioje, girdžiu, kas kur vaikšto.“ „Iš viršaus girdėti viskas. Ten - nuomojamas butas, tad triukšmas nerimsta iki vidurnakčio. Jau yra tekę kviesti ir policiją“, - pasakojo kartu su garbaus amžiaus motina gyvenanti J. Laurinavičienė kreipėsi tik dėl kitų defektų į statybų bendrovę.

Pasak I. „Čia puikiai sutvarkyta aplinka aktyviam laisvalaikiui: yra miškai, Salotės ir Gilužio ežerai, pušynai. Dažnai pirkėjai šį rajoną renkasi dėl puikiai sutvarkytos infrastruktūros: darželiai, mokyklos, prekybos centrai, sporto klubai, poliklinika, gerai sutvarkyti dviračių takai. Pilaitėje būsto ieško išsilavinę, aktyvūs žmonės, turintys vaikų arba planuojantys kurti šeimą bei mėgstantys kokybišką gyvenimą toliau nuo miesto šurmulio.

Prieš penkerius metus į naujos statybos daugiabutį įsikėlusi moteris buvo suabejojusi net savo sveikatos būkle: „Maniau, gal man kas nors negerai, kad taip viską girdžiu. Tačiau pirmasis posėdis buvo atidėtas, nes keliems gyventojams ir liudytojams nepavyko įteikti šaukimų.

Garso Izoliacijos Problemos

„Ilsėdamasi savo miegamajame puikiai girdžiu, kada kaimynai eina į tualetą ir ką jie ten daro“, - pasakojo M. „Dabar jau galiu ramiai miegoti negirdėdama, ką kaimynų duktė kalba mobiliuoju telefonu. Iki šiol girdėdavau kiekvieną žodį“, - pasakojo R.

SPSC yra gavęs keletą gyventojų skundų, kurie, anot R. „Jie skundėsi dėl garsų smūgiuojant į sieną arba garso izoliacija sanitariniuose mazguose. Tam nėra jokių reikalavimų. Į garsą kiekvienas reaguoja skirtingai - vienas skundžiasi, kad girdi už sienos tiksintį laikrodį, o kitas, kad kaimynų bute groja orkestras. Tai natūralu“, - kalbėjo R.

„Mes pirkome C garso klasės butus, tegul jie tai padaro, ir mes būsime patenkinti“, - sakė R. „Į teismą tikrai nesikreipė 30 procentų gyventojų. Vadinasi, namai atitinka C garso klasę“, - tikino R. Specialistų teigimu, daugiabučiuose galima pasiekti B garso klasę, bet tokiame name butai būtų brangesni. Butus Pilaitėje vilniečiai pirko 2005-2007 metais, kai būsto kainos sparčiai kilo. „Mes nusipirkome katę maiše“, - skundėsi gyventojai.

R. Enciaus žiniomis, dar prieš registruodama namus bendrovė „Vilmesta“ bandė pagerinti garso izoliaciją. „Yra teigiamas rezultatas ir viskas tuo baigta. Kiek kartų reikėjo taisyti, kiek kartų reikėjo bandyti ir kiek tai kainavo, bendrovėms pateikti nebūtina“, - aiškino R.

Nauji Projektai ir NT Rinka Pilaitėje

„Jau ne pirmus metus pastebima tendencija, kad pirkėjai itin domisi gyvenamuoju plotu Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Pilaitėje. Remiantis 2016 m. Naujausiais NT vystytojų duomenimis, Naujamiestyje siūloma įsigyti 644, Šnipiškėse - 560, o Pilaitėje - 493 butus. Tai yra didžiausia butų pasiūla palyginti su kitais sostinės rajonais. Nesiskiria ir sostinės rajonų trejetukas, kuriuose buvo nupirkta daugiausia butų: per pirmąjį 2017 m.

Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ atlikta pirkėjų apklausa rodo, kad ieškant būsto, vis svarbesniu kriterijumi tampa vieta mieste. Naujausiais duomenimis, šis kriterijus buvo antras pagal svarbą renkantis būstą, jis tapo svarbesniu net už būsto kainą. „Pilaitė yra vienas iš jauniausių sostinės rajonų su tvirta ir jauna bendruomene, kuri pati kuria savo taisykles. Nenuostabu, kad į naują rajoną traukia 30-35 m. šeimos, kurios planuoja čia savo ateitį. Statistikos departamento portalo duomenimis, Pilaitė vienas iš sostinės rajonų, kuriame mažiausiai gyvena vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių. Be to, vienas iš rajonų, kuriame daugiausia iki 14 m.

„Mes su tuo nesutinkame. Nėra jokių įrodymų, kad statybų bendrovė kaltinama pagrįstai“, - žurnalistams teigė R. Kiti du vilniečių mėgstami ir NT ekspertų išskiriami rajonai - Naujamiestis ir Šnipiškės - patrauklūs tuo, kad čia gali rasti būstą arti miesto centro už patrauklią kainą. „Butai šiuose mikrorajonuose yra puiki investicija. Tiesa, Šnipiškės labiau kontrastingas rajonas, kur naujos statybos daugiabučiai susiduria su senaisiais mediniais namais. Naujamiestis vis labiau mėgstamas įdomesnių erdvių ieškančių vilniečių, kurie nori jausti miesto ritmą - čia populiarūs loftai.

Per 2017 m. pirmuosius šešis mėnesius Vilniuje parduota apie 2000 butų. Vidutiniškai per metus naujo būsto kaina augo 2,5 proc. Kartu su Pilaitės gyventojais kurtas Vilniaus viešosios erdvės sutvarkymo projektas pasistūmėjo į priekį - išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Naujasis skveras suprojektuotas 0,6 ha valstybinės žemės sklype tarp I.Simonaitytės ir M.Jankaus gatvių.

Remiantis 2021-aisiais patvirtintu bendruoju Vilniaus miesto planu, šiaurinėje sostinės dalyje turėtų iškilti daugumai vilniečių iki šiol mažai žinomas rajonas, talpinsiantis iki 20 tūkst. Savivaldybės plane taip pat numatyta, kad ši erdvė taps vienu iš šešių periferinių miesto centrų.

„Numatyta, jog Didieji ir Mažieji Gulbinai taps pilnaverčiu rajonu, iš vienos pusės ribojamu Molėtų plento, iš kitų - Riešės upės, Gulbino, Balsio, Also ir Sauso ežerų, esančių Verkių regioniniame parke. Pasiūlą papildys iki 7 tūkst. „Šiuo metu situacija jau yra pasiekusi finišo tiesiąją: daugiabučių kvartalų plėtrai trūksta tik miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl kurių vyksta aktyvi diskusija tarp NT plėtotojų bendruomenės ir miesto savivaldybės“, - teigia V. Eksperto skaičiavimu, Gulbinai sostinės gyventojams bei naujakuriams galėtų pasiūlyti iki 7 tūkst. naujos statybos būstų, tai - 40 proc.

Gulbinai, šiaurinėje pusėje besibaigiantys Vilniaus miesto riba, pagal bendrąjį miesto planą turėtų tapti vienu iš periferinių miesto centru. Periferinio centro statusas reiškia pilnavertę infrastruktūrą rajono bei aplinkinių vietovių gyventojams: nuo švietimo ir kasdienių paslaugų iki komercinių erdvių.

Statybos Pilaitėje

Šalia griūvančio namo - naujoji statyba. „Yra gyvenime <...> priežastinis ryšys: priežastis - pasekmė. Pirmame aukšte būstą turintis Eduardas su savo šeima namuose nesijaučia saugiai. Daugiabučio gyventojas piktinasi institucijų neveiklumu. Reaguodama į gyventojų skundus, Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija atliko statybvietės patikrinimą. „Pažeidimų nenustatėme. Naująjį namą stato „EIKA Development“.

„Šiuo metu laukiame ekspertizių išvadų, tiek vienos, tiek kitos, ir kada jau bus dokumentai ant stalo, ko gero, sės viena pusė, sės kita pusė ir lyginsim ekspertų išvadas. Artimiausiu metu planuojama pradėti žalos derinimą. Ekspertizių išvados turi būti parengtos balandį.

