Lifto Dydžio Standartai Daugiabučiuose Namuose: Renovacija, Privalumai ir Reikalavimai

Daugiabučio namo renovacija leidžia gyventojams džiaugtis ne tik malonesne aplinka, bet ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis.

Liftų Renovacija Daugiabučiuose: Svarbūs Aspektai

Tačiau dar vis neretai nežinoma, kad renovacijos laikotarpis itin parankus ir liftui keisti. Keičiant liftą renovacijos metu galima ne tik ženkliai sutaupyti gyventojų išlaidas ir turėti kur kas erdvesnį šiuolaikinį liftą, bet ir padidinti nekilnojamojo turto pardavimo kainą. Skaičiuojama, kad šiuo metu sostinėje veikia virš 5000 liftų, kurių didžioji dalis viršija 30 metų amžių.

Tokie liftai kasmet dėl bendro nusidėvėjimo, gedimų, pavojaus keleivių saugumui ar kitų priežasčių patenka į kritinės būklės įrenginių sąrašą, kas dažniausiai signalizuoja vienareikšmę išvadą - atėjo laikas keisti liftą.

Kada Keisti Liftą: Remontas, Modernizavimas ar Keitimas?

M. Romaška atkreipia dėmesį, kad liftas yra sudėtingas potencialiai pavojingas įrenginys, kuris su laiku dėvisi ir genda. Renovuojamuose daugiabučiuose namuose liftai paprastai jau patenka į kritinės būklės sąrašus arba yra arti to.

„Žinoma, ne kiekvienu gedimo atveju vienintelė išeitis yra keisti liftą nauju. Galimi ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, kapitalinis remontas ar modernizavimas. Bet jau atėjus ar artėjant kritinei būklei dažnai keisti liftą yra kur kas efektyviau. Ypač kai yra galimybė pasinaudoti valstybės parama. Be to, daugiabučio namo renovacijos metu lifto keitimo išlaidos išskaidomos ilgesniam laikotarpiui, kadangi lifto keitimas įeina į bendrą renovacijos sąmatą, kuriai suteikiama paskola“, - komentuoja M.

Gyventojų Įsitraukimas Renovacijos Procese

M. Romaška pasakoja, kad ruošiantis daugiabučio namo renovacijai, pirmiausia reikia gauti ne mažiau kaip 51 proc. gyventojų sutikimą. Tuomet namo administratorius ar bendrijos pirmininkas užsako investicinį planą, o investicinio plano rengėjas jį paruošia Investiciniame plane nurodoma, kokie darbai ir už kokią kainą bus atlikti bei valstybės kompensacijos dydis.

„Tuo metu, kai planai pristatomi gyventojams, labai svarbu, kad gyventojai iš tiesų įsitrauktų, domėtųsi, kas siūloma, klaustų dėl visų kilusių neaiškumų, kad po to, kai bus imtasi realaus darbų įgyvendinamo, kiltų kuo mažiau klausimų dėl priimtų sprendimų. Tad raginčiau gyventojus būti aktyviems ir visuomet drąsiai konsultuotis, klausti“, - pataria M.

M. Romaška pasakoja vieną iš dažnai pasitaikančių atvejų, kai jau pasitvirtinus techninį projektą ir pradedant atlikti darbus, t. y.

Liftų Šachtų Matmenys: Klaidos ir Sprendimai

„Kodėl taip nutinka? Nes dažnai, ruošiant renovacijos projektą, specifikacijos ir kiti matmenys tiesiog nukopijuojami, nevažiuojama į vietą ir šachta nėra matuojama. Visgi senų liftų šachtos savaime yra sudėtingas projektas, nes jos dažnai būna kreivos. Todėl visuomet, prieš ruošiantis keisti liftą ir norint kuo tiksliau pasirengti renovacijai, rekomenduojame pasitarti su specialistais, - atkreipia dėmesį M. Romaška.

