Šiame straipsnyje panagrinėsime Jono Jūro-Žilvinio, partizanų kovotojo, gyvenimą ir jo sesers Leonoros Jūraitės likimą. Straipsnyje remiamasi istoriniais faktais ir prisiminimais.
Jono Jūro-Žilvinio biografija
Jonas Jūras gimė 1917 m. Ukmergės aps., Žemaitkiemio vls., Alinavosk. pasiturinčio ūkininko Ignoto Juro (g.1882) ir Julijonos Jūrienės-Maželytės šeimoje, kurioje augo penki vaikai: Juozas, Jonas, Steponas, Antanina ir Leonora.
Jono tėvas Alinavos k. turėjo 16 ha žemės, bet susitaupęs pinigų stengėsi ūkį padidinti. Jūrai, savo kaime neradę tinkamos pirkimui žemės, 1932 m. atvyko į Kurklių vls., Burios k.
Joną, baigusį pradinę mokyklą, pasiėmė turtingas senelis, motinos tėvas Jonas Maželis, turėjęs Alantos vls., Inketrių k. 80 ha žemės ir leido mokytis į Molėtų progimnaziją. Ją baigęs mokėsi Ukmergės gimnazijoje.
Joje besimokydamas ir vėliau studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete Medicinos fakultete, Jonas draugavo su Vaičiuliškių, vėliau Staškūniškio pradinės mokyklos vedėju Juozapu Šibaila, kuris buvo aktyvus Skautų, Saulių sąjungos narys, jaunalietuvis ir darė Jonui didelę įtaką.
Jonas padėjo J.Šibailai organizuoti mokinių išvykas, o kartais pravesdavo už jį pamokas.
Įsitraukimas į partizanų veiklą
1944 m. pabaigoje, suėmus tėvą Ignotą Jūrą, Jonas paliko namus, slėptuvę ir pasitraukė į mišką tėvynės ginti: suorganizavo partizanų būrį ir jam vadovavo. Jonas Jūras-Žilvinys buvo žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesaus veido, šviesiaplaukis su tokia pat šviesia barzdele, grakštus, inteligentiškas jaunuolis. Jis mėgo literatūrą ir daug skaitė.
Jono Jūro-Žilvinio-Karoso būrys veikė Kurklių vls. ir Kavarsko, Balninkų, Skiemonių bei Žemaitkiemio valsčių pakraščiuose. 1945 m. sunaikinus Jono Raudonikio-Potašono būrį, kuriame buvo apie 60 partizanų, jo likučiai įsijungė į Jono Jūro-Žilvinio vadovaujamą būrį.
Tais pačiais metais J.Jūro-Žilvinio, Karoso būrys prisijungė prie J.Šibailos-Dieduko vadovaujamos Balninkiečių laisvės rinktinės. 1945 m. pabaigoje Balninkiečių rinktinei prisijungus prie Žaliojo Velnio vadovaujamos Didžiosios Kovos apygardos ir Balninkiečių rinktinės pagrindu įkūrus DKA B rinktinę, J.Jūras-Žilvinio būrys pasidarė vienu iš jos padalinių.
DKA B rinktinės vadu buvo paskirtas psk.Alfonsas Morkūnas-Plienas iš Žemaitkiemio vls., Juodžiūnų k., o štabo viršininku - Balninkų pradinės mokyklos vedėjas J.Šibaila-Diedukas. Kuriant DKA B rinktinės štabą Jonas Jūras-Žilvinys pateko į pirmojo štabo sudėtį.
1946-1947 m. keitėsi rinktinės batalionų vadai, jų pavaduotojai ir rinktinės nariai, o J.Jūras nepasitraukdamas dirbo štabe.
1946 m. DKA B rinktinės ir štabo spaudos ir propagandos bei poligrafinės dalies viršininkas grandinis Jonas Jūras-Žilvinis 1947 m. gegužės mėn. apsistojo Petro Kuktos-Girininko partizanų būryje, kuriame 1947-1949 m.
Gyvenimas bunkeryje
1947 m. žiemą Žilvinis peržiemojo lauko bunkeryje penkiese kartu su Vaclovu Morkūnu-Žentu, Steponu Jakučioniu-Aušra, Viliumi Sabaliausku-Slapuku ir Broniumi Kemekliu-Keršlu. Bunkeris buvo Adamavos miške, prie kvartalinės linijos. Jame buvo galima vaikščioti statiems, viduje -du gultai, kuriuose galėjo gulėti 6 žmonės, tarp jų - stalas, o dėl patogumų, lyginant su kitais bunkeriais, buvo vadinams "klebonija".
Jonas Jūras-Žilvinys, be tiesioginio savo darbo, padėjo Ignui Leščiui-Šaltekšniui redaguoti laikraštį “Tėvynei šaukiant”, buvo partizanų gydytojas ir sumanus meistras.