Gyventojų Iniciatyvos ir Skundai

Ši vieta gyventojams labai svarbi. Teritoriją iš visų pusių supa daugiabučiai gyvenamieji namai, prie kurių nėra kokybiškų erdvių poilsiui. Pagal gyventojų pageidavimus skvere suprojektuota (arch. „Vilniaus Planas“) nemažai vietos aktyvioms veikloms: bus krepšinio, teniso ir tinklinio aikštelės, mini futbolo aikštė.

Kaip praneša Vilniaus savivaldybė, Centrinė ir vakarinė skvero dalis numatyta įvairiai veiklai. Čia bus poilsio zona su refleksologiniu (pėdas masažuojančiu) taku. Pietinė dalyje bus palikta pieva, aplink ją - pėsčiųjų takas ir želdiniai, slopinantys nuo gatvės kylantį triukšmą.

Didžioji pievelė skiriama bendruomenės renginiams ir aktyviai ar pasyviai rekreacinei veiklai ant žolės. Greta pievos sodinama eglutė, skirta puošti žiemos švenčių metu, įrengiama elektros jungtis, taip pat suolai, informacinis stendas. Esamos pušelėmis apsodintos poilsio aikštelės bus pritaikomos jaukių susitikimų, nedidelių renginių, stalo žaidimų, piknikų, gimnastikos erdvėms.

Vaikų žaidimų aikštelė įrengiama centrinėje skvero dalyje: pakankamai toli nuo gatvės, kad vaikai neišbėgtų į gatvę, taip pat matoma iš suaugusiems skirtų poilsio, susitikimų, gimnastikos erdvių. Kadangi Pilaitėje daugelis gatvių vadinama su Mažąja Lietuva susijusiais vardais, vienas iš naujojo skvero pavadinimo variantų - Mažosios Lietuvos. Atitinkamai parinkti ir medžiai, krūmai ir žolynai. Į šią viešąją erdvę investuos Vilniaus savivaldybė. Planuojama, kad sutvarkyti skverą kainuos apie 906.000Eur.

Anot jo, trūksta aiškumo, kaip naudojami turimi pinigai. „Seniai jau bręsta šitas klausimas. Galbūt ne vienam atrodo, kad UAB „Naujoji Pilaitė“ mūsų lėšas naudoja ne pagal paskirtį. (...) Maža to, kad visa I. Kanto gatvė užstatyta jų [įmonės] mašinomis, į sąskaitas įtraukiamos „iš lempos“ trauktos išlaidos.

„Nors aš gerai atsimenu, kad 2020 metų gruodžio pabaigoje jie jau keitė jį, tad kilo įtarimų, paprašiau sąskaitos. Visą mėnesį tylėjo, kai parašiau antrą kartą, prasidėjo nesąmonių rašymas. Daugiabučio namo administratorius „Naujoji Pilaitė“ LRT.lt pateiktame komentare teigė, kad gegužės 9 d. keisto karšto vandens ruošimo šilumokaičio, kuris aptarnauja Kanto al. 9 ir Kanto al.

Pasak jos, „Naujoji Pilaitė“ kaupiamąsias lėšas naudoja vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimu. „Šilumokaičio gedimas priskirtinas prie nenumatytų ar avarinių darbų, kuriems panaudoti gali būti naudojamos kaupiamosios lėšos. Patiksliname, kad visi darbai, kurie buvo reikalingi atlikti keičiant šilumokaitį, papildomai apmokestinami nebuvo, gyventojai mokėjo tik už medžiagas, t. y.

LRT.lt taip pat pasiteiravo, kodėl I. Kanto al. 13 „Naujoji Pilaitė“ šilumokaičio keitimui nenaudojo kaupiamųjų lėšų, nors gyventojas nurodė, kad jų buvo sukaupta pakankamai. Įmonė atsakė, kad name yra du šilumos punktai, aptarnaujantys skirtingas laiptines. I. Kanto al.