- Jeigu išmatavimai neatitinka realybės, tiesiog negalime statyti lifto. Turime perdaryti projektą, kas, žinoma, atima daug papildomo laiko. Todėl labai svarbu prieš imantis darbų būti užtikrintiems dėl išmatavimų.

Naujų Liftų Privalumai: Saugumas, Patikimumas ir Komfortas

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad naujas liftas gyventojams suteikia daug privalumų ir ilgainiui leidžia sutaupyti pinigų bei laiko gedimų taisymui. Saugumas naujuose liftuose pirmiausia užtikrinamas naudojant šiuolaikinius saugos įrenginius, kuriuose yra sumontuojamos ne tik įprastos mechaninės, bet ir elektrinės bei elektromagnetinės apsaugos.

„Tiesa, kartais išgirstame, kad didėjant apsaugų skaičiui neva ir gedimų įrenginyje turėtų pasitaikyti dažniau, tačiau tai tikrai ne tiesa. Naudojant šiuolaikines valdymo sistemas, kuriose jau yra įdiegta įrenginio diagnostikos sistema bei kaupiami duomenys apie įrenginio eksploataciją, galima kur kas greičiau ir paprasčiau nustatyti susidėvėjusius mazgus bei atlikti savalaikį mazgo remontą ar keitimą. Tokiu būdu yra užtikrinama nepertraukiama įrenginio eksploatacija ir mažinamas prastovų skaičius“, - atkreipia dėmesį M.

„Skaičiuojame, kad vidutiniškai kasmet liftuose pasitaiko apie 1500 strigimų. Dažniausiai jie įvyksta dėl senų liftų gedimų arba dėl neatsargaus gyventojų elgesio“, - komentuoja M. Anot jo, nauji liftai turi nedidelius, tačiau labai tikslius suktuvus. Tai svarbus kėlimo įrenginys, leidžiantis sumažinti užstrigimo galimybę.

„Palyginome dviejuose daugiabučiuose, esančių tame pačiame Vilniaus rajone, Viršuliškėse, liftus. Viename Viršuliškių gatvės name veikia du nauji liftai, pastatyti pernai. Iš viso per šiuos metus nebuvo jokio skambučio dėl šių liftų neveikimo ar strigimo ir jiems nebuvo atlikti jokie remonto darbai. Tuo tarpu kitame Viršuliškių gatvės name yra du seni - 1977 metų - liftai.

Nebelieka rizikos būti prispaustam tarpdury ir net 15 proc. Naujuose liftuose naudojamos šiuolaikinės technologijos leidžia įrenginiams sustoti tolygiau, nejausti krestelėjimo kabinai pradedant važiuoti, lėtėjant ir sustojant.

Erdvė ir Garso Izoliacija: Šiuolaikinių Liftų Ypatybės

Kaip pasakoja M. M. Romaška papildo, kad renovuotas liftas tampa erdvesnis. Tiesa, liftas padidėja tuo atveju, jei kartu pakeičiamoskreipiančiosios. „Žinoma, reikia suprasti, kad daug kas priklauso nuo šachtos ir namo konstrukcijos, tačiau mūsų patirtis rodo, kad naujas liftas padidėja net iki 15 procentų. Įėjimas tampa platesnis ir kabina - didesnė.

Kadangi dažniausiai lifto patalpa ribojasi su gyventojų buto sienomis, neretai atsiriboti nuo nepageidaujamų garsų nepavyksta. Tai dažnai kelia gyventojų nepasitenkinimą. Naujuose liftuose, pasak M. Pirmiausia šiuolaikiniai suktuvai veikia tyliau, palyginti su pirmtakais, ne tik dėl konstrukcinių sprendimų, bet ir dėl naudojamo dažnio keitiklio, kuris užtikrina tolygų greitėjimą ir lėtėjimą. Tuo pačiu yra tausojama stabdžių sistema, kuri naudojama tik kabinos ir atsvaro padėties fiksavimui. Šiuolaikinės durų pavaros veikia tolygiai ir ties ribiniais judėjimo taškais koreguoja savo judėjimo pagreičius.

