Lietuvoje liudytojo teises ir pareigas reglamentuoja Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksai (abu įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos įstatymas (nauja redakcija 2001). Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime liudytojo atstovavimo teisme aspektus, įskaitant specialiojo liudytojo statusą, teises ir pareigas.
Liudytojo Teisės ir Pareigos
Asmuo turi teisę duoti liudytojo parodymus gimtąja kalba, naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta ne jo gimtąja kalba. Taip pat asmuo turi teisę susipažinti su savo parodymų protokolu ir taisyti bei keisti parodymus, prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai, surašyti parodymus, prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones (tarp jų - ir būti įslaptintu liudytoju), gauti atlyginimą už išlaidas, patirtas dėl parodymų davimo.
Kita vertus, liudytojas šaukiamas privalo atvykti ir duoti teisingus parodymus apie jam žinomas ir reikšmingas bylos aplinkybes. Jei liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta, jis gali būti atvesdintas. Už neatvykimą, atsisakymą ar vengimą be teisėto pagrindo duoti parodymus gali būti taikoma bauda ar areštas, už melagingus parodymus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Prieš duodamas parodymus teisme liudytojas prisiekia sakyti tiesą ir nieko nenutylėti (liudytojui, neturinčiam 16 m., prisiekti nereikia). Įslaptintas liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apklausiant liudytoją iki 16 metų (teismo nuožiūra - iki 18 metų) dalyvauja jo atstovas, t. p. gali dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, pedagogas ar psichologas.
Kas Negali Būti Liudytoju?
Neleidžiama toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltinamuoju, gynėju ar nukentėjusiuoju. Įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas negali būti liudytoju (dėl galimybės atliekant gynėjo ar atstovo pareigas susipažinti su bylos medžiaga), liudytoju t. p. negali būti:
- Asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų.
- Asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus.
- Teisėjas apie teismo pasitarimo paslaptį.
- Įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, t. p.
- Įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo, administracinio ir civilinio proceso šalių šeimos nariai ar artimi giminaičiai gali atsisakyti duoti liudytojo parodymus ar atsakinėti į tam tikrus klausimus.
Atstovas Pagal Įstatymą
54 straipsnis numato, kad atstovas pagal įstatymą turi teisę lydėti atstovaujamą asmenį viso baudžiamojo proceso metu, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įstatymą taip pat turi teisę gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese.
Svarbu pažymėti, kad atstovas pagal įstatymą gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas.
Specialusis Liudytojas: Statusas ir Teisės
2007 papildymais Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Šios Baudžiamojo proceso kodekso normos pagrindu atsirado sąlyginai naujos rūšies liudytojo, kuris neturi atskiro procesinio pavadinimo, institutas.
Specialiojo liudytojo statusas prokuroro iniciatyva įgyjamas, jei byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Specialiojo liudytojo statusas yra mišrus - jis turi ir liudytojo (nors Baudžiamojo proceso kodekse nėra straipsnio, nurodančio galimybę specialiajam liudytojui pasinaudoti liudytojo teisėmis), ir įtariamojo (įtariamojo teisių neturi ir jas įgauna tik po to, kai pasinaudamas savo teise reikalauti būti pripažintu įtariamuoju, bus juo pripažintas) bruožų.
Specialiojo liudytojo apklausos metu gavus faktinių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė apklausiamas asmuo, pabaigus apklausą sprendžiama dėl įtariamojo statuso suteikimo. Pasikeitus faktiniams bylos duomenims ir/ar esant procesiniams pagrindams, asmuo, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, gali būti apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, t. p. jam gali būti suteiktas įtariamojo statusas.
Kaip kalbėjo R. Jurka, specialiojo liudytojo sprendimą neduoti parodymų gali lemti tai, jog asmuo tiksliai nežino, kokią informaciją apie jo galimą nusikalstamą veiką turi teisėsauga. Žmogui nėra aišku, kokie duomenys [apie jį surinkti], ir, kaip būna praktikoje, tai toks saugus atsitraukimas nuo klausimų, kurie jam gali būti nepatogūs.
Specialiuoju liudytoju asmuo tampa, kai teisėsauga turi duomenų apie jo galimą nusikalstamą veiką, bet tų duomenų nepakanka, kad žmogui būtų pareikšti įtarimai.
tags: #liudytojas #gali #buti #atstovaujamas