Daugiabučių namų renovacijos finansavimas Lietuvoje: galimybės ir perspektyvos

Lietuva siekia didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl daugiabučių namų renovacija yra svarbi priemonė šiam tikslui pasiekti. Šiame straipsnyje apžvelgiamos finansavimo galimybės, paramos programos ir gyventojų perspektyvos, susijusios su daugiabučių namų atnaujinimu Lietuvoje.

ES parama daugiabučių renovacijai

Europos investicijų bankas (EIB) patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pateiktą prašymą skirti 58 mln. eurų investicijų iš Modernizavimo fondo. EIB jau yra patvirtinęs daugiau kaip 280 mln. eurų finansavimą APVA teiktoms investicijų schemoms. Bendra ES Modernizavimo fondo Lietuvai numatoma paramos suma iki 2030 m. gali siekti daugiau kaip 700 mln.

EIB skirtos investicijos prisidės prie šiuo metu vykstančių daugiabučių atnaujinimo kvietimų, kurių viena svarbiausių naujovių - aukštesni reikalavimai energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Modernizavimo fondo 58 mln. eurų investicijos prisidės prie kelių šimtų šalies daugiabučių atnaujinimo ir leis sutaupyti apie 20 tūkst. MWh energijos ir beveik 5 tūkst.

Be Lietuvos, šio fondo lėšomis gali naudotis dar devynios ES valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms. ES Modernizavimo fondą sudaro iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos gaunamos lėšos.

"RenOnBill" projektas: apmokėjimas už renovaciją per sąskaitas už energiją

Siekiant Europos Komisijos ilgalaikės energetikos efektyvumo didinimo vizijos iki 2050 m. įgyvendinimo, būtina iš esmės padidinti kasmet atnaujinamų pastatų mastą, t. y. nuo dabartinio 0,4 - 1,2 % (priklausomai nuo šalies) kasmet atnaujinamo nacionalinio pastatų ploto padidinti bent iki 2,3 %. Renovacijos apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemos yra esminė finansavimo būdo inovacija didinant energijos vartojimo efektyvumą.

Projekto „RenOnBill” idėja paremta prielaida, kad pastatų renovacijos apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemos gali būti sėkmingai įgyvendintos tik glaudžiai bendradarbiaujant energetikos įmonėms ir finansinėms institucijoms. Energijos tiekimo įmonės turi pakankamai kompetencijos, techninių galimybių ir duomenų, reikalingų nuodugniam atskirų projektų įvertinimui.

Renovacijos apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemos taikomos jau daugiau nei 30 metų. Jos ypač paplitusios JAV ir Kanadoje, kur tokiu būdu skatinamas pastatų atnaujinimas. Europoje tokia praktika naudojama kur kas rečiau.

„RenOnBill” projektas įgyvendinamas keturiose tikslinėse šalyse - Vokietijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje. Ši geografinė aprėptis leidžia parodyti skirtumus, su kuriais galima susidurti taikant apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemas Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, klimato sąlygos, teisinė bazė ir prieinamos pastatų renovacijos paramos priemonės. Parengtos nacionalinės gairės siūlančios politikos, reguliavimo ir rinkos tobulinimo priemonių rinkinį.

Renovacijos apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemos yra pastatų atnaujinimo finansavimo būdas, kai paskolos už pastato renovaciją mokėjimai klientui yra pateikiami kartu su sąskaitomis už patiektą energiją ar kitas komunalines paslaugas. Pastatų atnaujinimo apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemos leidžia klientui išvengti didelių momentinių išlaidų įdiegus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Tiesiog šios išlaidos apmokamos įtraukiant jas į periodinių mokėjimų už patiektą energiją sąskaitas. Tai reiškia, kad išlaidas už energijos vartojimo efektyvumo didinimą apmoka energijos tiekimo įmonės (arba su energijos tiekimo įmone bendradarbiaujančios finansų įstaigos), o klientas tas išlaidas grąžina įmonei per tam tikrą laikotarpį apmokėdamas mėnesines sąskaitas už energiją.

