Žmonės yra socialios būtybės, ieškančios vieni kitų laimės ir nelaimės atveju. Tačiau kartais gyvenime susiklosto aplinkybės, kai tenka susidurti su vienatvės jausmu. Šiame straipsnyje aptarsime vienatvės priežastis, pasekmes ir pateiksime patarimus, kaip su ja kovoti.
Socialiniai ryšiai ir vienatvė
Londone atlikti psichologiniai tyrimai atskleidžia įdomų skirtumą tarp vienatvės jausmo ir socialinės izoliacijos. Yra žmonių, kurie gali gyventi vienas nuo kito labai toli, mažai kontaktuoti su savo šeima ir visiškai dėl to nesijausti vienišais. Tuo tarpu kiti aktyviai leidžia laiką, jų namuose pilna žmonių, jie bendrauja su šeimos nariais, susitinka su draugais, ir vis tiek jų neapleidžia vienatvės jausmas. Tik tada, kai į vienatvę pradedate žiūrėti per socialinę prizmę, galite pamatyti, kokie subjektyvūs tie jausmai būna iš tikrųjų.
Socialinė izoliacija ir sveikata
Sunkiau vertinti pagyvenusių žmonių vienatvę. Tyrėjai aiškinosi, kas pavojingiau - būti izoliuotiems ar vienišiems. Buvo tirta 6500 vyrų bei moterų, vyresnių nei 52 metai, taip pat jų mirties rizika 12 metų laikotarpiu. Išvadą greičiausiai numanote - kur kas pavojingesnė socialinė izoliacija nei tiesiog vienatvė. Taip pat pastebėta, kad tam, jog išsaugotume sveikatą, socialiniai ryšiai tiesiog būtini.
Nostalgija praeičiai
Kam mes jaučiame nostalgiją? Dažniausiai praėjusiems dalykams, kurie mūsų gyvenime užėmė svarbią vietą. Pavyzdžiui, kai esame toli nuo savo namų. Ši jausmas kai kuriems gali turėti ir neigiamų pasekmių. Statistiniai duomenys teigia, kad 70 proc. žmonių, palikusių savo šalį, dažniausiai išgyvena liūdesį ir nostalgiją, o kai kurie netgi patiria stiprią depresiją, panikos atakas, nemigą, naktinius košmarus ir vėliau save izoliuoja nuo aplinkos.
Socialinis pakaitalas
Kitokiu aspektu į vienatvę pažvelgė Buffalo ir Majamio universitetų mokslininkai, tiriantys tai, ką jie patys pavadino socialinio surogato hipoteze. Pasak šios hipotezės, televizija (o mes galėtume pridurti, kad apskritai visa žiniasklaida) yra tarsi surogatas žmonėms, kurie trokšta formuoti reikšmingus socialinius santykius. Tai reiškia, kad tarp mūsų ir televizijos herojų tarsi klostosi santykiai, nes mes į juos daug investuojame, ir mūsų smegenys pradeda juos suvokti lyg artimus draugus: mes rūpinamės, nervinamės, nekantraujame sužinoti, kas nutiks vėliau, o jų patiriamos situacijos atrodo tarsi būtų tokios, kokias išgyvename mes. Ir kuo stipresnis vienatvės jausmas, tuo stipresnis šis ryšys. Beje, dauguma ir pasitenkina tokiais vienakrypčiais santykiais.
Vienatvė it bakterija
Čikagos universiteto mokslininkai tikina, kad vienatvė it kokia bakterija, kuria dalijamės vieni su kitais. Tarkime, jūs jaučiatės blogai, viskas erzina ir nervina. Netikėtai atėjęs draugas, draugė ar bet koks žmogus pasielgia taip, kad jūs pajuntat diskomfortą. Tai gali baigtis tuo, kad jūs nustosite bendrauti su žmogumi, kuris sukėlė neigiamas emocijas. Tokį scenarijų gali patvirtinti santykiai su kitais žmonėmis, todėl nenuostabu, kad vienatvės jausmas, kaip tikina mokslininkai, perduodamas kaip bakterija. Net jeigu manote, kad tai skamba neįtikinamai, vieniši žmonės savo elgesiu kartais patys sau kenkia ir tik dreifuoja socialiniame gyvenime.