Įmonė teigė, kad liepos 7 d. buvo keistas karšto vandens ruošimo šilumokaitis, kurio kaina 2 024,33 eurai su PVM. Jį keitė antrame šilumos punkte, kuriam priklauso 71-106 ir 107-140 butai. Trečiojoje laiptinėje, kurioje yra 71-106 butai, kaupiamųjų lėšų buvo likę 412,38 eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas LRT.lt informavo, kad balandį daugiabučio namo I. Kanto al. bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta „Naujoji Pilaitė“. „Sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį - ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti.

I. Kuzo teigimu, patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims paprašius, administratorius turi pateikti namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, ilgalaikio plano: patalpų savininkų sprendimų protokolų, metinio plano, periodinių, specializuotų namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrų aktų, metinės veiklos ataskaitą.

„Paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus, suteiktas paslaugas, pirktas prekes, leisti susipažinti su šių darbų, paslaugų, prekių pirkimo sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais. Jeigu kreipiamasi raštu ar elektroniniu laišku - atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo“, - sakė I.

„Tuo atveju, jeigu administratoriaus duomenimis, ne visi patalpų savininkai gali su šia informacija susipažinti interneto svetainėje ar ją gauti patalpos savininko administratoriui nurodytu el. paštu, minėta informacija turi būti skelbiama namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose ar kitose gerai prieinamose vietose ir namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose ar kitose gerai prieinamose vietose“, - kalbėjo I.

„Apskritai skundų gaunama iš esmės dėl visų daugiabučių administratorių veiklos“, - neslėpė I.

Vizbaro Pilaitės Likimas Kaune

Pastaruosius keliolika metų pastatas stovi tuščias. Verslininkų planuose - gyvenamieji namai, požeminė automobilių aikštelė, kavinė ir kitos komercinės patalpos. „Mes stengiamės, kad pastatas labai neiššoktų iš tos aplinkos. Pagal aukštingumą norėtume turėti iki penkių aukštų užstatymą, kur tie aukštai skaidomi taip, kad nesijaustų, kad jis yra penkių aukštų, o, pavyzdžiui, trijų aukštų pastatas“, - kalbėjo architektas Rytis Vieštautas.

Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryba pateiktus detaliojo plano sprendinius ir maketą sukritikavo vienbalsiai. Esą jei planų atstatyti buvusią Vizbaro pilaitę nėra (sovietmečiu ji buvo beveik visiškai rekonstruota), tai mažajame ąžuolyne iškilsiantis pastatas, matomas iš visų pusių, turi būti nepriekaištingos architektūros.

„Nekalbant apie jo estetinę pusę, kuri yra grubi, pernelyg aktyvi, visiškai su ta gamta nesuderinta, nes čia ąžuolynas, yra žali šlaitai, o čia yra pateiktas kažkokių formų kratinys, pernelyg aktyvus, drastiškas ir, be to, ne mastelyje“, - kalbėjo architektūros istorikė Jolita Kančienė.

„Pirmiausia man krenta į akis tai, kad griaunama Vizbaro pilaitės liekana. Tai yra sena Kauno istorija, yra ženklas, yra simbolis, kauniečiams tiesiog įaugęs į atmintį, tai yra miestietiškos kultūros ženklas“, - sakė architektas Rimvydas Jurgis Palys. Pasak Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko, nors pilaitės nebėra, jos įvaizdis - vis dar miestiečių atmintyje, tad ar reikėtų ją atstatyti, ar kurti naują simbolį labai sunku nuspręsti.

„Jau praeito konkurso metu buvo išrinktas darbas, kuris nugriovė viską ir sukūrė naują vaizdinį, tai toks sprendimas lyg ir buvo priimtas. Bet šitas laimėjęs darbas nėra realizuojamas, ir tie kiti žingsniai, kurie čia vyksta, jie yra ryškiai silpnesni“, - mano Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis.

Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryba detaliojo plano sprendinius nurodė tobulinti. Taip pat siūloma surengti dar vieną konkursą, kuriame būtų išrinktas geriausiai šioje vietoje tinkantis statinys.

„Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.

tags: #lrt #pilaite #daugiabuciai