Atsipirkimo laikotarpiu dėl energijos sutaupymų sumažėjus išlaidoms už patiektą energiją, sutaupytos lėšos gali būti skirtos apmokėti renovacijos metu patirtų išlaidų paskolos grąžinimui, taip nepakeičiant sąskaitų už energiją dydžio.

Daugiabučių renovacijos nauda ir gyventojų lūkesčiai

Dažniausiai daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus susimąstyti apie galimybę atnaujinti savo daugiabutį namą paskatina didelės sąskaitos už šildymą ir temperatūrų skirtumas kambariuose ar butuose šildymo sezono metu. Šios problemos neatsiranda per vieną dieną, tai - eilės metų veiksnių pasekmė. Taip pat ne ką mažesnė priežastis, skatinanti gyventojus atnaujinti savo daugiabutį namą, yra siekis kompleksiškai sutvarkyti savo daugiabučio namo inžinerines sistemas, apšiltinti ir pakeisti stogo dangą, langus, duris ir kt.

Vienas pagrindinių daugiabučių namų gyventojų tikslų - mažesnės sąskaitos už būsto šildymą, kurios vidutiniškai sumažėja apie 50 procentų lyginant su mokėjimais prieš renovaciją. Antrasis tikslas, kuris yra neatsiejama pirmojo tikslo dalis - atnaujinti namo techninę būklę ir pratęsti pastato eksploatavimo laiką.

Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovių duomenimis, nekilnojamojo turto vertė renovuotame name vidutiniškai padidėja 20-30 procentų. Tai yra dar vienas daugiabučių atnaujinimo ekonominės naudos įrodymas. Be to, atnaujinus namo fasadus ne tik sumažėja energijos išlaidos, bet ir sušvelnėja klimatas patalpose, pailgėja pastato sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laikas.

Daugiabučių atnaujinimo proceso etapai

1. Pirmiausia, daugiabutis namas turi atitikti atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, pastatytas pagal galiojusius iki 1993 m.
2. Pirmojo susirinkimo su daugiabučio namo gyventojais metu jiems pristatome programą bei priimame sprendimą dėl tolimesnio dalyvavimo programoje ir investicijų plano parengimo.
3. Įvykdžius investicijų plano viešąjį pirkimą, vyksta daugiabučio namo apžiūra su investicijų plano rengėju, namo valdytoju ir Bendrovės atstovais.
4. Trečiasis susirinkimas arba balsavimas raštu vyksta dėl pakoreguoto investicijų plano patvirtinimo.

Labai svarbu, kad daugiabučio namo gyventojai drąsiai teiktų klausimus programos įgyvendinimo administratoriui ir naudotųsi jo į susirinkimą atsinešta informacija. Dažnai gyventojai nesiryžta renovacijai dėl informacijos trūkumo, o susirinkimų metu nedrįsta garsiai išsakyti savo abejonių/ rūpimų klausimų ir diskutuoja tarpusavyje, o ne klausia programos įgyvendinimo specialistų.

Apžiūros metu identifikuojamos namo problemiškiausios vietos, įvardijamos būtinos įgyvendinti priemonės. Šią informaciją geriausiai žino namo valdytojas ir butų savininkai. Jei dar kyla klausimų dėl pastato būklės, galima pasidaryti pastato termovizines nuotraukas.

Dažniausiai užduodamas klausimas - daugiabučio namo atnaujinimo atsiperkamumo laikas yra paskaičiuotas rengiamame investicijų plane. Kiekvienam daugiabučiui namui jis gali skirtis pagal įgyvendinamas priemones, esamą namo techninę būklę ir siektinus sutaupymus. Svarbu, kad daugiabučių namų gyventojai suprastų, kad šis skaičius yra labai individualus.

Pasirinkus neįgyvendinti renovacijos proceso, Jūsų daugiabutis namas vis tiek reikalaus priežiūros. Daugiabučių namų gyventojams priklauso ne tik ta buto dalis, kuri yra matoma įėjus į buto vidų, prižiūrima, atnaujinama, tvarkoma, o taip pat priklauso dalis namo sienų, stogo, reikia prižiūrėti laiptinę bei namo inžinerines sistemas.

