Šiame straipsnyje panagrinėsime situaciją, susijusią su A. Landsbergienės įsigytu sklypu už simbolinę 1 euro kainą, aplinkybes, kurios sudarė sąlygas tokiam sandoriui, bei institucijų reakcijas į šį įvykį. Taip pat aptarsime kitus panašius atvejus, kai žemės sklypai buvo įsigyjami neįprastomis sąlygomis.
Vilniaus miesto žemėlapis
Sklypo įsigijimo aplinkybės
Dar 2020-aisiais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) nusprendė nepradėti tyrimo dėl UAB „Krajama“, kurios vienintelė akcininkė yra Austėja Landsbergienė. Bendrovė kartu su prestižiniu Vilniaus mikrorajono žemės sklypu buvo parduota už vieną eurą, nors rinkos vertė siekė 1,3 mln. eurų. Po patikrinimo institucijos nustatė, kad sandoryje nusikalstamos veiklos ar mokesčių vengimo požymių nėra, todėl tyrimas nepradėtas.
Šis sandoris sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes itin maža pirkimo kaina kelia klausimų dėl galimos turto perdavimo praktikos.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas tvirtino: „Sklypas, kuriame stovi privati mokykla, niekada nepriklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Vykdant restituciją 1997 metais jis buvo suformuotas ir grąžintas fiziniam asmeniui, iki tol priklausė Lietuvos Respublikai. Parduoti ar kitaip disponuoti sklypu - sprendžia sklypo savininkas“.
Laikraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, jog Kalnėnuose pastatytos A. Landsbergienės privačios mokyklos vietoje anksčiau buvo visuomenės paskirties teritorija, kurioje planuota statyti valstybinį darželį, mokyklą, šalia - sporto stadioną. Nurodoma, kad 2018 m. Vilniaus savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba skubiai priėmė atitinkamus sprendimus dėl miesto detaliojo plano pakeitimo ir sklypų ribų perbraižymo, taip pakeičiant žemės paskirtį ir sudarant galimybę iškilti minėtai privačiai mokyklai. „Lietuvos rytas“ nurodo, jog tuo metu pastaruosius sprendimus atsakingose institucijose priėmė su A. Landsbergiene susiję asmenys.
Be to, „Lietuvos rytas“ skelbė, kad į Kalnėnuose statomą mokyklą investavo ir „BaltCap“ priklausantis „BaltCap Infrastructure Fund“.
A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma - konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys.
Konservatorės teigimu, klausimą dėl įsigyto sklypo kelianti A. „Bat Cap Infrastructure Fund“ įsigijo ne sklypą, o bendrovę, kuri valdo 1,3 mln. eurų įsipareigojimų vertės sklypą. Tiesa, kad už šią bendrovę buvo sumokėta tokia suma, tačiau tiesa ir tai, kad drauge su ja įsigyti ir finansiniai įsipareigojimai, kurie siekia 1,3 mln. eurų. Mokyklos atstovai taip pat paaiškino, kad tai yra 20 metų sandoris, kurio vertė yra 20 mln.
Ar lytiniams santykiams reikės rašytinio sutikimo? (1 dalis)
Detaliojo plano koregavimas
„2012 metais patvirtintame aplinkinės teritorijos detaliajame plane buvo numatyta 1 ha teritorija darželiui ir apie 3 ha teritorija mokyklai. Įsivertinę, kad tokio ploto sklypo statiniams vystyti nereikės, UAB „Pakrantės būstas“ iniciavo detaliojo plano koregavimą, kuriuo visuomeninės paskirties teritorija sumažinta iki 2 ha ploto, o likusioje teritorijos dalyje numatyta daugiabučių, vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų statyba. Korekcijos atitinka Bendrąjį planą ir kitų teisės aktų reikalavimus“, - tikino G. Grubinskas.
Opozicijai priklausantiems politikams keliant klausimus, ar sprendimai dėl miesto detaliojo plano pakeitimo, sudarant galimybę iškilti privačiai A. Landsbergienės mokyklai, nebuvo atlikti skubotai, sostinės savivaldybė atkerta, kad įprastai dokumento parengimas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių.
„Detaliojo plano koregavimo procesas užtruko apie 9 mėnesius - įsakymas, leidžiantis inicijuoti korekcijas, pasirašytas 2017 metų liepos 11-ąją, o pakoreguoto detaliojo plano sprendiniai patvirtinti 2018 metų balandžio 3-ąją“, - komentare nurodė G. Grubinskas.
„Kiekvienu konkrečiu atveju detaliojo plano parengimo laikas priklauso nuo to, kiek pastabų dokumentui turi visuomenė, kiek kokybiškai parengti sprendiniai, ar sprendiniai parengti laikantis teisės aktų reikalavimų ir panašiai“, - aiškino jis.
