Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo: kas tai?

Nusikalstamumas yra socialinis ir teisinis reiškinys, su kuriuo susiduria kiekviena valstybė. Siekiant visuomenės socialinės stabilizacijos, siekiama baudžiamosios ir bausmių politikos tobulinimo, tinkamai organizuojant nusikalstamumo prevenciją, vedamos užimtumo programos, vykdoma mokyklinė prevencija ir kt. Nepaisant dedamų pastangų, kol kas nepavyko užkirsti kelio nusikalstamumui ir jis vis auga arba yra stabiliai didelis.

Šiame straipsnyje aptarsime turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) nuostatomis. Aptarsime, kas tai yra, kokia atsakomybė už tai numatyta ir kaip tai veikia praktikoje.

Nuosavybės teisė žinoma jau nuo labai seniai. Romėnų teisėje nuosavybės gynimas nuėjo ilgą kelią, o Lietuvos įstatymuose įtvirtintas nuo XIV amžiaus. Nusikaltimai nuosavybei buvo reglamentuojami Pamedės ir Kazimiero teisynuose, visuose trijuose Lietuvos statutuose. Nuosavybės teisė ginama ir dabar, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Taip pat Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje yra įtvirtintas teiginys, ginantis asmens nuosavybę: kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais. Tačiau, kad ir kiek pastangų būtų dedama apsaugoti nuosavybę, turtinio nusikalstamumo mastai vis dar išlieka stulbinamai dideli.

Prieš pradedant nagrinėti temą, labai svarbu pasirinkti darbe nagrinėjamas nusikalstamas veikas ir jų padarymo teritoriją. Kadangi stinga darbų, kurie analizuotų ne tik vagystes, bet ir apskritai visą turtinį nusikalstamumą Klaipėdos mieste, šiame darbe bus nagrinėjamas nusikalstamumas, numatytas baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje - „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, 178-189 straipsniuose. Darbe nebus nagrinėjamos nusikalstamos veikos numatytos XXIX ar kituose LR BK skyriuose.

Darbo temos naujumą sąlygoja tai, kad turtinis nusikalstamumas Klaipėdos mieste niekad nebuvo nagrinėjamas išsamiai. Dažnai plėšimai ir kitos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos paliekamos nuošalyje. Tačiau ir likę turtiniai nusikaltimai bei nusižengimai įneša nemažą indėlį į bendrą registruoto nusikalstamumo didėjimą. Taip pat šalyje dar nebuvo nagrinėta, kaip tai pakeitė turtinio nusikalstamumo mastus Klaipėdos mieste.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (LR BK 188 straipsnis)

Pagal Baudžiamojo kodekso 188 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Neatsargumas: Tai reiškia, kad asmuo nesuvokė, kad jo veiksmai gali sukelti žalos, nors turėjo ir galėjo suvokti.
• Svetimas turtas: Tai turtas, kuris priklauso kitam asmeniui ar organizacijai.
• Sunaikinimas ar sugadinimas: Tai reiškia, kad turtas tapo netinkamas naudoti arba jo vertė sumažėjo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma tik tuo atveju, jei turtas buvo sunaikintas ar sugadintas dėl neatsargumo. Jei turtas buvo sunaikintas ar sugadintas tyčia, taikomi kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai.

Pavyzdys iš teismų praktikos

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Gairelita“ pažeidė Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse numatytus medžiagų (gamybos žaliavos) sandėliavimo reikalavimus. Dėl kilusio gaisro finansinius nuostolius, praradus gamybos žaliavą, patyrė pati įmonė „Gairelita“. Šalia įmonės gyvenančių radviliškiečių turtui žala buvo padaryta ne pačio gaisro, o gaisro gesinimo metu. Šių metų birželį civiline tvarka buvo patvirtinta taikos sutartis tarp nukentėjusiųjų ir UAB „Gairelita“.

Šis pavyzdys iliustruoja, kaip neatsargus elgesys su turtu gali sukelti žalą ne tik pačiam savininkui, bet ir aplinkiniams. Šiuo atveju, nors įmonė ir nebuvo nubausta pagal Baudžiamąjį kodeksą, ji turėjo atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims civiline tvarka.

