Lietuvių kalba yra vienas iš svarbiausių Lietuvos identiteto elementų, turintis turtingą istoriją ir daugybę įdomių faktų. Kalbininkai žavisi lietuvių kalba, nes ji yra seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugybę senovinių bruožų, prarastų kitose kalbose. Apie lietuvių kalbą yra aibė odžių prirašyta. Lietuviui ji virtus savotišku kultu.
Lietuvių kalbos paplitimas pasaulyje
Lietuvių kalbos unikalumas
Tikra tiesa, mokslo nustatyta, yra ta, kad lietuvių kalba išlaikė archajiškiausią, artimiausią indoeuropiečių (IDE) prokalbei modelį, struktūrą. Archajiškiausia, nes išlaikiusi daugiausiai panašumų, mažiausiai pakitusi nuo bendrų šaknų, tik tiek. Kalba pati savaime, be jos nešėjų neegzistuoja. Pirmiausia kol nebuvo susiformavę lietuvių, negalėjo būti ir lietuvių kalbos. Tai logiška. Lietuvių gentis kaip atskira ėmė atsiskirti tik apie V-VIII a.
Lietuvių kalba kilo iš baltų prokalbės, bendros mums, latviams, prūsams ir kt. Baltiškoji prokalbė (bet ne lietuvių kalba) susiformavo maždaug 2000-1000 m. pr. Kr. O apie 500 m. pr. Kr. baltiškoji prokalbė ėmė skilti į dvi pagrindines šakas: Vakarų ir Rytų baltus. Indoeuropiečių kilmė ir prokalbė užgimė apie 5000 metų prieš Kristų. Baltai mažiau nei kitos grupės patyrė civilizacinių iššūkių.
Lietuvių kalba ir istorija
Atrodytų, jeigu mūsų kalba yra tokia sena, tai ir mūsų istorija turi būti be galo sena ir ypatinga. Tačiau istorijoj lietuviai pasirodo tik viduramžiais. Vėlai priima krikščionybę, kas buvo civilizacijos variklis. Ir dar vėliau pradeda rašyti savo gimtąja kalba. Bet jokių civilizacinių pėdsakų iš ankstesnių amžių nėra, tyla…
Seniausios gyvos kalbos
Kalbos turtingumas ir žodynas
Lietuvių kalbos žodyne pavyko surinkti apie pusę milijono žodžių. Tai išties labai daug. O, tarkim, anglų kalbos žodynas turi arti milijono žodžių. Tačiau reiktų suprasti, kad ne vien žodžių gausa rodo kalbos turtingumą. Idiomos ir frazeologizmai labai praplečia ir pagyvina kalbą.
Italų kalbos dėstytojas Lietuvoje
Italų kalbą ir kultūrą Kaune dėstantis mokslų daktaras Stefano Lanza yra ir pirmojo lietuvių-italų žodyno sudarytojas. Sudarydamas lietuvių-italų žodyną Stefano sako pats itin pagerinęs savo lietuvių kalbos žinias. „Toks turtingas žodynas, bet patys lietuviai juo skurdžiai naudojasi - vartoja labai mažai žodžių“, - sako pastebintis S. Lanza.
Paklaustas, ar jo vaikai moka lietuviškai, Stefano patikina, kad jie kauniečiai ir, be abejonės, kalba gimtąja kalba. Esu italas, turintis du vaikus lietuvius, juokiasi S. Lanza. „Mano vaikai kauniečiai! Įsivaizduojat, turiu giminaičių Kaune!
Klastotės ir mitai apie lietuvių kalbą
Kaip kažkada ironiškai yra rašęs etnologas ir publicistas G. Bet tai tik pavyzdžiai, kai prie iš anksto susikurto labai trokštamo įvaizdžio siekiama pritempti faktus, juos iškraipant, atitinkamai interpretuojant, o ko trūksta prikuriant. Visi aukščiau aptarti pramanai neperžengia Lietuvos ir lietuvių diasporos ribų.
Kiek apmaudu ir gėda dėl to, kad mūsų mėgėjai - kalbos (istorijos) mylėtojai - klastotojai pasitaikė tokie paprasti, neišradingi. Pasaulyje yra sukurta kur kas profesionalesnių klastočių, savotiškų šedevrų, kurie tam tikram laikui apžavėdavo ir įtikindavo net mokslo visuomenę.
Iš savo kalbos nereikia dirbtinai statyti šventovės, garbinimo kulto, tuo labiau remiantis klastotėmis. Tai atrodo komiškai. Bet suaugdami pradedame adekvačiau suprasti, kad viskas yra kur kas paprasčiau. Taip ir gimtoji kalba. Gerbkime ją, kurkime, puoselėkime ir mylėkime brandžia meile.
Lietuviai būna sužavėti, kai turistai ar čia gyvenantys užsieniečiai išmoksta šiek tiek kalbėti lietuviškai. Pabandykite ir sulauksite daugybės šypsenų iš vietinių!