Mėgstamas maistas
Žodžiu, komforto jausmą sukeliantis maistas ir netgi mintys apie jį turi daro poveikį ir mūsų vienatvės jausmui. Buffalo universiteto mokslininkai, atlikdami tyrimą, paprašė dalyvių, kad jie aprašytų kokį nors konfliktą su artimu žmogumi. Vėliau reikėjo apibūdinti savo mėgstamą maistą ar papasakoti, ką naujo norėtų išbandyti. Taip pat tiriamieji turėjo įvertinti savo vienatvės jausmą. Rezultatai atskleidė, kad tie, kurie aprašė savo komforto jausmą sukeliantį maistą, jautėsi kur kas mažiau vieniši.
Smegenų reakcija
Įrodyta, kad vienišų žmonių smegenys visiškai skiriasi nuo tų, kurie neišgyvena nuolatinės vienatvės. Tyrimas, atliktas Čikagos universitete, apėmė žmones, kurių atsakymai į anketos klausimus identifikavo juos kaip izoliuotus ir vienišus. Kai jiems buvo rodomos besilinksminančių žmonių nuotraukos, tam tikroje jų smegenų dalyje, kuri reaguoja į pasitenkinimą, buvo matomas labai mažas aktyvumas. Mokslininkai nebuvo tikri, ar aktyvumo nebuvimas susijęs su vienatve, ar su ilga socialinė izoliacija.
Trumpėja gyvenimas
Nuolatinis vienišumo jausmas gali sukelti ligas. Tai mokslininkams pavyko nustatyti jau seniai, tačiau ilgai buvo neaišku, kas vyksta organizme, nes vienišų žmonių mirtingumas yra didesnis net 14 proc. Anot mokslininkų, jeigu žmogus jaučiasi socialiai izoliuotas, jo organizme vyksta procesai, vadinami ūmine reakcija į stresą. Dėl to organizme sutrinka baltųjų kraujo kūnelių gamyba. Taigi vienišų žmonių imunitetas yra kur kas silpnesnis.
Čikagos ir Kalifornijos universitetų mokslininkai ilgalaikio tyrimo metu nustatė, kad socialinė izoliacija yra glaudžiai susijusi su bakterinės ir virusinės kilmės susirgimais. Mokslininkai tyrė fenomeną, vadinamą potrauminio streso sutrikimu. Tai emocinis sutrikimas, kuris atsiranda po labai didelės fizinės ar psichinės traumos. Mokslininkai tyrė ir stebėjo ne tik žmones, bet ir itin socialius primatus - rezusus. Pasirodo, leukocitų gamyba ir vienišumas yra susiję. Potrauminio streso sutrikimo simptomai pastebėti ištyrus 141 vienišo vyresnio amžiaus individo baltuosius kraujo kūnelius. Tyrimą atlikę mokslininkai taip pat tikina, kad toks ryšys nebūdingas nei depresijai, nei stresui, o tik vienatvės jausmui. Be to, užfiksuotas ir simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas. Emocinio sutrikimo pėdsakai aptikti ir praėjus 12 mėnesių po to, kai ligos buvo pradėtos gydyti.
10 patarimų, kaip įveikti vienišumo jausmą
Psichologinių knygų autorė Toni Bernhard dalijasi dešimčia patarimų, ko imtis, kad jūsų nežlugdytų vienišumo jausmas:
- Nekaltinkite savęs. Kaltinti save dėl to, kaip jaučiatės, ir nenaudinga, ir neverta. Blogos situacijos, nepalankios aplinkybės tiesiog susidėjo į krūvą ir iš to gimė ši skausminga jūsų juntama vienatvė. Tai nėra jūsų kaltė.