Šaltiniai

• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
• Teismų praktika

Magistro baigiamajame darbe taip pat atliktas kriminologinis tyrimas pagrįstas statistiniais duomenimis, gautais iš Statistikos departamento ir Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM internetinis portalas, bei dokumentų analize. Rengiant darbo dalį, kurioje aptariama turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarę asmens charakteristika, analizuojami Klaipėdos apylinkės teismo 2004-2009 m. priimti baudžiamosios bylos apkaltinamieji nuosprendžiai dėl turtinio nusikalstamumo ir asmens, įtariamo (kaltinamo) nusikalstamos veikos padarymu, statistinės kortelės nr.

Turtinio nusikalstamumo didėjimą Klaipėdos mieste nulemia blogėjanti finansinė padėtis šalyje.

Turtinis nusikalstamumas Klaipėdos mieste 2004-2009 metais

Klaipėda, pagal dydį Lietuvos miestas, išsidėstęs Vakarinėje Lietuvos dalyje. Miestas užima labai patogią geografinę padėtį Baltijos jūros regione. Tai neužšąlantis uostas prie jūros ir Kuršių marių ir esantis visai netoli...

Lietuvoje ir kitose Pabaltijo valstybėse (Latvijoje, Estijoje) turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos - vagystės - visuomet sudaro didžiausią dalį visų registruotų nusikaltimų. Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM sudarytuose užregistruojamų veikų dešimtukuose jos visuomet „pirmauja“. Panašiai yra ir su plėšimais. Tai parodo, kokia aktuali ir didelė problema yra turtinio nusikalstamumo mastai. Tačiau ir šis skaičius taip pat kinta. Ne išimtis ir turtinis nusikalstamumas, kuriuo siekiama neteisėtai patenkinti savo poreikius. Šiomis nusikalstamomis veikomis yra pažeidžiama viena prigimtinių žmogaus teisių - teisė į nuosavybę, kuri apskritai yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių.

Atskirų nusikaltimų nuosavybei panašumus ir skirtumus padeda suvokti tiesioginis bei netiesioginis nusikalstamos veikos objektas - nuosavybė ir nuosavybės teisė, kuri anot LR CK yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, t.y.

LR BK numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės - kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Asmens teisė turėti nuosavybę nėra ribojama nei kiekio nei vertės požiūriu.

Turtinio nusikalstamumo objektas gali būti šalyje egzistuojanti visų formų ir rūšių nuosavybė: viešoji (valstybės ir savivaldybės), privati (fizinis ar juridinis asmens), mišrioji. Taip pat objektu gali būti ir nuosavybės ar kitos daiktinės, prievolinės ar kitokios kilmės turtinės teisės, turtiniai interesai. Kai kuriose turtinio pobūdžio nusikalstamose veikose objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir asmens sveikata ar veiksmo laisvė.

Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos dalykas - svetimas turtas, priklausantis tam tikram asmeniui, valstybei ar savivaldybėms. Tai gali būti konkretūs daiktai, kuriems būdinga socialinių, ekonominių, fizinių ir teisinių požymių visuma. Baudžiamajame kodekse vartojama turto sąvoka yra platesnė už daikto sąvoką. Turto sąvokai priskiriama ir civilinėje apyvartoje esanti įvairios rūšies energija, dujos ir pan. Turtą sudaro materialūs ir nematerialūs objektai. Daiktai turi savo visuomeninę paskirtį, formą, teisinę priklausomybę bei materialaus įvertinimo piniginę išraišką. Turtas gali būti skirstomas pagal pobūdį į kilnojamus ir nekilnojamus. Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos būtinas dalyko požymis - svetimumas. Atsakomybė už nusikalstamas veikas nuosavybei kyla tik tada, kai kaltininkui turtas nepriklauso. Svetimu paprastai laikomas toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai savininko valdomas.

Turtinio nusikalstamumo dalykas nėra dokumentai, intelektinės veiklos rezultatai, bagažiniai ir rūbiniai žetonai, daiktai išimti iš apyvartos ir kt. Taip pat nelaikoma turtinio nusikalstamumo dalyku ir narkotinės medžiagos, ginklai.

Turtinis nusikalstamumas gali būti padaromas tiek veikimu tiek neveikimu. Dažniausiai padaroma aktyviais veiksmais, kuriais siekiama neteisėtai paimti, užvaldyti svetimą daiktą. Tačiau padaroma ir neveikimu, kuomet turtinė nauda gaunama apgaule, piktnaudžiaujant ar sunaikinant turtą dėl neatsargumo. Tačiau būna atvejų, kad tokios veikos daromos iš altruistinių paskatų. Tokiu atveju asmuo siekia patenkinti ne savo, o nukentėjusiojo asmens poreikiams tenkinti.

Turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos subjektu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Svarbu tik paminėti, kad ne už visas turtines nusikalstamas veikas atsako juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys atsako už sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, turtinės žalos padarymą apgaule, turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą.

Dažniausiai iš nusikalstamų veikų nuosavybei sistemos išskiriamos atskiros veikų grupės, kurių bruožai iš esmės yra skirtingi. Baudžiamajame kodekse išvardintas nusikalstamas veikas nuosavybei galima skirstyti pagal daugelį požymių, kaip pavyzdžiui pagal kaltę, motyvą, veiklos pobūdį, subjektą ir panašiai. Egzistuoja nemažai tokių nusikalstamų veikų klasifikacijų, kurias kiekvienas autorius skirsto savaip. Tačiau toks skirstymas nepakankamas. Tokiame skirstyme neatsižvelgiama į tokį svarbų dalyką kaip smurto naudojimas ar kėsinimasis jį panaudoti, norint pagrobti svetimą turtą.

Prie svetimo turto grobimo galima priskirti vagystes ir plėšimus. Veikas, kuriomis siekiama užvaldyti turtą ar juo naudotis, galima vadinti turto prievartavimu ar radinio pasisavinimu, o turto sunaikinimo ar sužalojimo veikos apima turto sunaikinimo ar sugadinimo veikas numatytas LR BK 188 straipsnyje. P. Matiaševskio turtinio nusikalstamumo sisteminimas nukreiptas į padarytų veiksmų sutaptis, kuomet panaudojamas fizinis smurtas, o kartu ir pasikėsinama į nuosavybę. Toks sisteminimas padeda išvengti kvalifikavimo klaidų. Pavyzdys - fizinio smurto panaudojimas ir daikto pagrobimas - plėšimas.

Toks skirstymas tinkamas ir šiomis dienomis, kadangi neišskiriami jokie specialieji požymiai ar būdai. Kadangi daugėja pakartotinai nusikaltusių asmenų, svarbu išskirti ir pagal tai ar asmenys padaro nusikalstamą veiką pirmą kartą ar ne. Pagal veikos pobūdį turtiniai nusikaltimai ir nusižengimai gali būti skirstomi į padarytus veikimu ir neveikimu. Juos dar galima išskirti į smurtinius ir nesmurtinius. Svarbus skirstymas pagal turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos dalyko vertę: nedidelės vertės ir didelės vertės. Šis skirstymas svarbus kvalifikuojant veiką, nes dažnai nulemia bausmės dydį. Kitoje darbo dalyje turtinis nusikalstamumas Klaipėdos mieste bus nagrinėjamas atsižvelgiant į visų autorių skirstymą, didelį dėmesį kreipiant į P. Matiaševskio skirstymą. Taip pat dėmesys skiriamas klasifikacijai pagal padarytų veiksmų dalyko vertę.

Per 2004 - 2009 metų laikotarpį ekonominė situacija Lietuvoje ženkliai pasikeitė. Tai kiekvienam gyventojui pasikeitimai. 2004 m. Lietuvoje užregistruota 142 500 bedarbių, 2005 m. - 73 200 bedarbių, 2007 m. Tačiau 2008 m. skaičius vėl pradėjo augti, užregistruoti 73 400 bedarbiai, o 2009 m. skaičius ašoktelėjo net iki 203 100. 2009 m. nedarbas išaugo beveik tris kartus lyginant su 2007 metais. Bendras vidaus produktas tenkantis kiekvienam gyventojui 2004 m. buvo 18 249,461 lt., 2005 m. - 21 105,457 lt., 2006 m. kilo iki 24 393,153 lt. 2007 m. vis dar augo iki 29 230,098 lt., 2008 metais ašoktelėjo net iki 33 110,933 lt., o 2009 metais smarkiai krito iki 27 554,686 lt. Taip keitėsi ir kiti socialiniai ar net demografiniai rodikliai.

Statistika apie turtinius nusikaltimus Lietuvoje 2004-2009 metais:

tags: #lr #bk #188 #turto #sugadinimas #del