Pilietiškumas - tai aktyvus piliečio santykis su visuomene, įsipareigojimas, atsakomybės prisiėmimas už save ir už bendruomenę, su kuria tapatiniesi. Taip pat tai veikla visuomenės labui, bendrapiliečių teisių, laisvių bei demokratijos gynimas, gerovės Lietuvai siekimas. Aišku, skirtingu istoriniu laikotarpiu pilietiškumas reiškėsi skirtingai.
Todėl ir lietuvių literatūroje aprašomas pilietiškumo suvokimas bėgant metams skyrėsi. Todėl aš ir pabandysiu paaiškinti kaip pilietiškumo vaizdavimas keitėsi jau minėtų rašytojų kūryboje.
Lietuvos Respublikos piliečio pasas
Pilietiškumo idėjos XVI-XX amžių literatūroje
Kaip antai, Martynas Mažvydas ir Mikalojus Daukša tikėjo, jog svarbiausia savybė laikanti tautą kartu bei puoselėjanti pilietines vertybes - tai lietuvių kalbos išmanymas, ugdymas. Kiek kitaip manė romantikas Maironis teigdamas, jog yra itin svarbu prisiminti garbingą tautos praeitį ir jos gamtą. Dar kitaip pilietiškumą suvokė vienas žymiausių XX amžiaus antrosios pusės lietuvių poetų, dramaturgų Justinas Marcinkevičius, teigdamas, jog pilietinių idėjų suvokimas, skaida yra nacionalinės savigynos būdas tautos nelaisvės sąlygomis.
Pirmiausia, tautiškumas ir pilietiškumas kyla iš piliečių sąmonės, kuri ima formuotis tik atsiradus rašytiniam žodžiui, knygai. Lietuvoje pirmoji lietuviška knyga atsirado tik XVI amžiuje. Tai lėmė Europoje pradėjusi plisti Reformacija. Daugiakalbei Lietuvai tai buvo galimybė valstybės gyvenime įtvirtinti lietuvių kalbą, mat protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris reikalavo tikėjimą skleisti tautinėmis kalbomis. Lietuvių šviesuoliui, savo veiklą siejančiam su evangelikų liuteronų tikyba, Martynui Mažvydui buvo lemta sukurti pirmąją lietuvišką knygą.
S. Daukantas apie pilietinį tautiškumą
Kalbėdami apie tai, galime prisiminti S.Daukanto poeziją, savo istoriniuose darbuose Daukantas perteikė pilietinio lietuvių tautiškumo vertybes: tėvynės gynimo pareigą, rūpinimąsi viešaisiais valstybės reikalais, stiprų ryšį su LDK istorija.
Vadovaudamiesi šia mintimi, turime visuomet prisiminti tautinius idealus, nuosaikiai dirbti tėvynės labui ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Bronius Krivickas - pilietiškas žmogus
Pilietiškas žmogus išsaugo savo poziciją visais gyvenimo atvejais, nes pats yra atsakingas už savo pasirinkimą. Taip teigė ir žymiausias XX amžiaus pokario poetas, literatūros kritikas, partizanas Bronius Krivickas. Partizanai dažniausiai siejami su laisvės kovom, kurie kovojo už laisvę, pasislėpę Lietuvos miškuose, Bronius Krivickas buvo vienas iš jų.
Lietuvos herbas
Pilietiškumas - svarbi vertybė
Apibendrinant galima teigti, jog pilietiškumas - svarbi visų laikotarpių literatūroje keliama vertybė. Ji susijusi su kitomis pamatinėmis vertybėmis - kalba, teritorinio vientisumo išlaikymu, kova už laisvę, nepriklausomybę, pareigų tėvynei vykdymu. Skaitydami žymiausius skirtingų epochų literatūros kūrinius, turime įsisąmoninti šių vertybių svarbą ir ugdyti savyje tikrąjį pilietiškumą, padėsiantį per amžius išlaikyti Lietuvos valstybę, jos kalbą bei kultūrą.
tags: #lietuviu #kalbos #literaturos #samprotavimo #rasiniai #ka