Persikėlimas į naują šalį dažnai apima daugybę formalumų, ir gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.
Kam reikalingas gyvenamosios vietos deklaravimas?
Gyventojai deklaravimą laiko kažkuo daugiau nei tas reiškinys yra iš tikrųjų. Iš tiesų deklaravimo paskirtis yra gerokai kitokia, nei čia daug kas mano. Deklaravimo paskirtis yra gerokai kitokia, nei čia daug kas mano. Tai tera tik mitas, toks pat mitas kaip gyventoju galvose sklandantis, kad asmuo pagyvenes svetimame bute ilgesni laika pvz 15 metu gali uzgyventi ta buta (nazyt kvartyru).
Nors deklaravimas jokių teisių į nekilnojamąjį turtą nesuteikia, tačiau deklaravimo tikslas yra kaupti informaciją apie asmenų gyvenamąją vietą. Taigi deklaravimas yra santykių dėl asmens teisėto gyvenimo bute, susiklosčiusių tarp mamos ir to asmens, pasekmė.
Be to, įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įmonės savo paslaugas teikia ar, esant reikalui, susisiekia su asmeniu būtent pagal jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad informacija apie asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą būtų tiksli ir aktuali.
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją.
Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt. Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro. Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu. Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.
Kas turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą?
- Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
- ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
- Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimas
Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju galima pasirinkti deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus.
Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.
Gyvenamosios vietos deklaracijos turi būti pateikiamos asmeniškai. Kitų žmonių gyvenamąją vietą galite deklaruoti tik jei deklaruojate vaikų gyvenamąją vietą arba esate jų teisėtas globėjas.
SVARBU: Užsieniečiai, turintys nacionalinę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.
Savininko sutikimas
Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Tokiu atveju gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytą laikotarpį ir pasibaigus šiam laikui ji automatiškai nutraukiama.
Kitu atveju reikės pateikti raštišką savininko leidimą. Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį.
Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.
Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.
Nuomininką išdeklaruoti galima ne visada
Pasak J. Juškaitės, prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga.
Taip būna, kuomet patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
„Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins“, - pasakojo J. Juškaitė.
Registrų centro atstovas pridūrė, kad pakeitus gyvenamąją vietą ar patalpų savininkui pateikus prašymą panaikinti kito gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis, t. y. išdeklaruoti, asmuo turi per vieną mėnesį deklaruoti naują gyvenamąją vietą.
„Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos jokiose gyvenamosiose patalpose, jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, - nurodė V. Danilevičius.
Kada deklaruoti gyvenamąją vietą gali kitas asmuo?
„Jankauskas ir partneriai“ teisininkė nurodė, kad kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo.
Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:
- nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai;
- nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
- asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje: svarbiausi aspektai
Jei Jūsų vyras ar žmona Lietuvos pilietis, o Jūs turite užsienio valstybės pilietybę, Jūs galite gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tiek laikiną, tiek nuolatinį. Taip pat, turite teisę įgyti Lietuvos pilietybę po 7 metų nuolatinio gyvenimo su savo vyru ar žmona Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi yra išduodamas 1 metams, kas metus jį pratęsiant.
Užsienietis, kurio vyras ar žmona yra Lietuvos pilietis, gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jei ketina gyventi kartu su sutuoktiniu (-e) Lietuvoje.
Prieš kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Jūsų vyras ar žmona Lietuvos pilietis turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Dažniausiai gyvenamoji vieta deklaruojama seniūnijoje, kurios aptarnaujamoje tertorijoje randasi gyvenamosios patalpos, kurių adresu asmuo ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Užsieniečio santuoka su Lietuvos piliečiu turi būti registruota. Sutuoktiniui (-ei) užsieniečiui turi pakakti lėšų pragyventi Lietuvoje. Minimalus lėšų dydis pragyvenimui per mėnesį lygus Lietuvos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžiui.
Asmuo taip pat turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad šeima turi gyvenamąjį plotą, kuriame gyvens. Pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus asmeniui turi priklausyti ne mažiau kaip 7 kv. m. gyvenamojo ploto. Butas, namas ar kambarys šeimai gali priklausyti tiek nuosavybės teise, tiek nuomos, panaudos ar kitu pagrindu.
Dokumentai reikalingi leidimui laikinai gyventi gauti:
- Prašymas;
- Pasas;
- Viza;
- Santuokos sudarymą patvirtinantys dokumentai;
- Turimas lėšas pragyvenimui patvirtinantys dokumentai;
- Dokumentai dėl gyvenamosios vietos;
- Teistumo pažyma;
- Išvykuų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašas;
- Sveikatos draudimas;
Priėmus sprendimą išduoti sutuoktiniui (-ei) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, žmona ar vyras Lietuvos pilietis turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje įforminimo (kortelės išdavimo). Šiuo atveju pateikiamas prašymas ir kiti būtini dokumentai Migracijos tarnyboje. Kortelės gamybos terminas: iki 5-10 darbo dienų.
Leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris yra sutuoktinis (-ė) Lietuvos piliečio, jei jis kartu atvyko su Lietuvos piliečiu iš užsienio valstybės gyventi į Lietuvą. Šiuo atveju reikia pateikti papildoms įrodymus, pagrindžiančius gyvenimą su vyru ar žmona užsieniečiu užsienio šalyje prieš atvykimą gyventi į Lietuvą.
Išvykimo deklaravimas
Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.
Nors gyvenamosios vietos deklaravimas yra gana lengva procedūra, būna ir įvairių nesusipratimų. Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.
Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu. Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.
Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.
Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.
Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.