Leidimai kirsti medžius savam sklype Lietuvoje: ką reikia žinoti?

Daugelis gyventojų, turinčių žemės sklypą, susiduria su klausimu, ar galima pjauti ar genėti medžius savo valdose. Nors nuosavybės teisė suteikia tam tikrą laisvę, medžių ir krūmų tvarkymo darbai yra griežtai reglamentuojami įstatymais. Privataus žemės sklypo savininkams Lietuvoje taikomos taisyklės, kai norima pjauti medžius ar krūmus. Medžiai laikomi saugotinais, kai jų skersmuo ar aukštis pasiekia nustatytas ribas. Taigi, norėdami savo sklype nupjauti nepageidaujamą želdinį, prireiks kreiptis į savivaldybę ir sumokėti tam tikrą mokestį.

Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikia leidimo kirsti medžius savo sklype, kokiais atvejais leidimas nereikalingas, ir kokia atsakomybė gresia už savavališkus veiksmus.

Kada reikalingas leidimas kirsti medžius?

Daugeliu atveju, norint pjauti medžius savo sklype, būtina gauti leidimą. Medžių pjovimo, genėjimo ir panašius darbus, net ir atliekamus savo sklype, reglamentuoja Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio) specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniems.

Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė gyventojams primena, kad dėl Lietuvoje galiojančio Želdynų įstatymo net ir nuosavoje žemėje reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.

Pavyzdžiui, skaitytojas Aurimas kreipėsi į GRYNAS.lt redakciją, norėdamas išsiaiškinti, ar tikrai negali taip paprastai nupjauti medžio, esančio jo sklype. Jis rašė:

„Turime labai gražų sklypą. Jis didelis, todėl norėtume pasistatyti šiltnamį, bet toje vietoje, kur jis tiktų, auga keli medžiai. Jie jau seni, augo jau mums nusipirkus sklypą. Norime medį nupjauti, bet internete perskaitėm, kad taip paprastai negalima, reikia gauti leidimus ir panašiai. Ar tai tiesa? Kur mums skambinti, kad gautume tuos leidimus?“

Šis atvejis puikiai iliustruoja, kad prieš pjaunant medį, būtina pasidomėti, ar toks veiksmas neprieštaraus teisės aktams.

Kokie medžiai laikomi saugotinais?

Gyventojas, norėdamas nuosavame sklype nukirsti ar apgenėti želdinius, turi įsidėmėti, kurie iš jų yra saugotini, mat tam keliami atskiri kriterijai, kurie yra įtvirtinti dokumente.

Svarbu! Privačios žemės savininkai turi teisę tvarkytis savo valdose, tačiau privalo laikytis teisės aktų reikalavimų.

Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas.

Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.

Pavyzdžiui:

• ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems tokiais atvejais, kai jų skersmuo yra 20 centimetrų ir didesnis (kamieno skersmenį matuojant 1,3 metrų aukštyje nuo žemės).
• Jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, tai saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai - 12 centimetrų skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniams, kai jie yra 30 centimetrų ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini paprastieji kadagiai aukštesni kaip 3 metrai.

Visgi atskiros medžių ir krūmų rūšys ir jų parametrai skiriasi atsižvelgiant į žemės paskirtį, todėl norint įsitikinti ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti ir peržiūrėti Vyriausybės patvirtintą kriterijų sąrašą.

Svarbu: net jei leidimas nereikalingas, visada rekomenduojama atsakingai elgtis su gamta ir gerbti teisės aktų reikalavimus.

Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu) draudžiama kirsti ir intensyviai genėti saugotinus medžius.

Kaip gauti leidimą?

Dėl leidimo reikia kreiptis į savivaldybę, kuri leidimus išduoda pagal individualias taisykles. Išduoti leidimą pjauti medį ar ne, sprendžia vietos savivaldybė, besivadovaujanti minėtais saugotinų medžių kriterijais.

Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė G. Čeponytė tikina, kad, nors leidimai pjovimui reikalingi medžiams nuo 20 cm skersmens, savivaldybė pasirengusi kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai. Tiesa, jei duodamas leidimas kirtimui, reikalaujama sumokėti želdinių atkuriamąją vertę.

Jeigu medis ir yra saugomas pagal minėtus kriterijus, G. Čeponytė akcentuoja, kad kartais daromos išimtys ir leidimas jį nupjauti neišduodamas:

• Leidimas kirsti išduodamas tik tuomet jei medis pavojingas, supuvęs, sutrešęs, invazinė rūšis
• Jei įrenginėjama infrastruktūra (parkavimo vietos, inžinierinių tinklų (šilumos, vandens) ar atliekas kitų tinklų remontas). Tačiau tokiais atvejais reikalingi dar ir statybos leidimai.

Kitaip tariant, jeigu norite pjauti medį daugiabučio ar savo nuosavo namo kieme, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę, kuri įvertins, galima atlikti tokius veiksmus ar ne.

Išimtys, kai leidimas nereikalingas

Labai retais atvejais nebūtina gauti leidimo pjauti medžius savo sklype. Tiesa, ne visada pareiga iš savivaldybės gauti atskirą leidimą yra privaloma, yra ir išimčių.

Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant - dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.

Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Atsakomybė už neteisėtą medžių kirtimą

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.

Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.

Jeigu gyventojai mano, kad jų kieme medis pjaunamas neteisėtai, reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.

Praktiniai patarimai

Norint išvengti nesusipratimų ir galimų baudų, rekomenduojama:

1. Prieš pradedant bet kokius medžių tvarkymo darbus, pasitikrinti, ar medis nepriskiriamas saugotiniams.
2. Jei medis saugotinas, kreiptis į savivaldybę dėl leidimo.
3. Laikytis visų savivaldybės nurodymų ir reikalavimų.
4. Jei kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant dėl pavojingos situacijos, nedelsiant informuoti savivaldybę.

Žinodami šias taisykles, galėsite atsakingai tvarkyti savo valdas ir išvengti galimų teisinių problemų.

Medžių priskyrimas saugotiniams pagal skersmenį ir vietovę

Šioje lentelėje pateikiami pavyzdžiai, kaip medžiai priskiriami saugotiniams priklausomai nuo jų skersmens ir augimo vietos:

tags: #leidimai #kirsti #medzius #savam #sklype #dytuvos