Miškas Lietuvoje yra svarbus gamtos išteklius, kurio tvarkymas ir naudojimas reglamentuojamas įstatymais. Miško kirtimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas siekiant užtikrinti tvarų miškų naudojimą ir aplinkosaugą.
Norint vykdyti miško kirtimus, būtina laikytis nustatytos tvarkos, kuri apima leidimų gavimą arba pranešimų apie ketinimus kirsti mišką pateikimą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius su miško kirtimo leidimais susijusius aspektus, kuriuos turi žinoti miškų valdytojai, taip pat miško kirtimų tvarką, leidimų išdavimo procesą, atvejus, kai leidimai nereikalingi, bei bendraturčių sutikimo svarbą.
Leidimų Išdavimas ir Pranešimų Derinimas
Leidimus kirsti mišką išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti derina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniai poskyriai. Kas išduoda leidimus kirsti mišką, derina pranešimus apie ketinimą kirsti mišką? VMT svetainėje adresu www.amvmt.lt pagal miško sklypo buvimo vietą galima sužinoti, į kurį poskyrį ir pareigūną reikėtų kreiptis, rašoma ministerijos pranešime.
Kada Reikalingas Leidimas Kirsti Mišką?
Leidimas kirsti mišką privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miško kirtimams. Leidimas kirsti mišką privalomas daugeliu atvejų. Štai pagrindiniai atvejai, kada reikia kreiptis dėl leidimo:
- Plynasis kirtimas: jei ketinate iškirsti visą miško plotą tam tikroje teritorijoje, reikia gauti leidimą. Tai taikoma tiek privatiems, tiek valstybinio miško savininkams.
- Didelis kirtimo plotas: jei miško plotas, kurį ketinate kirsti, yra didesnis nei 3 hektarai, būtinas miškotvarkos projektas, o šio projekto pagrindu išduodamas leidimas kirtimui.
- Kirtimai saugomose teritorijose: jei kirtimai vykdomi saugomose teritorijose (pvz., gamtos rezervatuose, valstybiniuose parkuose), leidimas yra būtinas ir griežtai reglamentuotas.
- Specialūs kirtimai: sanitariniai, ugdomieji ir atrankiniai kirtimai taip pat gali reikalauti leidimo, ypač kai kirtimas atliekamas dideliu mastu arba turi įtakos aplinkai.
- Medienos pardavimas: jei ketinate parduoti iškirstą medieną, nepriklausomai nuo kirtimo tipo, reikalingas leidimas.
Pagrindiniais miško kirtimais vadinami brandžių medynų kirtimai. Brandžiais laikomi medžiai, pasiekę Miško kirtimų taisyklėse nurodytą kirtimo amžių.
Norint vykdyti pagrindinius miško kirtimus didesniame kaip 3 ha miško sklype, pirmiausia reikia parengti miškotvarkos projektą. Projektus rengiančių projekto autorių sąrašą galima rasti jau minėtoje VMT interneto svetainėje.
Mažesniame nei 3 ha miško sklype galima vykdyti miško kirtimus be miškotvarkos projekto paruošus biržių atrėžimo dokumentus, parengtus miškininko specialisto.
Leidimą kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą. Leidimas kirsti mišką išduodamas per 5 darbo dienas nuo prašymo ir biržių atrėžimo dokumentų pateikimo, jeigu miškas patenka į Kultūros paveldo apsaugos zoną - per 10 darbo dienų.
Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą.
Kaip Gauti Miško Kirtimo Leidimą?
Miško kirtimo leidimą gauti galima atlikus šiuos žingsnius:
- Parenkite reikalingus dokumentus:
- Jei jūsų miško plotas viršija 3 hektarus, pirmiausia reikės parengti miškotvarkos projektą, kuriame bus nurodyti visi būsimų kirtimų ir medžių išlaikymo aspektai.
- Mažesniems miškams, kur miškotvarkos projektas neprivalomas, reikės parengti biržių atrėžimo dokumentaciją.
- Pateikite paraišką per Aplinkosaugos Leidimų Informacinę Sistemą (ALIS):
- Prisijunkite prie ALIS sistemos naudodamiesi elektroniniu parašu.
- Užpildykite ir pateikite paraišką su visais reikiamais dokumentais. ALIS sistema leidžia užpildyti visą reikalingą informaciją ir įkelti dokumentus tiesiai elektroniniu būdu.
- Kartu su paraiška gali tekti pateikti papildomus dokumentus, tokius kaip miškotvarkos projektą ar kitus su kirtimu susijusius dokumentus.