Pasak M. Pavyzdžiui, „Wittur“ kompanija, su kuria bendradarbiaujame, siūlo išskirtinį lifto valdymo sistemos ir variklio valdymo, išlaisvinimo sistemos monobloką. Tai naujas ir inovatyvus sprendimas, padedantis sumažinti energijos sąnaudas, - sako pašnekovas.

Kada Pradėti Rūpintis Lifto Keitimu: Patarimai ir Rekomendacijos

Svarstantiems liftą keisti ne daugiabučio namo renovacijos metu „Baltijos liftų“ vadovas pataria nelaukti paskutinės akimirkos, kol liftas bus išjungtas, ir tik tuomet priimti sprendimus dėl jo keitimo. Lifto keitimas ar kapitalinis remontas, kai įrenginys jau sustabdytas, gali užsitęsti net iki pusmečio.

Tuo tarpu nelaukiant, kol liftas bus sustabdytas ir imantis sprendimų dėl lifto keitimo darbų iš karto, kai tik iš akredituotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ekspertų gaunama informacija, jog liftas greitu metu gali būti sustabdytas, įrenginiu galima naudotis kur kas greičiau.

„Kad liftai tarnautų kuo ilgiau ne ką mažiau reikšminga užtikrinti jų nuolatinę priežiūrą. Pavyzdžiui, mes be privalomų liftų techninės priežiūros veiksmų, reguliariai patys atliekame liftų techninės būklės patikras, siekdami kuo tiksliau nustatyti esamą įrenginių būklę ir laiku reaguoti į galimus gedimus. Prižiūrimų liftų namų administratoriams ar bendrijų pirmininkams siunčiame informaciją apie liftų būklę reguliariai kelis kartus per metus.

Gyvenamojo Būsto Plotas: Kas Įeina?

Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų grindų plotas. Į šį plotą įeina virtuvės, sanitariniai mazgai, koridoriai, įstatytos spintos, šildomos lodžijos ar kitos pagalbinės patalpos.

Reikalavimai Daugiabučiams Namams

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų:

• Bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kv. m.
• Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kv. m.
• Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. m.

Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti butai, pritaikyti žmonėms su negalia. Šie butai turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas namams, esantiems ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Energinis Naudingumas

Nauji daugiabučiai iš esmės skiriasi nuo senųjų energiniu naudingumu. Nuo 2014 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

Mažo Ploto Būstai: Studijos ir Loftai

Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai pirkėjams siūlo ne tik naujus butus, bet ir naujus loftus, studijas ar kūrybines dirbtuves. Tai - patalpos, kurių plotas yra mažesnis, nei reikėtų, kad erdvė taptų gyvenamosios paskirties.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija primena, kad per pastaruosius keletą metų gyvenamojo būsto sąvoka pasikeitė. Jei anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv. m, dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų vadinama gyvenamąja. Asociacijos skaičiavimais, pakanka 17-18 kv. m įrengti minimaliam butui.

Mažo ploto studijas Vilniuje siūlančios įsigyti bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė pasakoja, kad paklausa 15-25 kv. m būstams didėja. Bendrovė yra pardavusi visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pernai lapkritį pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos.

„Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Įdomu tai, kad iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte - po 6 patalpas”, - kalbėjo L. Valantiejūtė. Pasak jos, statomame name parduota trečdalis būstų, nors statybos pradėtos pernai lapkritį.

„Mūsų klientas - jaunas žmogus, kuris nenori už būstą daug mokėti, tiek pirkdamas, tiek įsirengdamas ar skaičiuodamas komunalinius mokesčius. Dažnai tai yra pirmas jauno žmogaus būstas, arba kitų asmenų investicija su tikslu vėliau jį nuomoti. Mes dirbame su mažų būstų segmentu ir jame stengiamės likti, nes matome, kad poreikis yra ir jį diktuoja rinka“, - mano pašnekovė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37-48 kv. m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis kiek didesnis: 52 kv. m. Asociacijos duomenimis, pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne 1, o 2 kambariai, taip pat patrauklesniais yra optimalaus išplanavimo būstai, pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv. m, bet jau 3 kambarių.