AB „Šiaulių energija“ informacija ir nuotrauka

Finansinė parama individualių namų atnaujinimui

2025 m. kovo mėnesį gyventojai, siekiantys pagerinti savo namų energetinį efektyvumą, galės kreiptis dėl finansinės paramos į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Iš Klimato kaitos programos tam skirta net 8 mln. eurų. Maksimali skiriama subsidija vienam būsto atnaujinimo projektui siekia 14,5 tūkst. eurų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad paraiškas finansinei paramai gauti galima teikti tik kovo mėnesį. Pasinaudoti šia galimybe gali asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų namą, kurio statyba visiškai (100%) užbaigta ir registruota.

Renovuojant individualų namą, ypač svarbus stogo atnaujinimas, nes būtent per jį gali būti prarandama didelė dalis šilumos. Virš šildomų patalpų įrengtų stogų garus izoliuojantis sluoksnis turi atitikti reglamentu nustatytas savybes, užtikrinančias optimalią šilumos izoliaciją. Be to, šiluminė varža ir šilumos perdavimo koeficientas turi būti apskaičiuoti pagal reglamentu numatytus metodus.

Paramą galima gauti, jei atliekami darbai atitinka reglamentuotas priemones, tokias kaip šiltinimas, sandarinimas bei kokybiškų, šiuolaikinių medžiagų naudojimas. Gauti eksperto įvertinimą - pažymą su rekomenduojamais atnaujinimo darbais. Jis įvertins namo būklę ir nurodys, kokie konkretūs veiksmai būtini energiniam efektyvumui pagerinti.

Renovuodami stogą ne tik sumažinsite šildymo sąnaudas, bet ir padidinsite savo būsto vertę bei komfortą. Renovuojant stogą, svarbu pasirinkti tinkamą dangą, kuri užtikrintų atsparumą oro sąlygoms, ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą. Renovuojant stogą su plienine danga, svarbu pasirūpinti tinkama ventiliacija ir garų izoliacija, kad būtų išvengta kondensato kaupimosi. Plieninė stogo danga yra patikimas sprendimas tiek naujos statybos, tiek renovuojamiems pastatams.

Planuojate dengti stogą, bet nežinote, nuo ko pradėti? Dabar tai paprasčiau nei bet kada - pristatome Borga stogo dangos skaičiuoklę, kuri padės įsivertinti, kokio sprendimo gali prireikti Jūsų projektui. Tereikia įvesti pagrindinę informaciją apie stogą - jo tipą, matmenis ir pasirinktą dangą - ir galėsite greičiau apsispręsti dėl tolimesnių žingsnių.

Didžiuojamės galėdami pranešti, kad UAB „Borgalita“ (Borga Lietuva) gavo sertifikatą „Stipriausi Lietuvoje 2020-2025“. Tai nepriklausomas išorinis mūsų įmonės patikimumo patvirtinimas ir ilgiausią istoriją Lietuvoje turintis kreditingumo sertifikatas, suteikiamas nuo 2011 metų.

Lietuvos pažanga ES kontekste

Klaudijus Maniokas, konsultacinės įmonės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas, pažymi, kad ES kontekste Lietuva kartu su Austrija, Belgija, Vokietija, Estija, Airija, Portugalija ir Švedija kol kas greičiausiai naudoja ES paramos lėšas. Tą patį konstatuoja ir tarptautinės verslo paslaugų bendrovės KPMG ekspertai, kurie atliko ES naujokių ES lėšų įsisavinimo analizę.

Iš Lietuvai 2007-2012 metams numatyto 23,4 mlrd. Lt biudžeto jau sudaryta finansavimo sutarčių už 21,14 mlrd. Lt, t. y., 91 % visos numatytos sumos. Lietuva paramos gavėjams išmokėjo 13,77 mlrd. Lt. Eksperto vertinimu, pastebimai padaugėjo įmonių, kurios gavo paramą per ES finansinės inžinerijos priemones.

Nuo birželio 1 d. Ministerijos duomenimis, šiuo metu 40 savivaldybių yra sudariusios sutartis dėl daugiabučių renovacijos investicijų projektų vykdymo. Iš viso pasiryžimą atnaujinti daugiabučius išreiškė 1.500 daugiabučių gyventojai. Pirmajam modernizavimo etapui atrinkta 840 namų. Kitas etapas numatyta š.m.