- Laukite sprendimo: Valstybinė miškų tarnyba (VMT) per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo priima sprendimą dėl leidimo išdavimo. Leidimas gali būti atsiimtas elektroniniu būdu per ALIS arba atvykus į VMT regioninį padalinį.
Miško savininkas privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir vykdyti kirtimus tik pagal patvirtintą planą. VMT atlieka miško kirtimo priežiūrą ir gali atlikti patikrinimus, kad įsitikintų, jog kirtimai atitinka teisės aktus ir nėra pažeidimų.
Sezoniniai Kirtimo Apribojimai
Kai kurie kirtimai Lietuvoje yra ribojami pagal metų laikus:
- Ugdomieji kirtimai: draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d.
- Sanitariniai kirtimai: draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.
Šios nuostatos taikomos siekiant apsaugoti biologinę įvairovę ir užkirsti kelią paukščių lizdų naikinimui per jų perėjimo laikotarpį.
Biologinės Įvairovės Apsauga Kirtimų Metu
Miško kirtimai taip pat turi būti atliekami atsižvelgiant į biologinę įvairovę. Miško valdytojai privalo:
- Palikti pakankamai senų ir storų medžių, kurie yra svarbūs biologinei įvairovei.
- Užtikrinti, kad kirtimai nepažeistų retų ir saugomų rūšių.
Kur Kreiptis Dėl Miško Kirtimo Leidimo?
Jei ieškote pagalbos dėl miško kirtimo leidimo ar kitų miškininkystės paslaugų, visais miškininkystės klausimais ir leidimų gavimo procesu kviečiame kreiptis į senasmiskas.lt komandą.
Atvejai, Kai Leidimas Nereikalingas
Miško savininkas turi teisę be leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką: Prakirsti ribinę sklypo liniją (1,5 metro į savo miško valdos pusę). Kirsti sausuolius ir pavienes vėjavartas. Ugdyti jaunuolynus iki 20 metų amžiaus.
Tačiau, jei minėtais miško kirtimais pagamintą medieną planuojama teikti į rinką, t. y. parduoti, būtina pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Visais kitais atvejais norint kirsti mišką, reikalingas arba leidimas kirsti mišką, arba suderintas pranešimas apie ketinimą kirsti mišką.
Kokiais atvejais nereikalingas nei leidimas kirsti mišką, nei pranešimas apie ketinimą kirsti? Taip pat yra atvejų, kuomet privatiems miško savininkams leidimų ar pranešimų dėl kirtimo pateikti nereikia. Tokie atvejai - tai:
- jaunuolynų ugdymo kirtimai (iki 20 metų amžiaus medynuose). Tai dažniausiai anksčiau buvusiose kirtavietėse po kirtimo savaime atsiželdęs arba į suartą dirvą pasodintas miškas, kur menkavertės medžių rūšys ir krūmai stelbia pagrindines medžių rūšis. Tai yra labai svarbus kirtimas nes ugdomaisiais kirtimais formuojamas ateityje būsimas medynas;
- atrankiniai sanitariniai kirtimai, iškertant tik sausuolius ir vėjovartas. Pažymėtina, kad nulaužtiems medžiams reikia pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką. Taip pat, į miškininką specialistą reikėtų kreiptis dėl džiūstančių spygliuočių medynų, apnikus liemenų kenkėjams;
- kirtimai, skirti ribinėms linijoms prakirsti, kai miško savininkas į savo miško valdos pusę iškerta iki 1,5 metro pločio juostą. Ribinės linijos turi būti tiesios, siekiant išvengti nesusipratimų. Patartina, prieš pradedant šiuos kirtimus, informuoti kaimyninių miško valdų savininkus arba atlikti kadastrinius matavimus.
Leidimų nereikia ir valstybinių miškų valdytojams, norintiems medynuose kirsti pavienes drebules ir blindes žiemą papildomam žvėrių šėrimui.
Taip pat leidimai neprivalomi ir elektros perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims, kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai. Šiais atvejais, darbus atlikęs asmuo, per 5 darbo dienas privalo informuoti miško savininką ar valdytoją. Vykdant pavojų keliančių ar kitų medžių, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kirtimus elektros oro linijų apsaugos zonoje, reikia suderinti su miško savininku ar valstybinio miško valdytoju.
Pažymima, kad, vykdžius kirtimus anksčiau išvardintais atvejais, kai leidimai nėra privalomi, bet norint iškirstą medieną pateikti rinkai, privaloma aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinei miškų tarnybai.
