Lifto elektros sąnaudos daugiabutyje: kas už ką moka?

Daugiabučių gyventojai dažnai piktinasi, kad jiems reikia mokėti už patalpų, kuriomis jie nesinaudoja, priežiūrą ir remontą. Suprantama, kodėl gyventojams kyla klausimų dėl mokesčių už bendro naudojimo patalpas ir įrangą, ypač jei jie jomis nesinaudoja. Daugiausiai nesutarimų sukelia rinkliavos už lifto tvarkymą, nes juo naudojasi tik viršutinių aukštų gyventojai, o lėšos renkamos iš visų laiptinės gyventojų.

Taip pat kivirčų kyla dėl, pavyzdžiui, stogo remonto: gyvenantys apatiniuose aukštuose nesutinka skirti lėšų stogo tvarkymui. Panagrinėkime, kas nustato, kas moka už lifto remontą ir kitas bendro naudojimo išlaidas daugiabutyje.

DELFI kalbintas daugiabučio gyventojas Tomas skundėsi, kad turi mokėti už išorinių namo sienų siūlių tvarkymą, kai jo paties buto sienos nesiriboja su tomis, kurias ketinama tvarkyti. Taip pat daugiabutyje gyvenanti Rūta nesuprato, kodėl turi prisidėti prie lifto remonto, nors ji pati gyvena antrame aukšte ir liftu nesinaudoja.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip teisiškai reglamentuojamas šis klausimas ir kokios yra gyventojų teisės bei pareigos.

Bendrojo naudojimo objektai ir bendrasavininkų prievolės

UAB „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė paaiškina, kad jei namas yra daugiabutis, jis turi bendrojo naudojimo objektus (stogą, sienas, pamatus, liftą, inžinerines sistemas ir kt.). Todėl pagal LR civilinio kodekso nuostatas šių bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidas turi dengti visi bendrasavininkai, proporcingai savo bendros nuosavybės daliai.

Svarbu paminėti, kad liftas yra viso namo bendros inžinerinės sistemos dalis. Tai yra pastato bendrojo naudojimo objektas.

A. Dapkūnienė tvirtina: „Savininkai turi prievolę bendrą turtą išlaikyti ir išsaugoti. Jei namui teikiama eksploatavimo (nuolatinės techninės priežiūros) paslauga, tuomet techninis prižiūrėtojas vykdo apžiūras ir atlieka smulkius remonto darbus (kontaktų paveržimas, pratekėjimų lokalizavimas, izoliacijos patvarkymas, kt. smulkūs darbai, išvardinti teisės aktuose) vykdomi iš techninės priežiūros lėšų bei iš kaupiamojo mokesčio, kurio dydis patvirtintas LR vyriausybės“.

Pašnekovė pabrėžia, kad visi stambesni remonto darbai (stogo keitimas, vamzdynų kapitalinis remontas, laiptinės dažymas, durų/langų keitimas, lifto kapitalinis remontas/keitimas) yra investicija į namą, namo būklės pagerinimas, t.y. bendraturčių sprendimu ir lėšomis vykdomi darbai.

Vadinasi, liftai yra priskiriami kitokiai įrangai, priklausančiai bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams. Tokiu būdu daugiabučio namo liftas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tad daugiabučio administratoriai, vykdydami savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių.

Nesvarbu, kad pirmo aukšto gyventojai nesinaudoja liftu ar virš jų galvos nėra namo stogo, jie vis vien privalo prisidėti prie jų išlaikymo ir remonto. Būtina pasirūpinti savo ir kitų saugumu.

Kaip priimami sprendimai dėl remonto darbų?

Sprendimai dėl reikalingų namui darbų ar paslaugų priimami daugumos sprendimu, kaip reikalauja LR civilinis kodeksas. Daugiabučių gyventojai dažnai skundžiasi, kad iš jų renkami pinigai remonto, dėl kurio jei nebuvo sutarę, darbams. Tačiau A. Dapkūnienė aiškina:

„Administratorius nevykdo rinkliavų, kurioms nėra pritarę patalpų savininkai. Kaupiamosios įmokos dydis gali viršyti LRV nustatytą minimalų kaupiamosios rinkliavos dydį tuo atveju, kai patalpų savininkai pritaria ilgalaikiam planui bei kaupiamosios įmokos padidinimui. Ši įmoka didinama atlikus paskaičiavimus, kiek lėšų bus reikalinga tam tikriems namo būklės pagerinimo darbams. Remonto darbus, kuriems atlikti reikalingos papildomos gyventojų lėšos, taip pat vykdome daugumos gyventojų sprendimu, mokestį už atliktus darbus paskirstome proporcingai turimai nuosavybės daliai“.

