Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ siekia atskleisti meninį urbanistinio šokio potencialą.
Jau penkiolika metų „Low Air“ savo kūrybinėje veikloje jungia skirtingas šokio formas bei siekia ir skatina drąsiai ieškoti naujų sceninės išraiškos būdų.
Teatro spektakliai pristatyti didžiuosiuose menų festivaliuose bei išskirtinėse scenose: Izraelyje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Švedijoje, Islandijoje, Škotijoje, JK, Lenkijoje, Ukrainoje, Italijoje, Grenlandijoje, Bulgarijoje, Austrijoje, Kinijoje, Gruzijoje, P.
Įvertinti trim Auksiniais scenos kryžiais, apdovanoti Boriso Dauguviečio auskaru už sėkmingas naujų sceninės išraiškos formų paieškas, jungiant gatvės šokį ir teatrą spektakliuose bei Lietuvos šiuolaikinio šokio veidą keičiančią pedagoginę veiklą, Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacijos premija ir sulaukę užsienio kritikų bei profesionalų dėmesio, 2017 m.
Pagrindinės veiklos kryptys
- Šokio spektakliai
- Šokio dirbtuvės
- Šokio stovyklos
- Edukaciniai projektai
Šokio dirbtuvės
Vilniaus miesto šokio teatras ,,Low Air“ Šeduvos gimnazijoje vedė kūrybines šokio dirbtuves naudodami metodą ,,My two/savoj krūvoj“. Šokio ir etikos mokytojas Astijus Poška pakvietė gimnazistus sudalyvauti šiame projekte ir susipažinti bei pasimokyti hip hop‘o šokio judesių, žingsnių, stilistikos.
Tai buvo tarsi vienas iš būdų pažinti save, bendrauti tarpusavyje, veikti ir kalbėtis šokio judesių pagalba. Vakare mokiniai žiūrėjo Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotą šokio spektaklį ,,My two/savoj krūvoj“ apie šiuolaikinių paauglių išgyvenimus ir jų problemas.
Šios kūrybinės dirbtuvės ir šokio spektaklis tai Šeduvos kultūros ir amatų centro vykdyto ,,InterŠOKO“ projekto dalis.
„Šokio kolonija“
Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ tarptautines šokio sroves kreipia į Nidą, kur vasario 16-22 dienomis vyks 11-asis žiemos šokio susitikimas „Šokio kolonija“.
Kasmet vykstanti „Šokio kolonija“ tampa įkvėpimo ir kūrybinių tyrinėjimų erdve, kurioje šokio kūrėjai gali atrasti ir būti atrasti.
Šokio žiemos susitikimas - tai intensyvi šokio savaitė, kurioje urbanistinio šokio žodynas jungiasi su šiuolaikiniu šokiu.
„Kiekvienais metais žiemos susitikime mums ypač svarbus tarptautinis dialogas. Džiaugiamės, kad prie „Šokio kolonijos“ jungiasi Frieda Frost, breiką tyrinėjanti kūrėja ir doktorantė, su kuria mus sieja profesinis ir kūrybinis pokalbis.
Dalyvavimas praėjusių metų gruodį Paryžiuje vykusiame tarptautiniame simpoziume „a/c/knowledge: Hiphopo šokiai kaip tyrimų ir kūrybos laukai“ dar kartą patvirtino hiphopo šokį kaip žinių kūrimo, perdavimo ir bendruomeninės atminties terpę, o ne vien sceninę praktiką.
Būtent ten išryškėjo, kaip kūniška patirtis, kuratorystė ir dialogas veikia kaip gyvas kultūrinis archyvas. Šį dialogą su Frieda Frost „Šokio kolonijoje“ tęsime per kūnišką praktiką, mainus ir bendrą tyrimą.
Žiemos šokio susitikimo dalyviai turės galimybę semtis žinių ir įkvėpimo iš menininkų ir choreografų iš visos Europos. Šiemet hauso šokio seminarus ves KIMBO iš Italijos - daugkartinė tarptautinių šokio kovų, tokių kaip „Summer Dance Forever“, „Red Bull Dance Your Style“ ir kitų, nugalėtoja.
