Teisės aktai yra svarbi prielaida formuojant žemės ūkio modelį, kaimo plėtros viziją, reguliuojant ūkininkų, kitų rinkos partnerių ir valdžios santykius.
Agrarinės teisės kūrimo etapai
Visą agrarinės teisės kūrimo kelią galima suskirstyti į etapus. Pirmajame buvo pakloti pamatai naujoms nuosavybės formoms ir santykiams žemės ūkyje.
Pirmieji esminę žemės ūkio pertvarką lėmę teisės aktai buvo priimti 1991 m. Tai įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" bei Žemės reformos, Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo ir Žemės ūkio bendrovių įstatymai.
Atkuriamasis Seimas 1990 m. priėmė nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo", kuriuo asmeniniam ūkiui buvo įteisinti iki 3 ha žemės sklypai kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams. Tai lėmė gausybės smulkių ūkių atsiradimą, kita vertus, žemė daugeliui kaimo žmonių tapo papildomu pajamų šaltiniu ir padėjo sušvelninti reformos laikotarpio sunkumus.
Kitas svarbus teisės aktas - 1989 metais priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos TSR valstiečio ūkio", dar nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje suteikęs galimybę gauti iš valstybės iki 50 ha žemės ūkiui steigti.
Be jau minėtų dviejų įstatymų dar buvo priimti Melioracijos, Veterinarijos, Gyvulių veislininkystės, Žemės, Žemės nuomos, Kooperacijos ir kiti įstatymai.
Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas
1994 m. buvo priimtas „skėtinis" žemės ūkio aktas - Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas. Jame įtvirtinta nuostata, kad „žemės ūkis atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę, gamtosaugos ir etnokultūrinę funkciją, todėl yra prioritetinė tautos ūkio šaka".
Morališkai senstelėjusį „reguliavimo" įstatymą 2002 m. pakeitė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (vėliau jo pavadinimas buvo pakeistas į Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros), tačiau, 2004 m. Lietuvai 1995 m. pateikus prašymą dėl stojimo į ES, prasidėjo pasirengimo narystei etapas.
Įstatymo projekto nuostatos
Įstatymo projekte apibrėžiamos valstybinės žemės ūkio priežiūros sritys, įtvirtintos nuostatos sukurti efektyvią rinkos reguliavimo sistemą. Jame numatytas gamybos ribojimas, intervencinis pirkimas, eksporto skatinimas, prekybos režimas.
Įstatymo projekte numatomi paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai šaltiniai ir kryptys. Siekiant užtikrinti efektyvų paramos lėšų administravimą, bus sudarytos teisinės prielaidos sukurti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą.
Dokumento projekte reglamentuojamas visuotinis žemės ūkio surašymas, nustatyti ūkių apskaitos duomenų tinklo ir žemės ūkio produkcijos rinkos informacinės sistemos kūrimo pagrindai. Tikimasi, kad bus sudaryta galimybė vykdyti lanksčią žemės ūkio politiką, dalį funkcijų tiesiogiai deleguojant Žemės ūkio ministerijai.
Įstatymo projekte formuluojamos nuostatos, jog rinkos reguliavimo priemonės ir parama žemės ūkiui bei kaimo plėtrai negali prieštarauti tarptautiniams įsipareigojimams. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, tai bus svarus pareiškimas Europos Sąjungai bei Pasaulinei prekybos organizacijai, jog Lietuva supranta savo prisiimtus įsipareigojimus.
Nepriėmus šio įstatymo, Lietuva neįvykdys savo įsipareigojimų Europos Sąjungai. Įsigaliojus šiam įstatymui, bus pripažinti netekusiais galios Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo ir Valstybės paramos besikuriantiems ūkininkams įstatymai.
Šis įstatymas (Nr. Valid from 25-ott-2001) buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Eurovoc terminologija: teisės aktai, plėtros planas, žemės ūkio politika, plėtros politika, ūkio plėtros planas, plėtros regionas, procedūrų taisyklės, regioninė plėtra, kaimo gyvenvietė.
Ryšys su ES teise: Reglamentas Nr. 79/1965, Celex Nr. Reglamentas Nr. 800/1999, Celex Nr. Reglamentas Nr. 1251/1999, Celex Nr. Reglamentas Nr. 1254/1999, Celex Nr. Reglamentas Nr. 1255/1999, Celex Nr. Reglamentas Nr. 1257/1999, Celex Nr. Reglamentas Nr. 1258/1999, Celex Nr. Reglamentas Nr. 1291/2000, Celex Nr. Reglamentas Nr. 1766/1992, Celex Nr. Reglamentas Nr. 2200/1996, Celex Nr. Reglamentas Nr. 3508/1992, Celex Nr.
Laikui bėgant, net ir pagrindiniai agrarinės reformos įstatymai buvo labai dažnai keičiami. Ypač pasikeitė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarka ir sąlygos.
1997 m. pradžioje įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" galiojimas buvo laikinai sustabdytas iki bus priimtas naujas patobulintas įstatymas. Tų pačių metų liepą Seimas priėmė įstatymą nauju pavadinimu (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas).
