Šiandieninės AB „Via Lietuva“ pirmtakė - Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba - įsteigta 1918 metų gruodžio 6 dieną. Jos pirmuoju viršininku tapo inžinierius Jonas Šimoliūnas (1878-1965). Pagrindinis Plentų, vandens kelių ir uostų valdybos padalinys buvo Plentų skyrius. Pirmuoju skyriaus vedėju paskirtas inžinierius Kazimieras Vasiliauskas. Skyrių sudarė techninė dalis ir techninė inspekcija. Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba tapo centrine kelių tvarkymo įstaiga.
Naujoji valdyba kūrėsi po Pirmojo pasaulinio karo, darbo sąlygos buvo nepavydėtinos: stigo žinių, specialistų, medžiagų, transporto priemonių. 1919 metų rugsėjo 6 dieną Prezidentas A. Smetona pasirašė pirmąjį laikinąjį įstatymą dėl svarbesnių vieškelių ir gruntinių kelių. Tuo metu manyta, kad Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba turėtų prižiūrėti ne tik plentus, bet ir visus vieškelius. Tačiau valstybė tam darbui neturėjo pakankamai lėšų. Savivaldybių atstovų suvažiavime, kuris vyko 1920 metų kovo 17-21 dienomis, nutarta vieškelius ir smulkesnius kelius perduoti savivaldybėms.
Nustatyta Lietuvos kelių priežiūros tvarka: pagrindinius plentus prižiūrėjo Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba (Susisiekimo ministerija), o vieškelius bei smulkesnius kelius - savivaldybės (Vidaus reikalų ministerija). Savivaldybės kelių priežiūrą vykdė prievolės tvarka per apskričių valdybas ir valsčių viršaičius. Kelių ruožai buvo išskirstyti vietos gyventojams. Priežiūrai skirto ruožo ilgis priklausė nuo ūkio dydžio. 1921 metų kovo 2 dieną pasirodė naujas bendrojo naudojimo kelių ir tiltų įstatymas, plentus prižiūrinčių tarnautojų tarnybinės taisyklės.
Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba pradėjo planuoti savo tolesnius darbus: 1922 metais pirmą kartą sudarė artimiausio dešimtmečio (1922-1932 m.) pagrindinių kelių plėtros planą. Jame buvo numatyta plentų rekonstrukcija, skalda dengtų kelių paviršiaus kapitalinis remontas, tiltų atstatymo eiliškumas. Nutarta daugumai darbų panaudoti vietines statybines medžiagas, o užsienyje pirkti metalą ir jo dirbinius, mašinas, įrankius, cementą, mineralinius degalus ir alyvą. Plane buvo nurodytas projektuojamų plentų sąrašas. Pirmieji nauji gelžbetoniniai tiltai pastatyti 1924 metais.
Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba per tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį išgyveno keletą reorganizacijų: 1924 metais ją pavadino Plentų ir vandens kelių valdyba, o 1936 metais reorganizavo į Kelių valdybą, kuri susidėjo iš 3 direkcijų - sandėlių, vandens kelių ir eismo. 1928 metais valdybos žinioje buvo 1701 km plentų ir grįstų kelių, 6190 km žvyruotų I rūšies ir 7691 km II rūšies vieškelių.
1940-1944 metų laikotarpis Lietuvai lėmė tris okupacijas: Sovietų Sąjungos (1940), Vokietijos (1941) ir vėl Sovietų Sąjungos (1944). Per tą trumpą laikotarpį teko pakelti ir Antrojo pasaulinio karo negandas. 1944 metų liepos 17 dieną buvo įkurta Lietuvos SSR vidaus reikalų komisariato (nuo 1946 m. ministerijos) Plentų valdyba.
Vilniaus-Kauno kelio asfaltavimo darbai vyko 1949-1952 metais. Dangą rengė sumaišymo ant kelio metodu. Eismo intensyvumas šiame kelyje didėjo. Prieš Vilniaus-Kauno kelio rekonstrukciją, kuri prasidėjo 1960 metais, vidutinis metinis eismo intensyvumas daugelyje vietų artėjo prie 3000 automobilių per dieną. Šį trečios techninės kategorijos kelią buvo nutarta rekonstruoti pagal pirmos kategorijos reikalavimus.
Baigiant tiesti Vilniaus-Kauno kelią, jau buvo parengti dviejų Kauno-Klaipėdos automagistralės ruožų po 24 km projektai. Vilniaus-Kauno-Klaipėdos kelią projektavo ir intensyviai tiesė 22 metus. 1991 m. kovo 1 d. susisiekimo ministro J. 1993 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko B. Lubio potvarkiu Lietuvos automobilių kelių direkcija reformuota į valstybinę įstaigą prie Susisiekimo ministerijos. Nuo tų pačių metų balandžio 2 d. įsigaliojo susisiekimo ministro J.