Mokytojų gretas papildys ir ryškūs Lietuvos šokio menininkai, kuriantys tarptautinėje erdvėje. Šiuolaikinį šokį ir judėjimą tarp gravitacijos ir impulso tyrinėti kvies Belgijoje gyvenantis Dovydas Strimaitis. Su popingo šokio stiliumi - nuo funk ir soul pojūčių iki iliuzinių ir kitų stilistinių krypčių - supažindins Monika Čibiraitė (KOZO), dėstanti „Åsa folkhögskola“ Švedijoje.
Pasak Lauryno, „Šokio kolonijos“ metu vykstantys susitikimai ir tinklaveika tarp Lietuvos ir užsienio menininkų atveria abipuses galimybes - mokymuisi, kūrybai ir lietuvių kuriamo meno sklaidai tarptautiniu mastu.
Anot jo, jauniesiems kūrėjams dažnai kyla klausimas, nuo ko pradėti siekiant nacionalinės ar tarptautinės karjeros, todėl pagrindinis patarimas būtų aktyviai dalyvauti skirtingas bendruomenes jungiančiose veiklose ir tinklaveikos susitikimuose.
Į kūrybinę rezidenciją „Šokio kolonijoje“ šiemet sugrįžta menininkė Silke Z. iš Vokietijos. Nidoje kartu su šokėja ir choreografe Liisa Pentti iš Suomijos jos kurs šokio spektaklių seriją „Amžėjantys kūnai - atsimenant ateitį“, kurios premjera įvyks šiemet.
„Vilniaus miesto teatras „Low Air“ aktyviai veikia tarptautiniu lygiu, prisideda prie tarptautinių produkcijų, tad be galo džiaugiamės, kad „Šokio kolonija“ įkvepia ir tampa erdve, kurioje gimsta ir bręsta užsienio menininkų kūrybiniai procesai.
Taip pat pernai „Šokio kolonijos“ rezidencija tapo vokiečių menininkės Silke Z. ir šokio kompanijos „Silke Z. / resistdance“ naujojo šokio spektaklio „fear:less“ kūrybos pradžia, kurio premjera įvyko praėjusių metų spalį Kelne.
Be intensyvių judesio seminarų, kūrybinės rezidencijos ir užburiančios Nidos gamtos, dalyvių taip pat laukia diskusija su „Šokio kolonijos“ rezidencijos menininkėmis Silke Z. ir Liisa Pentti apie jų kuriamą šokio spektaklių seriją, taip pat tinklaveikos, savivadybos ir saviprodiusavimo seminaras su Andriumi Katinu ir Laurynu Žakevičiumi.
Spektaklis „Vienudu“
„Vienudu“ - dviejų šokėjų duetas, stulbinantis savo nuogumu, atvirumu ir atsidavimu pažeidžiamumui. Atrodo, lyg vos užlipus į šokio aikštelę tarp šokėjų ištirpsta visos dabartinio pasaulio normos - eidami ratu vienas prieš kitą, jie šokį pradeda nuo atviro žvilgsnio, tikro ryšio užuomazgų.
Šokėjai juda kaip veidrodiniai vienas kito atspindžiai, susikimba rankomis, dėlioja breiko, o kartais net tautinio šokio žingsnelius, nevengia šypsotis, jei šokti kartu paprasčiausiai gera.
Šokėjų Lauryno Žakevičiaus ir Roko Šaltenio duetas konstruojamas kaip dialogas su kitu, nors iš esmės - su savimi pačiu. Tyrinėjant breiko šokio judesius ir jų tėkmę, sykiu gretinant su lietuvių liaudies šokiu, ieškoma kūniškos, apčiuopiamos formos vyro šokėjo identitetui skleistis.
„Vienudu“ - tai hiphopo šokio tapatybės kanonų meninis tyrimas, kuris kviečia menininkus ir publiką tyrinėti breiką kaip meno formą. Spektaklis suteikia galimybę apmąstyti pasaulio be sienų sampratą, pasitelkiant kultūrinius ryšius, omeny turint meno ir kultūros formų migraciją.
Vakarų maskulinistinė šokio forma breikas šičia gretinama ir susiejama su lietuvių liaudies porinio šokio judesio kodais. Išryškėjantys apropriacijos bei homogeniškumo diskursai liečia ir etinius įvaizdžių naudojimo klausimus.