- Padeda augintiniai. Galimybių apstu: mylimas augintinis, mėgstamas maistas, patinkanti knyga ar įtraukiantis serialas. Galiausiai - ramus pasivaikščiojimas gamtoje. Daugelis dalykų gali sumažinti vienatvės jausmą. Eksperimentuokite ir sužinokite, kas geriausiai padeda būtent jums.
- Prisiminkite draugą. Pagalvokite apie žmogų, kuris visuomet jus palaikydavo ar kuris net ir juodžiausiomis akimirkomis sugebėdavo jus prajuokinti. Susisiekite su tuo žmogumi. Iš pradžių bus sunku prisiversti tai padaryti, bet nebijokite savęs šiek tiek stumtelėti. Dabar jums šio draugo reikia kaip niekad.
- Išbandykite kūrybą. Nebūtina tapti pasaulinio lygio menininku, kad atrastum savyje kūrybinę gyslelę. Ją turime visi. Tik neretai visiškai nepelnytai ją pamirštame. Atraskite norą kurti, kad ir paprastus dalykus: galbūt pats metas išmokti siuvinėti, užsirašyti į keramikos būrelį, išmėginti papuošalų ar dekoracijų gamybą? Galbūt panorėsite nuspalvinti ar sudėlioti dėlionę? Pasitelkite savo fantaziją.
- Padėkite kitiems. Galbūt turite senyvo amžiaus kaimyną ar draugą, kuriam reikia jūsų paramos? Padėdami kitiems, sumažinsite savo vienišumo jausmą, nes paprasčiausiai mažiau galvosite apie save.
- Išsikalbėkite apie savo jausmus. Kalbėkite apie tai su kuo tik norite: geru draugu, kolega, giminaičiu, tėvais, galiausiai - kad ir su savo augintiniu ar jūsų ašaras naktimis sugeriančia pagalve. Svarbiausia - kad šios mintys ištrūktų ir neliktų graužti jūsų iš vidaus.
- Pasitelkite vizualizaciją. Užsimerkite ir pagalvokite apie vieną vienintelę vietą, kurioje šiuo metu labiausiai norėtųsi būti - galbūt tai tėvų namai, tolimi tropiniai kraštai ar visuomet žavintis miestas, į kurį vis svajojate sugrįžti. Įsivaizduokite ir žmones, kurie ten yra. Ar džiaugiatės dėl jų? Laimė dėl kitų žmonių padeda įveikti vienatvę, galiausiai taip ir patys tapsite laimingesni.
- Vienatvė yra laikinas dalykas. Įsivaizduokite, kad vienatvė - tai tarsi senas draugas, visiškai netikėtai užsukęs trumpam vizitui. Nevenkite jos, nebėkite šalin, tiesiog priimkite ir susitaikykite su ja. Jei nepripažinsite savo jausmų, nuolat bėgsite nuo jų, tik dar labiau sau pakenksite. Įsileisdami į širdį skausmingas emocijas, jas nuginkluojate.
- Gyvenimas - ne pobūvis. Išties, išauš nauja diena, ir galbūt į pasaulį pažvelgsite naujai. Supraskite ir pripažinkite sau, kad toli gražu ne visuomet turėsite tai, ko norite ar apie ką svajojate, bet išaušus naujai dienai vėl galėsite to siekti. Kartokite sau - vienatvė yra laikina.
- Dainuokite. Neįmanoma jaustis vienišam tuomet, kai dainuojate. Išbandykite dainavimą karaokėje, užtraukite vairuodami mašiną ar prausdamiesi po dušu. Darykite, kaip tik norisi, kad tik palengvėtų!
Ką daryti, jei jaučiatės vienišas?
Mūsų kartojamas ir kartojamas patarimas - Tu esi suaugusi moteris ir gali daryti sprendimus bei imtis veiksmų. Štai keletas žingsnių, kuriuos galite žengti:- Pasidaryk veiklų dienoraštį: ką veiki po darbo? ką veiki darbo pietų metu? kaip atrodo Tavo savaitgaliai? Kada paskutinį kartą išbandei kažkokią naują veiklą? Nuėjai į naują vietą?