Lietuvos automobilių kelių direkcija iš biudžetinės įstaigos pertvarkyta į valstybės įmonę. Nauja jos teisinė forma įregistruota 2020 m. rugsėjo 1 d. 2023 m. sausio 2 d. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pertvarkyta į akcinę bendrovę, o nuo 2024 m. kovo 5 d. bendrovės pavadinimas pakeistas į „Via Lietuva“. Po pertvarkos visos jos akcijos ir toliau priklausys valstybei.
VĮ „Kelių priežiūra“ funkcijos, susijusios su viešosiomis paslaugomis, kaip valstybinių kelių savininkei pereina Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Šiuo procesu siekiama efektyvaus valdymo modelio - viešosios paslaugos bus vykdomos ir valdomos centralizuotai.
Lietuvos kelių tinklas
„Siekiant valstybės įmones valdyti efektyviau, tęsiami reorganizacijos procesai. Esame įpareigoti ir tikslingai siekiame įgyvendinti Susisiekimo ministerijos keliamus lūkesčius: vienas iš jų - veiklos efektyvumo didinimas. 2017 metais per 10 mėnesių mūsų įmonės padaliniai atliko virš 12 tūkst. įvairių derinimų ir sąlygų išdavimų. Perdavę šias funkcijas LAKD, galėsime resursus skirti tiesioginei veiklai - kelių priežiūrai - ir gerinti atliekamų darbų kokybę, efektyvinti įmonės valdymą. Viešąsias paslaugas, susijusias su valstybės kelių priežiūra, LAKD vykdys centralizuotai“, - tikina VĮ „Kelių priežiūra vadovas Darius Aleknavičius.
LAKD organizuoja ir koordinuoja valstybės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą bei plėtrą. Pagal sutartį su LAKD VĮ „Kelių priežiūra“ atlieka kelių priežiūros darbus. Nuo 2018 m. sausio 1 d. LAKD tampa atsakinga už anksčiau vykdytas VĮ „Kelių priežiūros“ funkcijas, t.y. už sutartis dėl inžinerinių komunikacijų klojimo ir iškėlimo prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose, eismo ribojimo leidimus ir kontrolę vykdyti darbus prižiūrimų valstybinės reikšmės kelių juostoje, švietėjiškos veiklos organizavimą ir kt.
Iki 2018 m. birželio 30 d. VĮ „Kelių priežiūra“ įgyvendins 2016-2017 m. pasirašytų sutarčių su rangovais įsipareigojimus. Nuo š.m. liepos 1 d.
LAKD skyrių kontaktai derinimo klausimais:
- Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyrius (Donatas Munščinskas, el. p.)
- Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyrius (Povilas Ališauskas, el. p.)
Derinimo tvarka: Prašymas (lydraštis) su sklypo kadastriniais matavimais arba detaliuoju planu ir projektas bei sutartis teikiami bendruoju el. paštu. - Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyrius (Povilas Ališauskas, el. p.)
Derinimo tvarka: Prašymas (lydraštis) su sklypo kadastriniais matavimais arba detaliuoju planu ir projektas bei sutartis teikiami bendruoju el. paštu. - Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyrius (Donatas Munščinska, el. p.)
Derinimo tvarka: Kvietimai siunčiami el. paštu. - Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyrius (Marius Čereška, el. p.)
- Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų priežiūros skyrius (Raimundas Indrulėnas, el. p.)
Derinimo tvarka: Prašymas (lydraštis) ir kiti dokumentai teikiami el. paštu. - Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyrius (Eglė Nemanytė, el. p.)
- Derinimo tvarka: Savivaldybės raštu el. paštu.
- Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyrius (Donatas Munščinskas, el. p.)
- Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyrius (Tadas Urbanavičius, el. p.)
Derinimo tvarka: Prašymas (lydraštis) ir plano projektas teikiami bendruoju el. paštu. - Valstybės turto skyrius (Dainius Miškinis, el. p.)
- Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyrius (Povilas Ališauskas, el. p.)
Derinimo tvarka: Laisvos formos prašymas su teritorijų ar žemėtvarkos planu bei projektas teikiami bendruoju el. paštu.
Ši informacija padės susisiekti su reikiamais asmenimis LAKD derinant įvairius klausimus, susijusius su valstybinės reikšmės keliais ir tiltais.