Pastaruoju metu Lietuvoje iškilo klausimų dėl automobilių plovyklų statybos leidimų išdavimo ir šių statybų poveikio aplinkai bei gyventojams. Šiame straipsnyje apžvelgiamos situacijos, kai gyventojai išreiškia nepasitenkinimą dėl planuojamų ar jau vykdomų plovyklų statybų, institucijų pozicija šiuo klausimu ir verslininkų argumentai.
Pilaitės gyventojų bendruomenė feisbuko grupėje svarstė naujojo objekto kaimynystę. Vis dėlto pilaitiškiams užkliuvo tai, kad šioje vietoje augusių medžių nebėra, o teritorijoje burzgia traktorius. Žmonės dalijasi klausimais, kaip galėjo darbai prasidėti be gyventojų žinios iki projekto pristatymo ir netgi buvo išduoti leidimai. Taip pat stebimasi, kur dingo medžiai. Tačiau, kaip teigia, per savaitę jokio atsakymo nesulaukė.
Vilniaus miesto savivaldybė paaiškino, kad jokių pažeidimų šiame sklype nebuvo užfiksuota. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis teigė: „Minėtoje vietoje UAB „Lensona“ vykdo sklypo lyginimo darbus, tačiau statybos darbai šiuo metu sklype nevyksta. Viešosios tvarkos pareigūnai buvo nuvykę į objektą, jokių pažeidimų nenustatė, kelias nėra užterštas, viskas vykdoma pagal nustatytą tvarką. Verta paminėti, kad prasidėjus statyboms, statybų kontrolę vykdo ne savivaldybė, bet Statybų inspekcija“.
Bendrovės „KNV SPV 5“ vadovas Norbertas Faktorovičius tikino, kad šiuo metu jokie statybos darbai nėra pradėti: „Šiuo metu atliekame sklypo tvarkymo ir planiravimo darbus. Sklype yra iškirsti krūmai ir menkaverčiai medžiai, kurių kirtimui atskiro leidimo nereikia. Taip pat buvo lygintos duobės, kurios istoriškai buvo atsiradusios dėl žemių/žvyro kasimo.“
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 15min informavo, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kovo 19 d. pateikė prašymą informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus jungiamojo kelio projektui, o UAB „KNV SPV 5“ tą pačią dieną pateikė prašymą informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus paslaugų paskirties pastato (autoplovyklos) projektui Senosios Pilaitės kel. 1.
Jos atstovų teigimu, iš pateiktos nuotraukos nesimato jokių kelio (gatvės) pagrindo, t. y. skaldos, žvyro, asfalto ar betono sluoksnių: „Todėl galima spręsti, kad vyksta paruošiamieji žemės darbai, kurie gali būti vykdomi turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą kasti.“
Kovo 31 dieną Statybos inspekcija atliko patikrinimą šioje vietoje. Nustatyta, kad atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir žemės sklype Senosios Pilaitės kel. 1, Vilniuje, galimai buvo atlikti žemės darbai.
Informavimas apie numatomą paslaugų paskirties pastato (autoplovyklos) Senosios Pilaitės kel. 1, Vilniuje, projektavimą yra numatytas nuotoliniu būdu balandžio 12 dieną, 16 val. Projekto aiškinamajame rašte rašoma, „projektuojamas pastatas - paslaugų paskirties pastatas - autoplovykla. Didžiąją pastato dalį sudaro automobilių plovimo tunelio patalpa.“
Jungiamąjį kelią tiesti ketina pati Vilniaus miesto savivaldybė. Nors jo kontūrai sklype irgi jau ganėtinai ryškūs, tačiau visuomenės informavimas suplanuotas tik balandžio 13 dieną.
Taip pat rašoma, kad darbų metu neigiamas poveikis paviršiniams ir požeminiams vandenims galimas dėl blogų statybinių medžiagų, tepalų laikymo, nelaimingų atsitikimų: „Siekiant to išvengti reikia užtikrinti, kad statybiniai mechanizmai būtų tinkamos techninės būklės, laikytis darbo saugos reikalavimų. Statybvietėje turi būti absorbuojančių medžiagų sandėliavimo vieta. Įvykus avarinei situacijai užterštas sorbentas turi būti vežamas į tokių atliekų sandėliavimu užsiimančias įmones, kad kenksmingos medžiagos nepatektų į aplinką. Darbų metu neigiamą poveikį gyventojai gali patirti dėl mechanizmų keliamo triukšmo ar vibracijos. Darbai bus vykdomi uždaroje zonoje, privažiavimas į statybvietę pagrinde bus vykdomas nuo Senosios Pilaitės kelio. Bus užtikrintas šalia esančių gatvių, kelių valymas ir priežiūra.“
Analogiška situacija susiklostė ir Klaipėdoje. Sulaukusi Kretingos gatvės gyventojų skundų politikė A.Staponkienė raštu kreipėsi ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną, ir į kitas suinteresuotas institucijas. Pasak politikės, gyventojai negali patikėti, kad buvo išduotas leidimas tokioje vietoje statyti automobilių plovyklą. „Gyventojai piktinasi, nes akivaizdu, kad atsiradus tokiam objektui jų gyvenamojoje aplinkoje gerokai padidės triukšmas ir oro užterštumas, nes ištisą parą į automobilių plovyklą važiuos automobiliai. Blogės ne tik šalia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, pasekmes pajus ir „Žemynos“ gimnazijos bendruomenė, nes plovykla bus jų kaimynystėje. Visiškai netoli, tik kitoje sankryžos pusėje Šiaurės prospekte link Liepų gatvės, kur nėra arti gyvenamųjų namų, mokyklos stadiono bei valstybės saugomo kultūros paveldo - Klaipėdos universiteto - vizualinės apsaugos zonos, buvo tikrai tinkamesnių vietų tokiam objektui statyti“, - gyventojų nuogąstavimus persakė politikė.