- Esamą padėtį peržvelgei, o dabar imk popieriaus lapą ir rašyk viską iš eilės: ką norėtum veikti ir išbandyti? Tai gali būti visiškai beprotiškas brainstormingas - nuo šuolių su parašiutu iki buhalterijos kursų, nuo pietų su klasioke, kurios nematei 20 metų iki vakarienės tamsoje.
- Nenori nieko kviesti? Nevertink ir nelygink savęs - socialiniai tinklai mus atitolina, verčia mus jaustis prastesniais - venk to, nedaryk to, išsivalyk savo įpročius.
- Savanoriauk: tai suteikia TIEK daug gerų emocijų, iš tiesų daryti kažką gero, aukštesniu tikslu nei Tavo vienatvė.
- Mylėk save: tiek psichologiškai - stabdyk bet kokias neigiamas mintis apie save, tiek fiziškai - pasilepink, nueik į masažo saloną, nuvažiuok į SPA (kai jau juos atidarys) arba susikurk namų SPA, pradėk sportuoti, sveikiau maitintis, pradėk iš tiesų turėti kokybiško laiko, kad ir su savimi (karšta vonia, meditacija, vakaras su knyga).
- Kreipkis į psichologą: psichologai padeda sveikiems žmonėms, nereikia sirgti depresija, turėti kokį nors rimtą psichologinį sutrikimą, kad nueiti pas psichologą.
Kaip išmokti branginti laiką, būnant vienam?
Žinoma žmogus nėra sutvertas taip, kad galėtų išgyventi visiškai vienas ir atsiribojęs nuo visuomenės, tačiau tai nereiškia, kad mūsų pačių asmeninis laikas nėra gyvybiškai svarbus patirti. Jei pastebite, kad pradedate piktintis, o ne džiaugtis, tuo, kaip leidžiate ir planuojate savo laiką, kuomet būnate vieni, pats metas pasidomėti, kodėl taip yra. Galbūt jūs praradote pusiausvyrą tarp socialinio gyvenimo ir žinojimo, kiek ir kada reikia atsiriboti ir skirti dėmesio tik sau, nebeturite reikiamų įgūdžių, kurie leistų savarankiškai mąstyti ir būti nepriklausomam nuo kitų nuomonės ir įvertinimų.
Praleisdami kokybiškai laiką būdami vienumoje, suteikiame sau galimybę ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, auginame tikrą meilę sau, kurios kartais taip desperatiškai ieškome aplinkoje. Buvimas vienumoje - taip pat puikus laikas apmąstymams, poilsiui ir jėgų atstatymui.
Kaip aktyviau įsitraukti į socialines grupes?
Yra daug būdų, kaip galite atrasti naujų ir įdomių pažinčių. Svarbiausia yra užmegzti ryšį su tinkamais žmonėmis, kurie darytų teigiamą įtaką, skatintų tapti geresniu žmogumi, taip pat palaikyti glaudų ryšį su bendraminčiais. Atminkite, kad kiekis neprilygsta kokybei ir kad neteisinga kompanija gali priversti jus pasijusti atstumtu ir vienišesniu, negu kad jūs jausitės būdami vienumoje.
Pagalvokite apie tai, kas jums patinka, kokie jūsų hobiai, ir ieškokite naujų, kokybiškų pažinčių būtent tose srityse.
Kaip išeiti iš komforto zonos?
Jeigu dažnai kovojate su vienišumo jausmu, yra tikimybė, kad jūs jau sukūrėte tam tikrus pagrindinius ir žalingus gyvenimo būdo ir mąstymo modelius, kurie jus izoliuotų. Dėl tam tikro klaidingo mąstymo galite būti kambaryje, kuriame pilna žmonių, ir vis tiek jaustis vieniši. Pavyzdžiui, pats save nuo kitų atstumsite, jei galvosite: „Manęs niekas neužkalbina, nes aš neįdomus, esu nevykėlis.“ Pirmiausia turite nutraukti šį minčių srautą, suprasdami, kad esate vertas pokalbio, ir pirmas jį pradėti, pasirinkęs norimą pašnekovą.
