Eurovizija - tai dainų konkursas, kuriame dalyvauja įvairios šalys, kiekviena pateikdama po vieną dainą. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja šiame konkurse, tačiau ar tai atneša daugiau naudos ar žalos šaliai?
Visuomenės Nuomonė apie Euroviziją
DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė įdomių visuomenės nuomonės tendencijų. Didesnės sėkmės Eurovizijoje dažniau tikisi moterys, didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo bei didesnių pajamų respondentai. Nesidomintys Eurovizija dažniau nurodė vyrai, žemiausio išsimokslinimo, darbininkiškų profesijų atstovai.
Bemaž du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų teigė, kad valstybė turi skirti daugiau dėmesio ir lėšų mūsų šalies atstovui Eurovizijoje. 24 proc. mano, kad lėšų pritraukimas yra pačių iškovojusių teisę dalyvauti Eurovizijoje rūpestis. Už didesnę valstybės paramą dažniau pasisako moterys.
66 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad verta dalyvauti Eurovizijoje. Tokiai pozicijai dažniau pritaria didžiųjų miestų gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo bei didesnių pajamų atstovai, vadovaujantį darbą dirbantys respondentai. Skeptiškai Eurovizijos naudą vertina 13 proc. apklaustųjų. Dažniau tai vyrai, žemesnio išsimokslinimo, darbininkiškų profesijų atstovai.
51 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad juos labiausiai domina dainų Eurovizija. 13 proc. teigė labiausiai mėgstantys vaikų, 11 proc. - šokių Euroviziją. Vaikų ir šokių Eurovizija populiaresnė tarp moterų, tuo tarpu dainų festivalis vienodai patinka abiejų lyčių atstovams. Šokių Eurovizija taip pat populiaresnė tarp didmiesčių gyventojų, vaikų - tarp rajonų centrų gyventojų.
Apklausos Rezultatai
Apklausoje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Štai apibendrinta apklausos rezultatų lentelė:
| Klausimas | Teigiamas atsakymas (%) | Neigiamas atsakymas (%) |
|---|---|---|
| Ar valstybė turėtų labiau paremti mūsų dalyvius Eurovizijoje? | 65 | 24 |
| Ar Lietuvai apskritai verta dalyvauti Eurovizijoje? | 66 | 13 |
| Ar Sashai Son(g) šių metų dainų Eurovizijoje pasiseks geriau nei prieš tai mūsų šaliai atstovavusiems dalyviams? | - | - |
Finansiniai Aspektai
Šveicarijos Bazelio mieste rinkėjai pritarė tam, kad ir mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojamas kitais metais mieste vyksiantis „Eurovizijos“ dainų konkursas. Remiantis preliminariais rezultatais, 66,4 proc. bazeliečių referendume balsavo už planuojamą 35 mln. Šveicarijos frankų (37,6 mln. eurų) Bazelio subsidiją konkursui. Jei referendumas būtų buvęs sėkmingas, būtų tekę gerokai apkarpyti „Euroviziją“ lydinčią programą.
Dėl to Šveicarijai jau trečią kartą tenka garbė rengti konkursą. Tada 2025 m. Švedijos Malmės mieste vykusią šių metų „Euroviziją“ laimėjo nebinarinis šveicarų atlikėjas Nemo.
Bemaž du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų teigė, kad valstybė turi skirti daugiau dėmesio ir lėšų mūsų šalies atstovui Eurovizijoje. 24 proc. mano, kad lėšų pritraukimas yra pačių iškovojusių teisę dalyvauti Eurovizijoje rūpestis. Už didesnę valstybės paramą dažniau pasisako moterys.
Kultūrinis Poveikis ir Priklausomybės Rizika
LRT į „Eurovizijos“ konkurso finalą grąžins vieną atlikėją, kuris iš konkurso iškrito antrajame etape. Iki 20 val. portale LRT.lt vyksiančiame balsavime skaitytojai galėjo pasirinkti, už kurį atlikėją balsuoti. Pasak jo, šis konkursas yra puiki galimybė jauniems dainininkams. Balsavimas vyko visą pirmadienį, kovo 6 dieną, iki 20 valandos. Iš vieno IP adreso buvo galima balsuoti vieną kartą. „Eurovizijos“ atrankos finalas vyks kovo 11 d.