Savivaldybės planai Kalnėnuose
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, tikimasi, kad 2028 metais Kalnėnuose pradės veikti valstybiniai darželis-pradinė mokykla bei gimnazija.
„Jau per artimiausius kelis metus Kalnėnuose atsiras ir savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų. (...) Šiuo metu projektuojamas darželis-pradinė mokykla adresu Moravų gatvė 4. Tikimasi, kad atlikus visas procedūras statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas 2025 metų pabaigoje, o atlikus viešųjų pirkimų procedūras ir užbaigus statybas, įstaiga galėtų pradėti veikti 2028 metais“, - vylėsi savivaldybė.
„Taip pat Kalnėnuose, Flamandų gatvėje, yra planuojama gimnazija. Šiuo metu vyksta teritorijos detaliojo plano rengimas, po to bus inicijuotos sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Progimnazija bus statoma netoli Kalnėnų, Pavilnyje, S. Lozoraičio gatvėje, ją suplanuota pastatyti iki 2027-2028 metų“, - tikino G. Grubinskas.
Kiti panašūs atvejai
V. Matijošaičio sūnaus sklypų supirkimai
Seimo liberalai inicijuoja laikinąją Antikorupcijos komisijos tyrimo grupę, siekdami ištirti galimus korupcinius veiksmus Kauno savivaldybėje. Tyrimas bus orientuotas į sklypų supirkimą iš atkurtos nuosavybės ir viešuosius pirkimus, kuriuos dažnai laimi įmonė „Autokausta“. Komisija taip pat renka informaciją iš įvairių institucijų, kad nustatytų, ar miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir jo aplinka galėjo pasinaudoti savo padėtimi.
Institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra ir Nacionalinė žemės tarnyba, konstatuoja, jog teisės aktų priemonių pažaboti tokias schemas trūksta. Antikorupcijos komisijos narys Vitalijus Gailius pažymi, kad mero sūnus, dirbantis tarybos nariu, supirkinėja neseniai grąžintus sklypus, o parlamentas privalo imtis atsakomybės, kad būtų sustabdytas galimas piktnaudžiavimas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Viešųjų pirkimų tarnyba informavo miesto administraciją apie rizikas, tačiau savivaldybė nesvarstė etikos klausimų ir nepagerino viešųjų pirkimų procesų. Po žurnalistinio tyrimo apie įtarimų keliančius sandorius politikai kvietė tarybos narį į antikorupcijos komisijos posėdį, tačiau jis iki šiol neatsakė į klausimus apie sklypo pardavimą prekybos centrui „Lidl“.
Teismo sprendimas dėl Matijošaičių šeimos sklypų
Pernai metų spalį Regionų administracinis teismas nusprendė, kad Šarūno Matijošaičio, Kauno miesto tarybos nario, ir jo sutuoktinės įsigyti du Kauno sklypai turi būti grąžinti valstybei. Teismas pripažino negaliojančią pirkimo-pardavimo sutartį, nes žemė 2019 m. buvo atkurtos nuosavybės teises turėjusiam fiziniam asmeniui, kuris neturėjo teisės ją parduoti tretiesiems asmenims. Valstybė perėmė sklypus, o pirkėjams pažadėta atlyginti.
Sprendimas yra dalis platesnio žemės privatizavimo Kaune tyrimo, kuriame, pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos, 2016-2022 m. beveik 200 sklypų pateko į penkių asmenų grupių rankas, iš kurių viena susijusi su V. Matijošaičio šeima. LRT tyrimas atskleidė, kad beveik kas šeštas Kauno mieste atkurtos nuosavybės sklypas per kelis mėnesius atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose. Pats Š. Matijošaitis teigia, kad turtas įsigytas teisėtai.
Matijošaičiai savo supirktus sklypus buvo įpareigoti grąžinti valstybei. Wesley Tingey/Unsplash nuotrauka
S. Armoškaitės-Godliauskienės sklypas Pavilnių parke
Rugsėjo pradžioje Statybos inspekcija nustatė, kad sostinės Pavilnių regioniniame parke neteisėtai praplėstos šalies vadovo patarėjos Sofijos Armoškaitės-Godliauskienės sklypo ribos. Tyrimas atskleidė, kad dalis nesuformuotos valstybinės žemės, priklausančios Vilniaus savivaldybei, buvo aptverta segmentine, akmenine ir metaline tvora. Aptverta teritorija naudojama kartu su privačiu sklypu, ribojant kitų asmenų teisę naudotis valstybine žeme.
Portalo „Delfi“ žiniomis, dalis Džiaugsmo gatvėje esančio sklypo priklauso tiek S. Armoškaitei-Godliauskienei, tiek Šiaulių garbės piliečiui Edmundui Armoškai. Patarėja teigė negalinti komentuoti situacijos, nes dalį sklypo paveldėjo po mamos mirties, o visus sprendimus priima jos tėvas.
tags: #lansverginies #sklypas #uz #1 #eura