Kiekvienas žmogus gali duoti šiam pasauliui kažką nuostabaus, tačiau pirmiausiai reikia užginčyti savo ydingus įpročius, mąstyseną ir baimę būti kitų atstumtam.
Kaip nustoti save lyginti su kitais?
Palyginimas su kažkuo kitu yra greičiausias būdas siekiant sunaikinti džiaugsmo ir laimės jausmus. Lygiai taip pat mus smukdo ir klaidingas suvokimas, kad jeigu mums nepritars dauguma, tai reiškia, kad negerai pasielgėme, pasakėme, pasirinkome - ne visuomet minia teisi ir išmintinga. Šis negatyvas ypač sustiprėja, kuomet jaučiamės vieniši, dėl to krenta pasitikėjimas savimi.
Geriausia, apnikus niūrioms mintis ir norui kapstytis po kitų neva sėkmingus gyvenimus, nustoti išvis galvoti, eiti pailsėti, pamiegoti, kol nurimsite.
Kaip susigrąžinti tikslo turėjimo jausmą?
Tikslo turėjimo pojūtis mums ne tik suteikia kryptį, kuriame judame ir tobulėjame, bet ir gilios vidinės ramybės, kurios niekas kitas mums negali suteikti. Kai turime tikslą dirbti ar aistrą savomis jėgomis kažką pasiekti - visa tai mūsų nerimastingą protą laiko užimtą vienišumo metu, padeda nukreipti mintis teigiama linkme.
Kai į kažkokio tikslo siekimą sutelkiame dėmesį, tai leidžia mums pasijausti kontroliuojantiems savo gyvenimą, suteikia tvirtumo ir neretai laimės jausmą. Tai daug veiksmingiau ir stabiliau nei kliautis, kad kažkas kitas yra atsakingas už mūsų pilnatvę ar netgi yra vienintelė mūsų laimės bei ne vienišumo priežastis.
Ar žinai, kad pabuvimas su savim yra mums būtinas?
Ir labai sveikas ir kokybiškas laikas, meilės sau išraiška. Anksčiau tam tikrais etapais mums abiems, Mildai ir Dovilei, atrodė, kad mes labai bendraujančios, mėgstančios kompaniją - kad laikas vienumoje tiesiog ne mums. O iš tiesų tiesiog nemokėjome pabūti vienumoje - vienatvė mums kėlė vienišumo ir baimės jausmą, o ne jaukaus pabuvimo su savimi.
Kalbant su psichoterapeute išsiaškinom, kad vienatvė kelia baimės jausmą todėl, kad bijai savo minčių, kai esi viena, bijai susitikti su savo baimėmis, abejonėmis, kylančiais klausimais.
Juk taip patogu būtų užsisukus darbuose, namų reikaluose, susitikimuose su draugais ir pokalbiuose su vyru, kai kiekviena laisvesnė minutė yra kažkuo užpildoma - jei ne socialiniais tinklais, tai knyga, naujienų portalu, namų „patvarkymu”. Tada santykių krizė šeimoje, suprastėję santykiai su vaikais, abejonės dėl darbo ar apskritai pasirinktos profesijos, nepasitikėjimas, valgymo problemos ir visa kita - saugiai grūdamos kažkur gilyn.. tik ar žinai, kad tu jų neištrini? Tiesiog kemši jas gilyn ir nenorėdama lauki, kada prasprogs.
Iš savo patirties galime pasakyti - kartais iš tiesų tas pasivaikščiojimas vienumoje būna senų nuoskaudų, ne tokių malonių patirčių, kompleksų, savivertės ar pasitikėjimo problemų nagrinėjimu. Nėra malonu, lyg krapštytum šašą:)) Bet mes tai vadiname minčių higiena - jeigu vistik išėjus takeliu kyla šios mintys, reiškias, kad jos mus spaudžia - reikia „pabendrauti” su savimi. Kartais tas pasivaikščiojimas tampa ateities planų dėliojimu, idėjomis, tikrai malonia patirtimi.