Specialistų teigimu, visos priklausomybės sukelia neigiamas pasekmes, tik jų žala pasireiškia skirtingais būdais. Apklausos dalyviai, paprašyti balais nuo 1 iki 10 įvertinti skirtingų priklausomybių sukeliamą žalą žmogui, net 9,3 balo skyrė priklausomybei nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus. Antroje ir trečioje vietose atsidūrė priklausomybė nuo alkoholio (8,75 balai) ir nuo lošimų (8,74 balai). Priklausomybė nuo tabako įvertinta kiek mažesniu žalos balu - 7,88, o nuo interneto - 7,03 balo.
Per didelis socialinių tinklų naudojimas, žaidimai, naršymas internete gali sukelti priklausomybės simptomus: sutrikti miegas, sumažėti koncentracija, atsirasti nerimas ir depresija. Ilgalaikėje perspektyvoje tai veikia psichinę gerovę, socialinius įgūdžius ir produktyvumą.
Apskritai, kad visos priklausomybės yra labai žalingos, vertos 9-10 balų, dažniau nurodo moterys. Pavyzdžiui, itin didelę žalą priklausomybei nuo lošimo priskiria 74 proc. moterų ir vos 60,5 proc. vyrų, o priklausomybę nuo alkoholio kaip žalingą vertina 73 proc. moterų ir 63 proc. vyrų.
Aplinkosauginiai Aspektai
Černobylio atominės elektrinės avarija negrįžtamai pakeitė aplinkinę gyvūniją ir augmeniją - kai kam išsivystė genų mutacijos, pasikeitė kūno spalva ar lapų forma, o kas nerado būdo prisitaikyti, turėjo išnykti. Vis tik dalis žmonių klaidingai romantizuoja šią katastrofą, sakydami, kad radiacija gamtai išėjo į naudą ir pasirodė esanti geresnė nei žmogus.
Mokslininkai vieningai sutaria, kad Černobylio branduolinė avarija paveikė aplinkinę gyvūniją ir augmeniją. Tačiau klaida sakyti, kad radiacija gamtai išėjo į naudą. Nors mokslininkai užfiksavo, kai kurios paukščių ir gyvūnų rūšys prisitaikė prie nuolatinės radiacijos fono, taip pat pastebėta, kad draudžiamojoje zonoje sumažėjo paukščių ir gyvūnų rūšių, išaugo gyvūnų mirtingumas, sumažėjo gimstamumas, jiems teko keisti mitybos įpročius, padaugėjo apsigimimų.
Mokslininkai pastebi, kad draudžiamojoje zonoje gyvenantys paukščiai prisitaiko prie nuolatinio radiacinio fono. Dalis jų, didėjant spinduliuotei, demonstruoja didesnį antioksidantų kiekį, mažesnį oksidacinį stresą ir mažiau DNR pažeidimų. Tačiau rūšys, turinčios daugiau feomelanino (raudono, geltono ir auksinio pigmento), pasižymi prastesne kūno būkle, mažesniu antioksidantų kiekiu, didesniu oksidaciniu stresu ir DNR pažeidimais. Todėl aplink Černobylį sumažėjo šių paukščių rūšių populiacija.
Draudžiamojoje zonoje valkataujančius šunis tyrę mokslininkai 2023 m. paskelbė, kad šie šunys genetiškai skiriasi nuo aplinkinių vietovių šunų - jiems nustatyti 52 genai, susiję su reakcija į radiaciją. Manoma, kad šunys per kelias kartas prisitaikė gyventi radiacijos sąlygomis. Tačiau gyvūnų pėdsakus sniege draudžiamojoje zonoje tyrę mokslininkai nustatė, kad radiacija lėmė mažesnę žinduolių gausą aplink Černobylį. Be to, pastebėta, kad plėšrioms rūšims teko keisti savo medžioklės ir mitybos įpročius, kadangi dėl radiacijos poveikio sumažėjo grobio.
Ši branduolinė avarija padarė nepataisomą žalą aplinkinei gamtai, kai kurie žmonės linkę romantizuoti katastrofą, klaidingai sakydami, kad radiacija gamtai išėjo į naudą ir pasirodė esanti geresnė nei žmogus.
Kodėl kaimynai už mus (ne)balsuoja „Eurovizijoje“?
tags: #lietuvai #nepelninga #butu #laimeti #eurovizijos