Akcentuojama, kad automobilių plovykla statoma prie pat labai judrios sankryžos, per kurią važiuoja ne tik didelis srautas automobilių, bet ir į dvi mokyklas eina daugybė moksleivių. Jos žiniomis, apie tai, kad šiame žemės sklype bus statoma automobilių plovykla, Kretingos gatvės gyventojai sužinojo tik tada, kai jau buvo išduoti leidimai ir prasidėjo statybos. „Iš reklamos galima suprasti, kad čia stato savitarnos automobilių plovyklą, tai reiškia, kad plovykla bus atvira, tarši ir visiškai nedraugiška šiai aplinkai. Tokį žemės sklypą buvo galima išnaudoti ne žmonių sveikatai kenkiančiam objektui statyti“, - akcentavo A. Staponkienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius nė kiek nenustebo, kad gyventojai priešinasi tokio objekto atsiradimui. Esą tai visiškai įprasta praktika Klaipėdoje. „Ne pirmas kartas, kai priešinamasi tokiems objektams. Panaši istorija buvo ir prieš keletą metų, kai verslininkai prie Pempininkų esančioje aikštelėje norėjo statyti savitarnos plovyklą. Jei gerai pamenu, ten verslininkai ir nebestatė plovyklos, susirado kitą vietą„, - atsiduso G. Pocius. Jam pasirodė keistas toks gyventojų požiūris į verslą. Valdininkas pabrėžė, kad statant bet kokį statinį reikia išlaikyti norminius atstumus nuo kitų žemės sklypų ribų. „Valdininkai išduodami leidimus negali vadovautis principu „patinka - nepatinka“. Jei verslininkų planai nesikerta su teisės aktais, mes neturime teisės neduoti leidimo“, - pabrėžė G. Pocius.
Statybos leidimų poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė paaiškino, kad sklypas Šiaurės pr. 18 yra nuosavas. Jį savininkai įsigijo 2014 metais. Jos žiniomis, statoma savitarnos plovykla bus skirta lengviesiems bei nedidelių gabaritų krovininiams automobiliams plauti.
Agnė JANUŠONYTĖ, automobilių plovimų aikštelę statančios UAB „Delca invest“ direktorė teigė: „Gyventojai mūsų kaimynystės baiminasi visai be reikalo. Matyt, kol jie nėra susidūrę su naujausiomis automobilių plovimo technologijomis, sunkiai įsivaizduoja, kad plovykla gali būti ir draugiška aplinkai. Klaipėdoje bus pirmoji tokia plovykla, bet visoje Lietuvoje jau esame įrengę 15 plovyklų. Kai kuriuose miestuose mūsų plovyklos stovi kur kas arčiau gyvenamųjų namų, nei bus Klaipėdoje, bet dar nesame sulaukę nė vieno skundo iš gyventojų. Triukšmo daugiau tikrai nebus, nes bus įrengtos neperpučiamos apsaugos sienelės. Plovimo aparatūra dirba tyliai. Nors mūsų plovyklos dirba visą parą, paprastai naktį automobilių mažai kas važiuoja plauti. Kadangi įvaža į plovyklą bus įrengta iš Šiaurės prospekto, mūsų klientai tikrai neužkimš sankryžos. Juolab kad prie plovyklos bus įrengta ir laukimo aikštelė. Statybos jau prasidėjo, naująją plovyklą planuojame atidaryti vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.“
„Žemynos“ gimnazijos direktorė Rita PODOLIANKIENĖ teigė: "Labai gerai, kad gyventojai priešinasi. Man buvo keista, kad statybos jau prasidėjo. Mat iš pradžių verslininkai bandė ir su manimi derinti, prašė, kad pasirašyčiau kažkokius dokumentus. Kadangi aš pasakiau, kad nieko nesirašysiu, kol nesuderinsiu su bendruomene, jie jau kitą dieną pareiškė, kad jiems ir nereikia mano parašo, jau ir taip turi leidimą. Belieka tikėtis, kad pastatę plovyklą jie bent kaip nors ją atitvers ar apželdins, kad iš mokyklos pusės taip nesimatytų. Kita vertus, dabar galvoju, kad gal tai ir ne pats blogiausias objektas, kuris galėjo atsirasti šioje vietoje." Pavyzdžiui, visai šalia „Verdenės“ progimnazijos įrengta degalinė, o tai kur kas pavojingesnis objektas nei plovykla.