Dėmesys renovacijai„Gyvenamųjų namų renovacijos pažanga taip pat buvo, bet proveržio dar reikia palaukti ir tikėtis, kad savivaldybių mobilizavimas ir kiti mechanizmo pakeitimai, ypač gyventojų apsisprendimo renovuoti skatinimas kompensacijomis už šildymą, duos rezultatų“, - sako p.

Daugiabučių modernizavimo problemos ir sprendimai

Mat per ketverius metus mūsų šalyje kompleksiškai modernizuoti vos 244 daugiabučiai namai. Vakaruose tokių namų skaičius tikrai turėtų būti kelis kartus padaugintas. Daugiabučių modernizavimo tema pastarosiomis dienomis nedingsta iš politikų lūpų. Neseniai Seimas pritarė Vyriausybės pasiūlymams keisti daugiabučių renovacijos tvarką.

Mat valdžia nebeturi tiek pinigų, kad galėtų remti senų pastatų atnaujinimą. Gyventojai, nelaukdami pinigų iš valstybės biudžeto, galėtų skolintis iš bankų, o palūkanas ir draudimą sumokėtų valdžia. Nors Vyriausybės atstovai tikina, kad pataisos išjudins jau gerokai pristabdytą renovacijos traukinį, nauja tvarka sulaukė nemažai kritikos.

Parlamentarai tiki, kad naujos pataisos pažeidžia daugiabučių namų savininkų lūkesčius. Be to, darosi neaišku ar valstybė kompensuos visą kredito palūkanų ir kredito draudimo įmokos dalį, ar tik tam tikrą jos dalį. Teisė nustatyti šiuos dydžius paliekama pačiai Vyriausybei. Jau aišku, kad valstybė tokios paramos, kokią teikė pernai ir šių metų pirmąjį pusmetį, tikrai nebeteiks.

Todėl kyla klausimas - ar įmanoma be valdžios pagalbos pasiekti, kad tiek ekonominė, tiek ekologinė ir socialinė nauda būtų optimaliausia?

LLRI ekspertas G. Kadziauskas, svarstydamas, kodėl atsirado spragų valstybės paramos programoje, teigė, kad pirmiausiai tik pradėjus renovacijos procesą „apsižiota“ remti maksimalia suma, kokia gali remti valstybė. „Tikėtina, kad tokia didelė kompensavimo dalis buvo sugalvota siekiant pritraukti gyventojus ir išpopuliarinti renovacijos procesą“, - įvardijo ekspertas.

Valstybei yra pakankamai sunku pasakyti, kad ateityje būsto renovavimui skirta parama bus nutraukta arba ji taps mažesnė, tačiau tokia galimybė yra neatmetama. Eksperto manymu, tam, kad renovacija taptų efektyvesnė, reikėtų pasiūlyti naują finansavimo modelį.

„Galbūt šiandien reikėtų paremti daugiau žmonių, bet mažesne suma. Gal tuomet renovacijos procesas vėl įgautų didelį pagreitį. Būtina atsižvelgti į tai, kad šiandien nekilnojamojo turto rinkos padėtis yra kitokia, nei prieš trejus metus, kai buvo pati renovacijos pradžia“, - kalbėjo G. Kadziauskas.

Kitas būdas renovacijos finansiniam modeliui gerinti galėtų būti sėkmingai panaudota gyventojų pajamų mokesčio lengvata. „Valstybės įsipareigojimas mažinti mokesčius ir tokiu būdu remti renovaciją būtų racionalesnis. Sumažintas gyventojų pajamų mokestis per 10-20 metų taptų svaria parama renovacijai, šiandien tam prireiktų kelių šimtų milijonų litų“, - įsitikinęs G. Kadziauskas.

„Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova teigė, kad Lietuvoje valstybės parama daugiabučių modernizavimo projektams yra bene didžiausia iš visų Europos Sąjungos šalių. Kitose Baltijos šalyse valstybės paramos dalis yra nedidelė.