Ir, beje, po pirmojo pasivaikščiojimo - ‘minčių higienos’ - jauti malonumą, nes jauti, kad niekas Tavęs nebespaudžia, Tu išdrįsai pažiūrėti į savo vidų.
Patarimai poroms, kuriose vienas partneris yra karys
Sukurti tvirtus santykius - tai sunkus darbas. Net stipriausios poros kartais suklumpa gyvenimo kelyje. Ypač daug išbandymų tenka patirti toms poroms, kuriose vienas partneris nuolatos išvykęs arba ketina tą padaryti. Santykiai su kariu gali būti labai nelengvi, tačiau išsaugoti meilę galima net šiuo atveju. Štai keletas patarimų, kaip išvengti santykių griūties, kai antroji pusė nusprendžia eiti į karą. Tačiau šie patarimai pravers ir tiems, kurie užmezgę santykius nebūtinai su kariu.
- Teisingai sudėlioti prioritetus. Karių gyvenimas yra nepastovus. Vieną dieną jie gali būti vienur, o kitą dieną išvykti į kitą misiją. Jų antrosios pusės jaučiasi nestabiliai. Tačiau daugelis iš jų pasijustų geriau, jei nuspręstų įteisinti santykius oficialiai. Nebūtina kelti didelių ir storų lietuviškų vestuvių, o paskui per medaus mėnesį vykti į tolimą kelionę.
- Keisti požiūrį. Kartais į misijas karininkai išvyksta su žmona ir vaikais. Tada pasikeičia visas gyvenimas. Reikia palikti šeimą, susirasti naujų draugų, išmokti orientuotis naujame mieste arba šalyje. Tada gali ištikti santykių krizė: kils noras viską mesti. Tačiau nereikėtų skubėti, nes ilgainiui požiūris gali pasikeisti. Daugeliui tokių porų padeda bendravimas su panašaus likimo poromis. Reikėtų vengti negatyvumo, o džiaugtis, kad bus galima praleisti daugiau laiko su brangiausiuoju ir kartu atrasti naujas vietas.
- Ieškoti paramos, pagalbos. Santykiai su kariu kupini iššūkių - niekada nežinai, kas laukia rytoj. Jam staiga gali prireikti toli išvykti. Vieną dieną pora dar kartu, o kitą jau už jūrų marių. Visa tai iškęsti gali padėti artimieji ir draugai, todėl nereikia drovėtis ieškoti paramos ir pagalbos. Kai kurios karių žmonos jungiasi į grupes, kuriose kalbasi, dalinasi savo patirtimi, palaiko vienas kitą.
- Neprarasti humoro jausmo. Visos poros susiduria su sunkumais, ginčais ir konfliktais. Tada gali padėti humoro jausmas. Po nuoširdaus juoko problemos atrodys ne tokios didelės.
- Nusiimti rožinius akinius: gyvenimas - tai ne pasaka. Daugelis jaunavedžių įsivaizduoja, kad gyvenimas po vestuvių bus rožėmis klotas: kiekvieną laisvą minutę jie praleis kartu. Deja, kai tai nenutinka, kyla nusivylimas. Reikėtų pasistengti neturėti nerealių lūkesčių ir suprasti, kad kariuomenė neturi nieko panašaus į pasaką.
- Jausti ryšį galima nebūtinai būnant kartu: daugelis tokių porų atranda laiškų rašymo džiaugsmą ir paguodą, siunčia dovanas, iki išnaktų kalbasi telefonu arba susirašinėja žinutėmis. Pora vėl pasijunta lyg iš naujo įsimylėjusi.