Cukraus ūkio reguliavimui (augintojų ir perdirbėjų santykiams, specialiems mokesčiams, kvotoms ir kitoms priemonėms nustatyti) buvo priimti net 8 įstatymai. 1995 metais priimant Cukraus įstatymą kai kurie Seimo nariai šmaikštavo, kad gal derėtų priimti ir pieno, mėsos ar daržovių įstatymus. Visgi šio įstatymo priėmimą lėmė labai svarbios ekonominės priežastys. Penkiolika metų galiojęs Cukraus įstatymas leido išsaugoti cukraus pramonę mūsų šalyje.
Agrarinį sektorių reglamentuojantys įstatymai ne visada lengvai skynėsi kelią. Devyni iš jų Prezidento buvo grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti: Įstatymas „Dėl žemės ūkio būklės gerinimo eksportuojant, superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant Lietuvoje pagamintus maisto produktus", Žemės, Žemės nuomos, Medžioklės, Ūkininko ūkio, Pridėtinės vertės mokesčio (dėl lengvatinio tarifo daržovėms ir vaisiams) įstatymai, Įstatymas „Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų", Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (pastarasis buvo vetuotas net 7 kartus) ir kt.
Vis tik, daugumai (63 proc.) Prezidento teiktų pasiūlymų Seimas nepritarė. Pavyzdžiui, Prezidentas 2008 m. grąžino pakartotinai svarstyti Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, siūlydamas leisti statyti ūkininko sodybą, nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 3 ha, tačiau Seimas tam nepritarė.
Ne visi teisės aktai atitiko Konstituciją ir įstatymus. Konstitucinis teismas iki 2011 m. spalio 1 d. ištyrė daugiau kaip 70 įvairių nuostatų ir nusprendė, kad daugiau kaip pusė jų prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Didžioji dauguma teisės aktų, kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, prieštaravo jos 23 str., kuris skelbia, kad nuosavybė neliečiama, jos teises saugo įstatymai, o nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Keletą metų aršias diskusijas kėlusi Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo nuostata, kad „Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, maisto produktų valstybiniams rezervams sudaryti, melioracijai, rūgščioms dirvoms kalkinti kasmet paprastai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. nacionalinio biudžeto išlaidų ...", 2002 m. Ne mažiau aistrų sukėlė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. 2006 m.
Nepaisant kai kurių klaidų, per du dešimtmečius kurta agrarinio sektoriaus teisinė bazė sudarė sąlygas reformuoti žemės ūkį netgi sparčiau už kitus sektorius. Apmaudu, kad mūsų ūkininkai pasinaudojo ne visomis įstatymų suteiktomis galimybėmis.
Esame istorinio lūžio liudininkai. Kaimo ir miesto gyventojų skaičius pasaulyje susilygino. Nauja technika ir technologijos iš esmės pakeitė klasikinį žemės ūkį - ūkininkų mažėja, žemės ūkis praranda „kaimo stuburo" vaidmenį. Žemės ūkio dalis bendrajame vidaus produkte taip pat mažėja.
Akivaizdu, kad tinkamai žemės ūkio politikai įgyvendinti vien teisės aktų nepakanka.
Seimas nuo 1990 iki 2011 m. pabaigos yra priėmęs daugiau kaip šimtą įvairių žemės ūkio ir kaimo plėtros srities teisės aktų: 70 įstatymų, 29 nutarimus ir 5 rezoliucijas. Agrarinio sektoriaus įstatymų gausa rodo jo svarbą, išskirtinumą, santykių reguliavimo sudėtingumą. Pavyzdžiui, nelengva žemės ūkio subjektus priskirti prie klasikinių įmonių.
Dėl to galioja atskiri Ūkininko ūkio ir Žemės ūkio bendrovių įstatymai, taip pat Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Net ir Žemės ūkio rūmai savo veikloje vadovaujasi specialiai jiems 1997 m. priimtu įstatymu.
Keli pastarieji metai priskirtini trečiajam etapui. Įstatymai tobulinami atsižvelgiant į naujausius pasikeitimus ES teisės aktuose arba priimami gyvenimo aplinkybių padiktuoti originalūs įstatymai. Vienas iš tokių - 2007 m. priimtas Tautinio paveldo produktų įstatymas.
Europos Komisijai priėmus sprendimą pereinamąjį laikotarpį dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Lietuvoje pratęsti iki 2014 m. balandžio 30 d., neseniai buvo pakeistas ir Konstitucijos 47 str.
Sunku prognozuoti, kaip keisis agrarinio sektoriaus reglamentavimas dar po 20 metų. Nemaža dalimi tai priklausys nuo ES politikos. Pavyzdžiui, Europos Parlamentas ragina valstybes nares mažinti standartinį PVM tarifo dydį, susitarti dėl bendrų prekių ir paslaugų, kurios turėtų būti atleistos nuo šio mokesčio arba joms turėtų būti taikomas sumažintas tarifas, sąrašo.
tags: #lr #zemes #ukio #ekonominiu #santykiu #valstybinio