Ji pažymėjo, kad Estijoje daugiabučio namo modernizavimo procesas yra pats paprasčiausias. „Ten gerai veikia teisinė sistema, paprasta įgyvendinti namo modernizavimo projektus, mažiau dokumentų tvarkymo“, - kalbėjo specialistė.

Kalbant apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių skirtumus, susijusius su būsto renovacijos procesu, Estijoje ir Latvijoje daugeliu atvejų nereikia įkeisti nekilnojamojo turto. Taip pat nereikalaujama laidavimo ir paskolos draudimo. Paskolos draudimas Estijoje būtinas tik tuomet, jei paskolą daugiabučio renovacijai ima pats namo administratorius ir paskolos rizika yra itin didelė.

Ž. Kovšovos duomenimis, estai yra pakankamai aktyvūs spręsdami savo būsto klausimus ir iš visų trijų Baltijos šalių pirmauja pagal modernizuotų daugiabučių skaičių. Estijoje renovuota 4200 daugiabučių namų, Latvijoje - mažiau nei tūkstantis. Lietuvoje skaičiuojami tik projektai, dalyvaujantys valstybės programoje.

Nors Estijoje daugiabučių namų triskart mažiau, tačiau čia gyventojai aktyviau buriasi į bendrijas. Šalyje 60 proc. daugiabučių namų valdo bendrijos, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 17 procentų. Beje mūsų šalis pirmauja kompleksiškai modernizuotų daugiabučių namų skaičiumi. Estijoje, Latvijoje kompleksiškai modernizuotų namų yra vos kelios dešimtys, tuo tarpu Lietuvoje tokių yra per 300.

Programos „Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą“ vadovas M. Valacka sakė, kad šiuo metu nėra suformuotas renovacijos darbų apmokėjimo modelis, kuris leistų gyventojų bendrijoms daugiabučių renovacijos projektus įgyvendinti savivaldybės biudžeto lėšomis. Vėliau patirtas išlaidas savivaldybės susigrąžintų iš valstybės biudžeto. Toks modelis yra taikomas daugelyje projektų, kurie finansuojami iš ES fondų.

„Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorė Ž. Kovšova jau pastebėjo, kad Lietuvoje vis dažniau daugiabučių namų savininkų bendrijos pačios kreipiasi į bankus ir domisi galimybe gauti paskolas namams modernizuoti nelaukiant valstybės paramos. „Tai lemia kelios priežastys. Daugiabučio namo bendrijos nariams nereikia įkeisti būsto. Paskolą išdalijus visiems gyventojams, vienam butui tenka nedideli įsipareigojimai. Todėl žmonės ir nori greičiau susitvarkyti namus, kad galėtų sutaupyti šildymui, o kartu ir pagerintų savo gyvenimo kokybę“, - kalbėjo Ž. Kovšova.

Nors Estijoje daugiabučių namų triskart mažiau, tačiau čia gyventojai aktyviau buriasi į bendrijas. Šalyje 60 proc. daugiabučių namų valdo bendrijos, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 17 procentų. Beje mūsų šalis pirmauja kompleksiškai modernizuotų daugiabučių namų skaičiumi. Estijoje, Latvijoje kompleksiškai modernizuotų namų yra vos kelios dešimtys, tuo tarpu Lietuvoje tokių yra per 300.

Ž. Kovšovos teigimu, šiuos rezultatus lėmė Lietuvoje pasirinktas kompleksinio namų modernizavimo skatinimo kelias, kai valstybė remia 50 proc. visas būsto modernizavimo priemones.

Štai pagrindiniai skirtumai tarp Baltijos šalių, susiję su būsto renovacijos procesu:

Šaltinis: „Swedbank“ Būsto finansavimo departamento duomenys

Šiame straipsnyje apžvelgėme daugiabučių namų renovacijos finansavimo galimybes Lietuvoje, ES paramos priemones, "RenOnBill" projekto naujoves ir gyventojų perspektyvas. Taip pat aptarėme individualių namų atnaujinimo finansavimo galimybes ir Baltijos šalių patirtį. Tikimės, kad ši informacija padės jums priimti geriausius sprendimus dėl jūsų būsto atnaujinimo.

tags: #latvija #namu #renovacija