1948 m. gegužės 1 d. Jonas Jūras-Žilvinys kartu su rinktinės vadu Plienu ir štabo viršininku Dieduku kaip DKA atstovai dalyvavo Šiaurės Rytų Lietuvos srities Vytauto, Algimanto ir Didžiosios Kovos apygardų bei rinktinių partizanų vadovybės suvažiavime.
1948 m. rugpjūčio 14 d. DKA B rinktinei patvirtinamas Didžiosios Kovos apygardos statusas ir užmezgami ryšiai su srities vadovybe. DKA vadu skiriamas Alfonsas Morkūnas-Plienas ir jam suteikiamas partizanų kapitono karinis laipsnis.
J.Jūras, būdamas štabo organizacinio skyriaus viršininku, vadovavo: 1) bendrosios organizacijos ir ryšių organizavimo veiklai, 2) sudarė ir įgyvendino vidaus ryšių planą (nustatė reikalingas ryšių linijas).
1948 m. spalio 12 d. J.Šibaila paskiriamas į Rytų Lietuvos srities štabą, o vėliau į LLKS vyriausiąją vadovybę. J.Šibailai išvykus, netrukus DKA štabo viršininku skiriamas DKA štabo narys, organizacinio skyriaus viršininkas Jonas Jūras-Žilvinys.
Tai patvirtina 1949 m. gruodžio 6 d. LTSR MGB 2-N valdybos viršininko Počkajaus pažyma apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vyriausiąją vadovybę, sričių ir apygardų štabų sudėtį.
Joje rašoma, kad 1949 m. per čekistines operacijas nužudyti štabo nariai: DKA štabo viršininkas Jonas Jūras-Žilvinys, štabo žvalgybos skyriaus viršininkas Žiupka-Šarūnas, informacijos skyriaus viršininkas ir laikraščio “Tėvynei šaukiant” redaktorius Leščius-Šaltekšnis. Operacijos metu suimti: informacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Skabas-Aidas, bendrojo skyriaus viršininkas ir štabo įgaliotinis Imbrasas-Tarzanas.
1949 m. liepos 12 d. Jonas Jūras-Žilvinys žuvo Adamavos miške. Jo kūnas buvo išniekintas Kurkliuose.
„Aktualusis interviu“: Kiek partijoms kainuoja jų politikų kelionės į STT?
Leonoros Jūraitės likimas
1948 m. gegužės 22 d. Jono tėvas ir motina ištremiami į Krasnojarsko sritį. Tėvas mirė tremtyje, o motiną 1956 m. vasario 25 d. paleido ir ji netrukus grįžo į Lietuvą. Mirė 1978 m.
Trėmimo metu Jūrų duktė Antanina (g.1924 m.) mokėsi Kauno universiteto Chemijos fakulteto trečiame kurse, sūnaus Stepono ir jauniausios dukros Leonoros tuo metu nebuvo namie. Taip ir liko neištremti.
Juos priglaudė Šilutės r. Vainuto pradžios mokyklos mokytoja Elena Vaitkevičienė. Jos vyras buvo pasitraukęs į Vakarus, o duktė studijavo su Antanina Juraite ir abi buvo geros draugės.
E.Vaitkevičienė, pasinaudodama pažintimis Švietimo ministerijoje, įdarbino Antaniną Juraitę Šilutės vidurinės mokyklos chemijos mokytoja. Invalidas Steponas Jūras įsidarbino Šilutės batsiuvių artelėje ir mokėsi Šilutės vakarinėje vidurinėje mokykloje, o Leonora Juraitė užsidirbdavo privačiai prižiūrėdama vaikus ir taip pat mokėsi vakarinėje mokykloje.
Visi trys Ignoto Juro vaikai, likę be tėvų paramos, patys užsidirbdavo pragyvenimui ir užsispyrusiai siekė mokslo. Antanina baigė Universiteto Chemijos fakultetą, Steponas - bibliotekininkystę, o Leonora - Klaipėdos buhalterinės apskaitos technikumą.
Jūrų šeimos likimas tremtyje ir po jos
Ši lentelė apibendrina Jūrų šeimos likimą tremtyje ir po jos:
| Šeimos narys | Likimas |
|---|---|
| Ignotas Jūras | Ištremiamas į Krasnojarsko sritį, mirė tremtyje |
| Julijona Jūrienė-Maželytė | Ištremiama į Krasnojarsko sritį, paleista 1956 m., grįžo į Lietuvą, mirė 1978 m. |
| Antanina Juraitė | Likusi Lietuvoje, baigė universitetą, dirbo mokytoja |
| Steponas Jūras | Likęs Lietuvoje, dirbo batsiuvių artelėje, baigė bibliotekininkystę |
| Leonora Juraitė | Likusi Lietuvoje, užsidirbdavo prižiūrėdama vaikus, baigė buhalterinės apskaitos technikumą |
Šis straipsnis skirtas pagerbti Jono Jūro-Žilvinio atminimą ir atskleisti jo sesers Leonoros Jūraitės likimą. Jų gyvenimai yra svarbi Lietuvos istorijos dalis.