Leidimai ir pranešimai pagal patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą išduodami arba tikslinami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos leidimui gauti ir kitų leidimui gauti reikalingų dokumentų pateikimo elektroniniu būdu per ALIS arba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, jeigu dokumentai pateikiami pagal privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus (tai valdos iki 3 ha ploto, kurioms vidinės miškotvarkos projektas neprivalomas).
Pranešimas Apie Ketinimą Kirsti Mišką
Kai planuojama vykdyti ne pagrindinius miško kirtimus, VMT teritorinis poskyris, kurio teritorijoje yra miškas, informuojamas apie tai pateikiant pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Per 14 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo registruotu laišku arba įteikimo asmeniškai negavus neigiamo atsakymo, arba gavus raštišką suderinimą anksčiau, galima vykdyti numatytus miško kirtimus.
Jei planuojama vykdyti retinimo ar einamuosius miško kirtimus, kartu su pranešimu siunčiami ir biržių atrėžimo dokumentai. Kitų rūšių miško kirtimams (atrankiniams sanitariniams, tarp jų ir vėjalaužų kirtimams, baltalksnių, gluosnių ir drebulių kirtimams, miško kirtimams savo reikmėms iškertant iki 3 m3 iš ha ir kt.) biržių atrėžimo dokumentai neprivalomi.
Kai einamieji ar retinimo kirtimai suprojektuoti vidiniame miškotvarkos projekte, biržių atrėžimo dokumentai neteikiami. Retinimo ir einamiesiems miško kirtimams medžių žymėjimo ir biržių atrėžimo dokumentų rengimo tvarka tokia pati, kaip ir pagrindiniams miško kirtimams, o iškertamos medienos tūris paskaičiuojamas pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nustatytą tvarką.
Leidimą kirsti mišką arba pranešimą apie ketinimą kirsti ar jo kopiją kaip teisėtą miško iškirtimą įrodančius dokumentus miško valdytojai ir naudotojai privalo saugoti penkerius metus.
Bendraturčių Sutikimas
Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas kirsti mišką visiems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui.
Jei miškas valdomas kelių bendrasavininkų, pateikiamas vienas pranešimas apie ketinimą kirsti. Jį turi pasirašyti visi bendrasavininkai, arba vienas bendrasavininkas, tačiau kartu pateikdamas kitų bendrasavininkų rašytinius sutikimus dėl pranešime nurodytų miško kirtimų. Sutikimams notaro tvirtinimas nebūtinas.
Pranešimo formą galima rasti ir Aplinkos ministerijos interneto svetainės: www.am.lt skiltyje „Privačių miškų savininkams“.
Kokiais atvejais reikia pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką? Jei miškas valdomas kelių bendrasavininkų, pateikiamas vienas pranešimas apie ketinimą kirsti. Jį turi pasirašyti visi bendrasavininkai, arba vienas bendrasavininkas, tačiau kartu pateikdamas kitų bendrasavininkų rašytinius sutikimus dėl pranešime nurodytų miško kirtimų. Sutikimams notaro tvirtinimas nebūtinas.
Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas kirsti mišką visiems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. Iškirstą ar žuvusį medyną privaloma atkurti. Tai - įstatymo nuostata. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir juos saugoti. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai - ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo.
Kompensacijos Už Ūkinės Veiklos Apribojimus Saugomose Teritorijose
Privačių miškų savininkai ir valdytojai, kurių valdose įsteigus naują saugomą teritoriją, pakeitus esamos saugomos teritorijos ribas arba nustačius naujus veiklos apribojimus yra uždrausta anksčiau vykdyta veikla (pvz. uždraustas brandžių medynų kirtimas) arba realiai sumažėja gaunama nauda (pvz. dalis kirstinų medžių turi būti palikti neiškirsti), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali prašyti kompensacijų.
Tam, kad kompensacijos būtų išmokėtos kitais metais, prašymą išmokėti kompensaciją Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui reikia pateikti iki einamųjų metų balandžio 1 d.
Dauguma saugomų teritorijų Lietuvoje „persidengia“ su Europos bendrijos (EB) svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti įsteigtomis „Natura 2000“ teritorijomis. Tokiais atvejais privačių miškų savininkams jų patiriami nuostoliai kompensuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m.
Kompensacijų Dydžiai „Natura 2000“ Teritorijose
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kurių valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją, mokamos kompensacijos už apribojimus, siekiant išsaugoti EB svarbos rūšis ir jų buveines.
Ši informacija padės miško savininkams tinkamai vykdyti miško kirtimus, laikantis įstatymų ir tausojant gamtą.
tags: #leidimui #kirsti #miska #neatidalintame #turte #bendrasavininkiu