Mažos Patalpos: Dėl Mados Ar Iš Skurdo?

Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai - pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų“, - kalba M. Statulevičius.

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis sutinka, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste. „Nelabai suprantu žmones, kurie sukūrė jauną šeimą ir tokį būstą įsigyja. Aišku, aš irgi buvau jaunas, su žmona gyvenome 9 kv. m bendrabučio kambaryje ir jame sugebėjome turėti ir miegamąjį, ir svetainę, ir virtuvę, bet nelabai įsivaizdavome savo ateitį su tokiu būstu. Kalbėti apie kokybišką vaikų auginimą turint tokį būstą tiesiog neišeina. Vertinu tai kaip laikiną prieglobstį arba būstą viengungiams, kai yra vieta lovai, kompiuterio stalui, o kieme - ir automobiliui“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad veikiausiai sprendimas pirkti mažą būstą lemiamas pinigų stygiaus didesniam pirkiniui.

„Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina. Jeigu mes kalbėtume apie kokybišką aplinką šeimai, vienam nariui 20-30 kv. m yra būtini, kad žmonės nesitrintų šonais. Tikrai logiška Londone ar Tokijuje turėti mažesnį būstą, nes ten viena yra nepaprastai brangi, bet Vilniuje ploto yra, neturime gyventi susispaudę“, - mano M. Pakalnis.

Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybė, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m ploto. „Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai“, - kalbėjo architektas urbanistas.

Pasak M. Pakalnio, šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. „Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30-35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis. Sovietmečiu buvo labai blogai, kai žmogui tekdavo 12-16 kv. m, ir jau tuomet buvo sakoma, kad gyvenimo sąlygos yra prastos. Tuomet mažų būstų statyta nedaug, nes manyta, kad juose nepavyksta kurti normalaus gyvenimo net ir sovietmečiu“, - kalbėjo jis.

M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto. „Pigumas yra santykinis, jei paskaičiuoti, kiek kainuoja kvadratinis tokio mažo būsto metras ir kas rinkoje yra siūloma už šią kainą. O jeigu dar įvertinti, kokios yra statybos sąnaudos, verta prisiminti, kad žmogus vieną kvadratinį metrą namo sode pasistato už 2,5-3 tūkst. litų. Manau, už šią kainą namą imsis statyti ir statybos bendrovės paskelbus konkursą. Šie skirtumai rodo butų ir namų kainų neadekvatumą, dėl to žmonės ir statosi namus aplink Vilnių“, - apibendrina M. Pakalnis.

Senos Statybos Daugiabučiai ir Studijos - Konkurentai

Vertinant kainas, naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai yra konkurentais. „Aš nežinau, ar mes jaučiame konkurenciją su senos statybos daugiabučiais, bet pagal kainą mes tikrai konkuruojame, - kalbėjo L. Valantiejūtė. - Visgi Lietuvos gyventojams mažo būsto koncepcija yra suvokiama: tėvai ar seneliai mažuose plotuose yra gyvenę.

Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų. Be to - ir potencialo. „Labai gerų renovacijos projektų yra Rytų Vokietijoje, kur iš atliktų projektų matoma, kaip tipiniai daugiabučiai transformuoti. Dalis jų buvo padidinti, kai kas - nugriauta, įrengtos terasos. Šiai rekonstrukcijai buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos, tiesa, pastatai priklausė savivaldai“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Pasak jo, Vilniuje taip pat galima būtų tokius projektus įgyvendinti, nes senų daugiabučių yra ypač patogiose vietose. „Tam, kad reikalai pajudėtų sparčiau, reikia vieno kito gero projekto. Senieji daugiabučiai stovi gerose vietose esančiuose rajonuose, kuriose yra visa infrastruktūra“, - mano M. Pakalnis.

Gyvenamojo ploto normos Lietuvoje

tags: #liftas #daugiabutis #str #dydis