Panevėžyje, Savivaldybės atsiųstame rašte teigiama, jog dar 2008-ųjų birželį buvo išduotas leidimas prekybos paskirties pastatui su administracinėmis patalpomis statyti ir šis leidimas galioja neterminuotai. „Taip išeina, kad plovykla yra statoma nelegaliai, savavališkai, o ne pagal išduotą projektą. Tačiau statybos darbai toliau vykdomi ir jau baigiami. Gyventojai nepatenkinti tokiais naujais kaimynais - plovykla visai šalia gyvenamųjų namų, išvažiavimas padarytas į namų pusę. Panašu, kad automobilius ten plaus visą parą ir be laisvadienių. Kas mūsų laukia?“ Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis architektas Saulius Glinskis patvirtino, jog plovyklai statyti G. Petkevičaitės-Bitės gatvėje leidimas nėra išduotas. „Gali būti, kad statyba vyksta savavališkai arba statomas nesudėtingos statybos projektas. Šis klausimas perduotas tirti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai“, - komentavo S.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) nustatė, kad savitarnos automobilių plovykla Ukmergės g. Statytojas pakeitė savitarnos automobilių plovyklos aikštelės išvažos matmenis, t. y. plotį padidino nuo projekte numatytų 3,5 m iki 14,47 m į pietų pusę ir nuo 3,5 m iki 19,45 m į vakarų pusę. Dėl nurodyto pažeidimo statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas per 6 mėn.
Apibendrinant, automobilių plovyklų statybos Lietuvoje dažnai sukelia gyventojų nepasitenkinimą dėl galimo triukšmo, taršos ir neigiamo poveikio gyvenimo kokybei. Tačiau institucijos pabrėžia, kad leidimai statyboms išduodami tik tuo atveju, jei laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o verslininkai teigia naudojantys naujausias technologijas, kurios užtikrina minimalų poveikį aplinkai ir gyventojams.
Statybos leidimų išdavimo procesas:
- Projektinių pasiūlymų rengimas ir visuomenės informavimas
- Sklypo tvarkymo ir planiravimo darbai
- Statybos leidimo gavimas
- Statybos darbų vykdymas
- Statybos inspekcijos patikrinimai
Gyventojų nuogąstavimai:
- Triukšmas
- Oro užterštumas
- Eismo intensyvumo padidėjimas
- Želdinių sunaikinimas
Institucijų pozicija:
- Leidimai išduodami, jei laikomasi teisės aktų
- Statybos inspekcija vykdo kontrolę
- Savivaldybės užtikrina visuomenės informavimą apie projektus
Verslininkų argumentai:
- Naudojamos naujausios technologijos, mažinančios poveikį aplinkai
- Įrengiamos triukšmą slopinančios sienelės
- Teritorija sutvarkoma ir apželdinama
Ši lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su leidimų plovyklos statyboms išdavimu ir skirtingų šalių interesais.
Šiuo klausimu nuomonę išsakė ir politikė Aldona Staponkienė. „Ar leisdami statyti šioje vietoje automobilių plovyklą valdininkai galvojo apie žmonių sveikatą, ar buvo atsižvelgta į greta gyvenančių klaipėdiečių interesus?“ - gyventojų vardu į atsakingas institucijas raštu kreipėsi politikė Aldona Staponkienė. Tačiau valdininkai atkerta, kad jie neturi teisės nurodinėti verslininkams, ką jiems statyti privačiame sklype. Žinoma, jei tik jų planai nesikerta su galiojančiais teisės aktais. Esą šiuo atveju jokių trukdžių įrengti plovyklą šalia Kretingos g. ir Šiaurės prospekto sankryžos nėra.
Tačiau, anot G. Pociaus, priešintis - tai labai lietuviška. Jam pasirodė keistas toks gyventojų požiūris į verslą. „Juk kalba eina apie Šiaurės prospektą, kuris yra keturių eismo juostų, tad eismo judėjimas ir taip intensyvus. Beje, nuo Šiaurės prospekto iki Miško kvartalo yra nemažas atstumas, tikrai ta plovykla nebus pastatyta kam nors po langais. Panašu, kad čia tas atvejis, kai gyventojai tiesiog priešinasi bet kokioms statyboms. Manau, būtų ta pati reakcija, jei verslininkai statytų ir daugiabutį. Priešintis - tai labai lietuviška“, - komentavo G. Pocius.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus - atsirasti įtrūkimų ar deformacijų. Reguliarus sniego šalinimas ir pastato būklės stebėjimas yra būtini prevenciniai veiksmai.