Vis dėlto, jos teigimu, tam tikrais atvejais, kai dauguma savininkų nepriima sprendimo atlikti kapitalinį stogo, vamzdynų remontą, tačiau atsiradę defektai (pvz. pratekėjimai) daro žalą gyventojų turtui bei netgi gali sukelti grėsmę sveikatai ar gyvybei, administratorius privalo priimti sprendimą pagal privalomuosius reikalavimus ir atlikti dalinį bendrojo naudojimo objektų remontą, kad grėsmę pašalintų.

Vis dėlto, A. Dapkūnienės teigimu, būna atvejų, kai ne visi gyventojai pritaria daugumos savininkų sprendimui. Tokiu atveju namo administratorius sulaukia skundų dėl suplanuotų tvarkymo, remonto darbų.

„Vieni nori tvarkytis ir investuoti į savo aplinką, kitiems galbūt tai nėra svarbu, todėl administratoriui tenka derintis prie daugybės nuomonių, siūlyti įvairius sprendimų variantus, kad galiausiai būtų patenkinti visi. Labai retas atvejis, kada visų gyventojų nuomonės sutampa. Dažnai žmonėms trūksta informacijos apie daugiabučio namo savininkų teises ir prievoles, todėl stengiamės apie visus priimtus sprendimus informuoti išsamiai, aiškiai ir detaliai, kad neaiškumų neliktų“, - sako pašnekovė.

Išimtys ir alternatyvūs sprendimai

Nors bendra taisyklė yra ta, kad visi savininkai turi prisidėti prie lifto remonto, yra keletas išimčių ir alternatyvių sprendimų:

• 100% savininkų susitarimas: Jeigu 100 proc. savininkų sutinka, gali būti priimtas laikinas sprendimas nemokėti už lifto priežiūrą ir remontą tiems, kas juo tikrai nesinaudoja ir net neturi galimybės naudotis. Tačiau šis sprendimas gali būti laikinas, iki kol kuris nors iš savininkų nepareikš kitokios nuomonės ir nepareikalaus, kad mokėtų visi proporcingai.
• Teismo sprendimas: Išskirtinį sprendimą, jeigu rastų pagrindo, galbūt galėtų priimti teismas.

Mūsų daugiabutyje yra 8 laiptinės, tačiau tik 2 iš jų yra liftai. Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.

Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad tokiu atveju, kai įmanoma nustatyti, kuriems butams yra skirtas bendrojo naudojimo objektas, už jį ir atsako būtent tų būtų savininkai, reikia žiūrėti techninę daugiabučio dokumentaciją.

Ginčų sprendimas

Dažnu atveju ginčų kyla dėl nesutarimų su namo administratoriais. Pasitaiko ir nesutarimų tarp pačių bendraturčių, jie nesutaria, kokias sumas reikėtų mokėti, kokius darbus atlikti bendrojo naudojimo objektams. Kita dalis ginčų kyla dėl atsiradusios turtinės ar neturtinės žalos, pavyzdžiui, jei nuo stogo nukrenta varveklis, sniego lavina ir apgadina šalia stovėjusius objektus. Tokiu atveju aiškinamės, kas atsako už apgadintą turtą. Tokios konfliktų priežastys yra gan dažnos.

Jeigu yra sutartis su administratoriumi, tada kyla klausimas, kokias teises ir pareigas gyventojai jam yra perdavę. Iš principo reikėtų prisiminti, kad nuosavybė ne tik suteikia teises, bet ir įpareigoja saugoti kitus asmenis nuo galimos žalos, įpareigoja tinkamai išlaikyti, prižiūrėti daugiabutį.

Iš tiesų tokio pobūdžio ginčų teismuose kiekvienas metais sulaukiame labai nemažai. Kartais daugiabučio gyventojams nepavyksta pasiekti bendro sutarimo. Visgi, kai ginčo šalys pabando pasikalbėti, surasti kokį nors kompromisą, sudaryti taikų susitarimą, tai dažnu atveju pavyksta sutaupyti ir laiko, ir pinigų. Dėl šios priežasties teismuose yra plačiai taikoma nemokama teisminė mediacija.

Atsižvelgiant į tai, kad liftai yra bendro naudojimo inžinerinės sistemos dalis, visi gyventojai privalo dalyvauti dengiant lifto priežiūros ir remonto išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojasi liftu, ar ne.

Pavyzdys iš gyvenimo

Senyvo amžiaus moteris 64 kv. 1976-ųjų statybos daugiabutyje gyvenanti Z.Saladuonienė nustėro gavusi sausio mėnesio aptarnavimo sąskaitą. "Tai sveiku protu nesuvokiama. Jau greitai bus metai, kai priskaičiuojamos sumos už lifto priežiūrą. Sausio mėnesį ši paslauga siekė 2,53 euro. Dar 7,22 euro man atsiėjo lifto mechanizmų remontas. Ir iš visų namo gyventojų buvo renkama maždaug tokia pati suma. O vien mano daugiabučio laiptinėje - 36 butai. Pelnosi iš varganų pensininkų, ir tiek. Apie 40 metų tame pačiame name gyvenanti Z.Saladuonienė neslėpė apmaudo. "Kiekvienas euras iš kišenės - skausmingas. Namuose turiu sergantį sūnų, jam nustatytas trečio laipsnio invalidumas. Pati irgi esu ligota, sunku lipti laiptais, viena negaliu užsinešti pirkinių. O mūsų name liftas antrajame aukšte nestoja. Ir mamoms su mažais vaikais lygiai taip pat sudėtinga.