- Suprasti, kokie svarbūs yra maži dalykai. Tikriausiai daugelis, paklausti, iš ko susideda meilė pradėtų vardyti įvairias smulkmenas. Meilė - tai siuntinys, kuris rodo ilgesį ir rūpestį, knyga, kurią abu skaito tuo pačiu metu, bet skirtingose vietose.
- Laikytis vertybių. Kariuomenėje labiausiai vertinami trys dalykai: garbė, drąsa ir įsipareigojimas. Šių vertybių reikėtų laikytis ir santykiuose su mylimuoju.
- Kurstyti aistrą, net tuomet, kai partneris išvykęs: rašyti aistringus meilės laiškus, siųsti seksualias žinutes. Galima net išbandyti seksą telefonu ar internetu. Nesidrovėti pasakyti apie savo svajones, apie savo planus, kai grįš brangiausiasis. Daugelis sutuoktinių netrokšta, kad jų mylimosios vienos žiūrėtų erotinius filmus, lankytųsi naktiniuose klubuose ir skatina leisti laisvalaikį su draugėmis, žiūrėti komedijas ir užbaigti pradėtus namų darbus, projektus, susirasti hobį.
- Susitaikyti su vienatve. Nustoti kaltinti savo antrąją pusę, kad išvyko, išmokti gyventi ir džiaugtis vienatve. Rasti veiklos, kuri padėtų jaustis ne tokiai vienišai. Kai kurios moterys pradeda mokytis užsienio kalbos, sportuoti, savanoriauti, susigalvoja hobį ir t.
- Saugotis vyrų, kurie siūlo būti „tik draugais“. Aplinkiniai netrukus pradėti skleisti paskalas, kad vyksta kažkas daugiau, nors iš tikrųjų tai tik draugiški santykiai ir nieko daugiau. Labai retai priešingos lyties atstovai būna tik draugai. Dažniausiai vienas arba kitas turi ir kitokių tikslų.
Ką daryti, jei esi vienišas?
Visai neseniai aptarėmė įrodymus, kodėl gerai yra turėti vaikiną. Iš karto priduriame, jog visai nepalaikome vienos pusės ir manome, jog gera gyventi tiek vienišėms, tiek turinčioms poras.
- Tu gali KADA NORI ir KAM NORI simpatizuoti. Jei turėtum vaikiną, vargu, ar galėtum nusišypsoti žaviam padavėjui.
- Turi daugybę laiko savo draugams. Būdama vieniša turi laiko ne tik sau patinkančioms veikloms, bet ir gali daugiau laiko praliesti su draugais.
- Tu turi daugybę laiko išsiaiškinti, kas iš tikrųjų esi ir ko nori iš gyvenimo. Įsivaizduok, jei dar būtum kažkieno mergina, privalėtum domėtis ne tik savo, bet ir vaikino gyvenimo subtilybėmis.
- Gali sustiprinti savo merginų squad. Kai tik atsiranda vaikinas, visai neberandi laiko draugėms, o štai būdama vieniša gali savo energiją atiduoti vadovavimui savo panelių kompanijai.
- Nėra jokių dilemų - mokslai ar vaikinas.
- Gali mokytis iš savo draugių santykių klaidų.
- Tu nešvaistai laiko KAM NORS. Pasaulyje daug pavyzdžių, kai merginos įsipainioja į vadinamuosius nuodingus santykius, kurie tik griaužia jų laiką.
- Tavo santykiai su tėvais yra geresni. Juk kai atsiranda rimtas vaikinas, tu jau nebūni tėvų mažoji mergaitė.
- Neprivalai nuolat mąstyti, ką veikia kitas žmogus.
| Patarimas | Aprašymas |
|---|---|
| Nekaltinkite savęs | Supraskite, kad vienatvė nėra jūsų kaltė |
| Padeda augintiniai | Mylimasis gyvūnas sumažina vienatvės jausmą |
| Prisiminkite draugą | Susisiekite su žmogumi, kuris jus palaiko |
| Išbandykite kūrybą | Atraskite naują hobį |
| Padėkite kitiems | Savanoriaukite ir padėkite tiems, kuriems reikia pagalbos |