Nutraukiant santuoką, vienas svarbiausių klausimų yra nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Teismas, nutraukdamas santuoką, privalo išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, įskaitant ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą (CK 3.59 straipsnis). Dažniausiai ji nustatoma su mama, tačiau gali būti nustatyta ir su tėčiu. Laikui bėgant, aplinkybės gali pasikeisti, todėl vienas iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Šiame straipsnyje apžvelgsime vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismų praktiką Lietuvoje, aptarsime svarbius aspektus ir pateiksime patarimų tėvams, susidūrusiems su šiuo klausimu.
Šeimos teisinių santykių reglamentavimas numato tėvams galimybę susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos po skyrybų ir bendravimo tvarkos su vaiku. Tačiau, jei tėvai nesutaria, sprendimą priima teismas, vadovaudamasis vaiko interesais.
Vaiko Interesai - Prioritetas
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymą lemia vaiko interesai konkrečiu atveju, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Akcentuojama, kad vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.
Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.
Sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų kriterijus.
Svarbūs aspektai nustatant vaiko gyvenamąją vietą:
Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos, visų pirma, atsižvelgia į vaiko interesus. Tai reiškia, kad teismas siekia užtikrinti, jog vaikas augtų saugioje, stabilioje ir palankioje aplinkoje. Teismas vertina daugybę veiksnių, įskaitant:
- Tėvų galimybes užtikrinti vaiko poreikius (materialinius, emocinius, socialinius).
- Vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų.
- Vaiko nuomonę (atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandumą).
- Tėvų gebėjimą bendradarbiauti sprendžiant klausimus dėl vaiko.
- Aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų Lietuvos Aukščiausiojo teismo2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Būtinieji ir specialieji vaiko poreikiai: kokia suma jiems gali būti skiriama?
Aplinkybės, Leidžiančios Keisti Vaiko Gyvenamąją Vietą
Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas; pablogėjęs vaiko auklėjimas; kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Tačiau gali atsirasti gyvenimo aplinkybių, sudarančių pagrindą keiti vaiko gyvenamąją vietą, kaip pvz. vieno iš tėvų liga, priklausomybių atsiradimas, pajamų dydžio pasikeitimas, kitų vaikų atsiradimas, dėl ko yra sudėtinga tinkamai prižiūrėti vaiką. Tačiau kiekvienoje byloje tai yra atskirai bei individualiai nustatomos aplinkybės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra įtvirtinęs reikalavimą teismams, priimant sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinti:
- Kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą.
- Šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis.
- Vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį.
- Vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių.
- Vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
LAT praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti:
- Vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų.
- Šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus.
- Požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą.
- Dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo.
- Galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
Vaiko Nuomonė
Vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau ne lemiama. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę , tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti.
Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi.
Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-341/2010) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pavyzdžiui, skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 4 d.
Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt.
Pagrindiniai Kriterijai Nustatant Vaiko Gyvenamąją Vietą
Apibendrinant, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra kompleksinis procesas, kuriame svarbiausia - vaiko interesai. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į daugybę veiksnių, įskaitant tėvų galimybes, šeimos aplinką, vaiko prisirišimą prie tėvų ir vaiko nuomonę.
Pagrindiniai kriterijai nustatant vaiko gyvenamąją vietą:
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Vaiko interesai | Prioritetinis dėmesys skiriamas vaiko poreikiams ir gerovei. |
| Tėvų galimybės | Vertinamos tėvų galimybės užtikrinti vaiko teises ir pareigas. |
| Šeimos aplinka | Analizuojami tėvų asmeniniai bruožai ir sąlygos, kurias jie gali sudaryti vaikui. |
| Vaiko santykiai su tėvais | Atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų ir kitų giminaičių. |
| Vaiko nuomonė | Išklausoma vaiko nuomonė, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą. |
tags: #lat #apibendrinimas #del #vaiko #gyvenamosios