Vakarų regione daugelio daugiabučių liftų priežiūrą vykdanti UAB „Klaipėdos liftas“ aiškina, kad paslaugų kainos kyla dėl senstančios liftų įrangos, augančių specialistų atlyginimų. Na, o kylant paslaugų kainoms, kyla ir mokesčiai gyventojams. Tikėtina, kad ateityje šis mokestis dar didės.

„Klaipėdos mieste nuo balandžio mėnesio net 30 procentų pabrango lifto eksploatacija. Aiškinausi, tačiau tai, pasirodo, ne klaida. Daugumos gyventojų apie tai net nebuvo įspėti. Ypač pikta pirmojo aukšto patalpų savininkams. Pasirodo, tos kainos yra visiškai nereguliuojamos. Vienintelė priežastis, kodėl tai vyksta, yra atlyginimų didinimas“, - piktinosi vieno Žardininkų gatvės daugiabučio pirmojo aukšto gyventojas.

UAB „Klaipėdos liftas“ direktorius Julius Kazakevičius teigė, kad pastaroji bendrovė yra didžiausia Klaipėdos regione, tačiau tokia pat veikla užsiima dar keletas mažesnių įmonių. Mokestis už lifto eksploataciją, pasak pašnekovo, taip smarkiai kilo ne vienam namui, o net trečdaliui bendrovės klientų.

Pasak pašnekovo, užsienio šalyse kainų korekcijos vyksta kasmet. Tokiu pavyzdžiu, esą, reikėjo pasekti ir pastarajai bendrovei - kad kainų šuolis nebūtų toks didelis.

Lifto priežiūrą vykdanti įmonė, šiuo atveju „Klaipėdos liftas“, bent kartą per mėnesį vykdo patikrą ir eksploatacinį aptarnavimą: sureguliuoja, išvalo, suderina mechanizmus. O kartą per metus nešališkas specialistas, t. y. įgaliotos įstaigos ekspertas, vykdo bendrą lifto būklės patikrinimą, stebi, ar nėra saugumo pažeidimų. Jeigu specialistas jų randa, lifto priežiūrą vykdančiai įmonei gresia nemalonumai.

Daugiabučių priežiūrą vykdančios UAB „Klaipėdos būstas LT“ direktorė Birutė Jevdokimenko aiškino, kad gyventojai kartu su kovo mėnesio sąskaitomis buvo įspėti apie tai, kad kils mokestis už lifto eksploataciją. Pašnekovė aiškino, kad lifto, kaip ir kiti mokesčiai, gyventojams skirstomi pagal buto plotą, nepaisant aukšto, kuriame gyveni.

Dviejų rūšių išlaidos Primename, kad 2016 metais Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad žmonės, gyvenantys pirmuose daugiabučių aukštuose, privalo mokėti ne tik už lifto eksploataciją, bet ir už jo remontą. Jie gali būti atleisti nuo tokio mokesčio, tik jei tokį sprendimą priima visi namo gyventojai.

Teismas išskyrė dvi išlaidų grupes. Pirmoji grupė - išlaidos, susijusios su kasdieniu naudojimu. Teismas nurodė, kad kasdienis lifto naudojimas, lygiai taip pat kaip ir kurios nors gyvenamojo namo laiptinės laiptų naudojimas, yra skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos, t. y. lifto elektros energijos sąnaudos ar laiptų valymo išlaidos, turi būti dengiamos tik šiais objektais besinaudojančių bendraturčių. Antroji grupė - išlaidos, susijusios su bendro naudojimo objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu. Tokios išlaidos yra priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas.

Daugiabučio priežiūros ir administravimo išlaidos.

Kada verta keisti liftą?

Keisti liftą reikia tuomet, kai siekiama pagerinti lifto veikimą, sumažinant lifto darbo sutrikimo ir sustojimo riziką dėl susidėvėjusio mazgo, bei norint pagerinti lifto estetinį vaizdą. Lifto gamyba paprastai trunka apie 3 mėnesius.

Naujas liftas gyventojams suteikia daug privalumų ir ilgainiui leidžia sutaupyti pinigų bei laiko gedimams taisyti. Nauji liftai sunaudoja mažiau elektros, bet liftų našumas padidėja. Taip sutaupomos eksploatacinės išlaidos.

Apibendrinant, svarbu paminėti, kad kiekvienas patalpų savininkas naują nutarimą gali ginčyti teismine tvarka.

tags: #lifto #elektros #skaiciukle #daugiabuciuose